Pusę amžiaus gyvuojančius Girionis sergės angelas

Girionys šeštadienį šventė 50-ies metų įkūrimo jubiliejų. Šventės proga miestelis pasipuošė nauju koplytstulpiu, atnaujinta krepšinio aikštele, taip pat iškilmingai atidarytas atnaujintas pėsčiųjų takas, surengtas paminėjimas ir nuotaikingas koncertas.

„Girionių pradžią galima sieti su centrinių rūmų kertinio akmens padėjimu, pirmųjų gyventojų, Dubravos miškų tyrimo stoties administracijos, Lietuvos miškų instituto ir Kauno miškų technikumo (dabar Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija įkūrimu ir oficialiu gyvenvietės pavadinimo suteikimu“, – sakė profesorius Albertas Vasiliauskas.

Šventės metu gyvenvietės skvere pastatytas koplytstulpis, kurį išdrožė tautodailininkas Adolfas Teresius, o pašventino Karmėlavos parapijos klebonas Virginijus Veprauskas.

Koplytstulpis atidengtas Kauno rajono savivaldybei ir Lietuvos krepšinio federacija (LKF) vykdant bendrą projektą „Senųjų kryžių atstatymas“. Jo metu įvairiose Kauno vietose esantys prastos būklės kryžiai prikeliami naujam gyvenimui, taip pat įrengiamas modernus krepšinio stovas.

„Tai jau antroji Kauno rajono vietovė, kurioje, vykdant projektą, sujungėme dvi religijas – tradicinę ir krepšinį“, – sakė Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

LKF, bendradarbiaudama su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, atnaujino vienintelę Girionių gyvenvietėje esančią krepšinio aikštelę. Senos krepšių lentos buvo pakeistos naujomis, pritvirtinti modernūs lankai.

Atnaujintą taką Liepų alėjoje dviratukų varžybomis atidarė jauniausi Girionių gyventojai, vėliau ji tapo menų alėja, kur visi norintys demonstravo savo meninius sugebėjimus. Šventės proga surengtame koncerte pasirodė girioniškiai ir meno kolektyvai iš Šlienavos ir Žiegždrių.

Girionių gyvenvietė driekiasi nuo Kauno marių vakarinio kranto iki Dubravos girios ir nuo Žaisos upelio, tekančio Raguolių ir Laumėnų kaimų ribomis, iki kelio Vaišvydava–Piliuona.

Girionių pavadinimo istorija prasidėjo 1960 m. kartu su miškininkų miestelio statyba Raguolių kaimo vakarinėje dalyje, besiribojančioje su būsimu Kauno marių krantu. Statybų užsakovo funkcijas vykdė Dubravos miškų tyrimo stotis, kuri jau tada administravo Dubravos girią ir kūrėsi būsimo miestelio laikinuose pastatuose. Dubravos pavadinimą pirmieji išplatino vairuotojai, kurie veždami statybines medžiagas, ieškodavo ne Raguolių kaimo, bet kažkokios Dubravos. Todėl net ir vietos gyventojai tą vietą pradėjo vadinti Dubrava.

Miškų instituto ir Miškų technikumo darbuotojai nenorėjo, kad jų darbo ir gyvenamoji vieta būtų vadinama Raguolių kaimu. Dėl to Instituto kolektyvas kreipėsi į Respublikos Vyriausybę, prašydamas šią gyvenvietę pavadinti Girionimis.


Šiame straipsnyje: Kauno rajonasGirionys

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių