„Raketos“ iš Kauno į Nidą nebeplauks?

Susisiekimo ministerijos pažadai plukdyti keleivius Nemunu iš Kauno į Nidą skęsta drumzlinuose vandenyse – tuščiomis kalbomis nusivylęs verslininkas ieško naujų šeimininkų legendiniams laivams "Raketa", o valdiškų institucijų atstovai neranda, kuo juos pakeisti.

Giriasi, bet nedaro?

"Pinigų laivams įsigyti nėra. Skelbėme laivų nuomos konkursą, tačiau vienintelis realus pretendentas, bendrovė "Nemuno linija", jokių pasiūlymų nepateikė. Sužinojome, kad verslininkas ruošiasi parduoti abi "Raketas", – aiškino valstybinės įmonės Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) Gamybos direktorius Mindaugas Šimkūnas. Anot jo, buvo bandoma ieškoti kitų alternatyvų – panašių laivų dairytasi visame regione, tačiau kol kas paieškos rezultatų nedavė.

Šių metų pradžioje Vidaus vandens kelių direkcija skambiai gyrėsi: "Jei neiškils trukdžių, vasaros pradžioje kauniečiai galės kartoti ir sparnuotąją a.a. Vytauto Kernagio frazę "Benai, plaukiam į Nidą", nes vienas VVKD tikslų – atnaujinti reguliarų maršrutą Kaunas – Nida – Kaunas. Pastangos atnaujinti maršrutą buvo dedamos jau seniai, tačiau dabartinio susisiekimo viceministro Sauliaus Girdausko dėka projektas įgavo visai kitų perspektyvų".

Nors navigacijos sezono pradžia jau visai ant nosies – balandžio 25 d. – maršruto Kaunas – Nida – Kaunas perspektyvos tebėra miglotos. "Šiais metais planavome atgaivinti maršrutą, "Smiltynės perkėla" buvo numačiusi tam lėšų, prisidėti planavo ir Kauno bei Neringos savivaldybės. Tačiau, kad ir kaip būtų paradoksalu, nėra laivų", – dėstė VVKD atstovaujantis M.Šimkūnas.

Laivus žada parduoti

"Maršrutas labai gražus, bet situacija – liūdna", – apgailestavo Alfredas Eitutis. Jo vadovaujama "Nemuno linija" ieško pirkėjų prieš kelerius metus nuo metalo laužo išgelbėtiems ir naujam gyvenimui prikeltiems laivams "Aistė" ir "Kristė", kurie 2010 m. su vėjeliu skrodė Nemuno vandenį nuo Kauno į Nidą ir atgal.

"Siūlėme ir valstybei įsigyti tuos laivus. Buvo rasta 5 mln. litų įsigyti laivą maršrutui Klaipėda – Nida, o šitam maršrutui, kuris, mano manymu, yra pagrindinis Lietuvoje vidaus vandenų maršrutas, pinigų nerandama", – nuoskaudos neslėpė verslininkas.

Jam abejonių sukėlė ir laivų nuomos konkursas. Anot A.Eitučio, nuomos pasiūlymas, nenurodant nei už kiek, nei kas norėtų nuomotis laivus, yra tik tuščios kalbos. "Pastebime, kad nuomojamas daiktas yra nesaugomas, todėl ir norėtume laivus parduoti", – pridūrė legendinių laivų šeimininkas.

Nuvylė tušti pažadai

Jis ilgesingai prisimena 2010-uosius, kai abu "Raketos" tipo laivai skelbė naujus užmojus laivyboje: atgaivintu maršrutu Kaunas – Nida – Kaunas džiaugėsi ir šalies gyventojai, ir turistai. Pagyrų šiai iniciatyvai negailėjo ir valdžios atstovai, tačiau gražius prisiminimus temdo tuščių pažadų kartėlis.

"2010 m. Kaunas šį maršrutą pripažino geriausiu metų turizmo projektu, tik kuo Kaunas prisidėjo, kad šis projektas iš viso atsirastų? Nė litu", – liūdnai šyptelėjo A.Eitutis, pripažinęs, kad jam buvo svarbi ne vien finansinė, bet ir moralinė parama. Verslininkas gerai pamena Susisiekimo ministerijos, savivaldybių raginimus parodyti, ką sugeba, o tada jau žadėta visokeriopa pagalba.

"Mes parodėme, ką sugebame, o visi ministerijų ir savivaldybių pažadai taip ir liko tik pažadais. Nesumažėjo mokesčiai nei už krantines, nei už laivų saugojimą. Gavome raštus, kad mums pritaikyta nuolaida dėl krantinės mokesčio iškraipytų rinką ir kitų įmonių galimybes. Kokia rinka, kai tokią veiklą vykdo tik viena įmonė?", – valdiškais atsakymais stebėjosi A.Eitutis. Jis priminė, kad ne vien apie nuostolingas kuro sąnaudas šiuo atveju reikia kalbėti. Pasak verslininko, navigacijos sezonas Lietuvoje trumpas, o už darbuotojus reikia prisiimti atsakomybę visus metus.

