R. Meilutytės tėvui palūžti neleido vaikai

„Labai sunku netekti mylimos moters, bet palūžti neleido meilė ir atsakomybė prieš savo vaikus. Juolab tėvystė – svarbiausias dalykas gyvenime", – teigė olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės tėtis Saulius.

Pirmąjį sūnų palaidojo

Jų trijų vaikų mamos, savo žmonos Saulius neteko 2001-ųjų balandį – antrąją Velykų dieną Vilniuje: 34-erių moterį mirtinai sužalojo automobilis.

„Tu neturi teisės palūžti, o sunkiu metu  labai padėjo atsakomybė už vaikus, – mano S.Meilutis. – Tiesa, nemanau, kad palūžę vyrai, kurie neteko mylimo žmogaus, nemyli savo vaikų. Turbūt tai priklauso nuo asmeninių savybių. Esu Avinas – labai valingas ir užsispyręs žmogus."

Tą vieną skaudžiausių gyvenimo akimirkų Saulius pamena lig šiol. Tuomet, norėdamas išlaikyti šeimą, jis dirbo JAV. Atskriejusi žinia smogė lyg peilis į širdį.

„Ėjau kaip išvarytas iš namų ir nemačiau, kur baigiasi mano skausmas", – nesutramdęs ašarų prisidengia akis ir Justino Marcinkevičiaus žodžiais savo tuometę būseną lygina S.Meilutis.

Tai nebuvo vienintelis itin skaudus smūgis. Labai vaikų norėjęs Saulius su žmona palaidojo savo pirmąjį, vos pusmečio sulaukus, vaikelį, kuris mirė nuo paslaptingos ligos miegodamas.

„Tėvystė – man svarbiausias dalykas gyvenime", – pakartoja S.Meilutis, nenorėdamas prisiminti tų skaudžių akimirkų.

Dalyvavo gimdyme

Gimstant visiems keturiems vaikams Saulius patyrė labai daug nuostabių emocijų.
„Berniukai gimė labai lengvai ir greitai, – šypsosi S.Meilutis. – Akušeris juokavo, kad, gimus Margiriui, jis buvo spėjęs užsimauti vos vieną pirštinę. Tiesa, svarbiausia man buvo vaikų ir žmonos sveikata, o kas gims – mergaitė ar berniukas, neturėjo jokios įtakos."
Saulius dalyvavo jaunėlio sūnaus gimdyme: tai laikais, kai gimė jau miręs jų sūnus bei Mindaugas, to daryti jis negalėjo.

„Iš pradžių jį išvydęs išsigandau, pamaniau, kad kažkas blogai. Tai buvo placenta. O kai nuprausė, jis atrodė nuostabus. Kaip mielas, kvepiantis paršiukas, – šypsosi S.Meilutis. – Rūta gimė silpnutė ir kelias dienas buvo laikoma inkubatoriuje.“

Mokė įžvelgti gėrį ir grožį

Kokia auklėjimo metodika ir taisyklėmis, ypač po žmonos mirties, augindamas vaikus vadovaujasi Saulius?

„Visi tėvai nori, kad jų vaikai būtų laimingi, – amžiną tiesą sako S.Meilutis, kuris stengiasi vadovautis garsaus analitinės psichologijos kūrėjo, psichiatro ir psichologo Carlo Gustavo Jungo laimės formule. – Svarbu gera somatinė psichinė sveikata, puikūs santykiai su artimais ir tau svarbiais žmonėmis, sugebėjimas žmonėse matyti gėrį ir grožį, dirbti tokį darbą, kur galėtum realizuoti save kaip asmenybę ir turėti susiformavusią gyvenimo filosofiją ir pažiūrų sistemą."

S.Meilutis stengėsi, kad vaikai jaustų meilę, gėrį, dėmesį. Ir mokė įžvelgti gėrį ir grožį. Net ten, kur iš pirmo žvilgsnio daugeliui pamatyti sunku.

„Vaikai nebijo tarakonų, kirmėlių, – aiškina Saulius. – Mokiau pamatyti, kad jie šarvuoti, nariuoti, kokie varlės raštai. Tai – kitokios, bet taip pat gyvybės."

Mediniame, dar 1939 m. statytame, medžių apsuptame name Kaune, Šilainiuose, gyvenę vaikai miegodavo dviem aukštais ir nebijojo kartais palubėje kabančių vorų.

„Neskatinau blogio ar pykčio. Mokiau pasigrožėti saulėlydžiu ir saulėtekiu, – pasakoja tėvas. – Mokiau, kad nesvarbu žmogaus rasė, lytis, amžius ar socialinis išsilavinimas. Svarbiausia – dorumas, žmogiškumas, gėris.“

Ne daiktai kuria žmogų

Našlys neslėpia, kad žmonės jį vertina įvairiai, priklausomai, kaip gerai jį pažįsta. Vaikai? Vyras savikritiškas: gal jis per griežtas, kartais pernelyg kategoriškas ar impulsyvus.

„Bet manau, kad jie mane myli ir gerbia, nes žino, kad dėl jų atiduosiu viską, ką galiu“, – kaip ir visi tėvai, Saulius neišskiria nė vieno savo vaiko, nes tokios meilės pamatuoti neįmanoma. Tiesa, pripažįsta, kad ryšys didžiausias su vyriausiuoju sūnumi.

Našlys pasidžiaugė, kad jo auginami vaikai nėra materialistai, tuo, deja, garsėja šiuolaikinė karta.

 

„Visą laiką sakiau, kad vertintų žmogų, kaip jis elgiasi, bet tik ne jo pinigus. Deja, dauguma žmonių prarado sielą ir vertina tik finansus, daiktus. Bet ne daiktai sukuria žmogų. Kas lieka iš jų be pinigų ir daiktų? Nulis. Neretai valytojas ar paprastas darbininkas yra daug doresnis ir žmogiškesnis už oligarchą ar firmos bosą", – neabejoja S.Meilutis.

Auginti tris vaikus labai sunku, bet jam daug padėjo mama Aldona. Kiekvieną darbą, jei atlieki iš visų jėgų, yra labai nelengva: „Žmogus nubėga 800 metrų, pasiekia rekordą, ir krenta ant žemės.“

Svarbiau už auksą ir sidabrą

Negalėdamas išlaikyti šeimos vyras buvo priverstas išvykti dirbti į JAV, po to – į Didžiąją Britaniją ir savo vaikų, nors ir su pertraukomis, nematė beveik aštuonerius metus.

„Tai buvo labai sunkus laikas, – atsidūsta Saulius, kuris rašydavo ilgiausius laiškus, bendraudavo per skaipą, siųsdavo dovanas, o į kišenes įdėdavo vaikams šokoladukų. – Nelengva, kai žmonės negali vaikams nupirkti būtiniausių dalykų – batų, palto ar duoti pinigų ledams. Jei būtų lengva, tiek daug žmonių iš Lietuvos neemigruotų."

Tiesa, jo vaikai visada buvo pavalgę ir apsirengę, bet nelepinami, o ir patys neprašė materialių gerovių.

Didžiosios Britanijos mieste Plimute su Mindaugu ir Rūta gyvenantis vyras dabar neretai valgo ir dukros gaminamo maisto: „Sekmadieniais laisva programa, todėl Rūta neretai mus palepina lazanija ar kokiu kepsniu. Kai vaikai buvo maži, man buvo svarbu, kad jie sveikai maitintųsi, todėl valgė daug košių, vaisių, daržovių, duonos su medumi, razinų su riešutais.“

Tėvystės naštą, neabejoja S.Meilutis, reikia įvertinti labai atsakingai. Kaip ir šlovę. Olimpinės čempionės tėtis tiki, kad jo dukra Rūta šią naštą atlaikys, kaip ir jis – tėvystės.

Grįžęs į Didžiąją Britaniją vyras jai žada padovanoti garsaus dainininko Bobo Marley plakatą su jo žodžiais: „Nesiek viso pasaulio, jei prarasi sielą. Išmintis svarbesnė už sidabrą ir auksą.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

kodėl

kodėl  portretas
nerašo apie kitų olimpiečių tėvus?Jau išsireklamavo su treneriu ir užtektų,nebent į seimą ruošiasi. Matyt neveltui priėmimo pas Butkevičių prašėsi.

Nuomone

Nuomone portretas
Na,man tai irgi cia labai primena rinkimine kampanija.Jau seniai Plimute sedi,o straipsniai dar vis spausdinami.Apie Ruta jau nieko neraso,o apie ji kazkodel raso,lyg tai jis butu kazkuo nusipelnes.Reklamos auka.O jau toks geras,toks teigiamas,kad nors imk ir apsiverk,nors vaiku daugiau kaip puse gyvenimo nemate.

arunas

arunas portretas
Na pagaliau nors vienas geras gražus straipsnis apie gražius dalykus. Pasiilgstama tokių. Pagarba autoriui ir - sėkmės.
VISI KOMENTARAI 32

Galerijos

Daugiau straipsnių