A.Eitutis pasakojo, kad "Nemuno linija" buvo parengusi laivybos studiją, siuntė ją visoms suinteresuotoms institucijoms, pradedant Turizmo departamentu ir baigiant savivaldybėmis, tačiau nė vieno atsakymo iš valdiškų institucijų taip ir nesulaukė. "Visi sako, kad laivyba – labai svarbu, bet tuo viskas ir baigiasi. Biurokratiniai sprendimo būdai trunka ilgai, paprastai jie prasideda pavasarį. Vasarai baigiantis tai tampa nebeaktualu, ir vėl – iki kito pavasario. Ir taip metai po metų", – valdžios nerangumu stebėjosi verslininkas.

Tegul gaivina kiti

A.Eitutis sako, kad parduodami laivai sulaukia potencialių pirkėjų dėmesio, tačiau kol kas jie dar ilsisi Kauno uoste. "Nagrinėjame galimybę pervežti laivus į kitą šalį ir ten užsiimti veikla", – prasitarė verslininkas.

Jis sakė girdėjęs kalbų, kad ieškoma kitų laivų nuomoti maršrutui Kaunas – Nida – Kaunas. Delegacijos iš Lietuvos lankėsi Gdanske, kur yra iškeliavę anksčiau Lietuvoje plaukioję "Raketos" tipo laivai. Bet, pasak A.Eitučio, jų būklė gerokai prastesnė nei parduodamų Kaune.

"Toks maršrutas reikalingas, reprezentacine prasme tai mūsų šaliai labai paranku. Kaunui neatleistina, kad tokio maršruto nėra – gyvename prie upių, o neturime laivybos. Jeigu kažkas prisiima atsakomybę atgaivinti laivybą, tai tegul ir atgaivina", – neslėpė nusivylimo verslininkas.

Komentaras

Saulius Girdauskas
Susisiekimo viceministras

Kol kas dar negalėčiau tiksliai pasakyti apie šį maršrutą, bet jis yra mūsų planuose. Esame sudarę jungtinę veiklos sutartį tarp "Smiltynės perkėlos" ir Vidaus vandens kelių direkcijos, sulaukėme palaikymo ir iš savivaldybių. Kai bus baigtos procedūros, stengsimės iki sezono pradžios būti pasiruošę. Dabar – derybų ir konstravimo etapas. Lyg ir per anksti būtų girtis, kita vertus, navigacijos sezonas prasideda balandžio 25 d. Turime išspręsti klausimą dėl Panemunės tilto statybos procesų ir laivų praleidimo. Naujasis mūsų pirkinys ir projektas – maršrutas naujai įsigytu laivu Klaipėda – Nida  jau juda pirmyn. Kol kas neplanuojame įsigyti laivų maršrutui Kaunas – Nida – Kaunas. Mūsų tikslas – surasti partnerius, nuomoti laivus ir vykdyti funkciją, kuri buvo numatyta ir Vyriausybės ilgalaikėje strategijoje. Norime, kad laivyba Nemunu būtų atkurta ir pervežant keleivius, ir krovinius. Ar bus iš ko nuomoti laivus, parodys rinka. Šito prognozuoti negalime. Yra lietuviški projektai, yra lenkai, yra kompanijos, dirbančios Estijoje ir Latvijoje – žiūrėsime, kas ką pasiūlys. Paprasčiausia būtų surasti Lietuvoje, bet reikia žiūrėti kainos ir kokybės santykio. Jeigu vietos verslininkas ruošiasi parduoti laivus, tuščia niša nebūna. Šituos parduos, gal atsiras naujesni. Anksčiau reisus organizavo privatus verslininkas. Gal jam trūko kažkokios paramos ar pagalbos. Yra reisas nuo Jurbarko iki Nidos. Viskas juda į priekį. Manau, kad ir čia atsiras naujovių.

Legendiniai maršrutai ir laivai

Sovietmečiu populiarus reisas Kaunas – Nida – Kaunas atkurtos nepriklausomybės metais pirmą kartą atgaivintas 2005-aisiais – laivu "Zaria" iš Kauno į Nidą keleiviai galėjo nuplaukti per 7 val. Eksperimentas parodė, kad yra poreikis, žmonės domisi, bet reikėjo didesnio ir greitesnio laivo.

2010-ųjų pavasarį bendrovė "Nemuno linija" atnaujino reguliarius reisus. Laivas vardu "Aistė" visą laivybos sezoną džiugino ir lietuvius, ir turistus, deja, po metų laivai vėl liko Kaune.
Greitaeigis laivas "Aistė" pagamintas dar 1963 m. Feodosijoje, Kryme, tačiau atitinka šiuolaikinius keleivių saugumo ir patogumo reikalavimus. "Raketos" tipo laivas pasiekia 70 km/val. greitį, jame telpa 58 keleiviai. Plaukiant galima išeiti į denį. Laive įrengtas tualetas bei baras.

240 km kelionė laivu iš Kauno į Nidą trunka nuo trijų su puse iki keturių valandų.

"Raketos" pradėtos gaminti 1957 m. ir tiektos iki XX a. 8-ojo deš. pradžios. Pirmasis serijos laivas "Raketa-1" buvo pastatytas gamykloje "Krasnoe Sormovo" (Žemutinis Naugardas, Rusija). Pirmą reisą iki Kazanės nuo Žemutinio Naugardo (420 km) jis įveikė per 7 val.

"Raketos" buvo labai populiarios, jų pavadinimas tapo bendriniu tokio tipo laivų pavadinimu.

"Raketos" plaukiojo Kinijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Lietuvoje, Austrijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje (Temzėje), Rumunijoje, tuometėje Jugoslavijoje (Dunojuje).