Prokurorai: pareigūnų veiksmai per Garliavos šturmą buvo teisėti

“DRĄSOS KELIO” PARTIJA – OPOZICIJA OPOZICIJOJE? Būtent taip pareiškė N.Venckienė, kalbėdama apie tolimesnę “Drąsos kelio” partijos veiklą Seime. Šiuo konkrečiu atveju “opozicija opozicijoje” gali reikšti tai, kad Drąsos kelias norėtų būti ne opozicijoje, bet pozicijoje, tačiau jis ten kol kas nėra reikalingas bei labai pageidaujamas. Nebent sprendžiant DP vadovų teisinio imuniteto klausimą. Paskutiniai DK vadovų J.Varkalos ir N.Venckienės pareiškimai liudija, kad “Tvarkos ir teisingumo” partija drąsiečiams ideologiškai artimiausia, kad jiems “Darbo partijos” ir jos lyderių byla politizuota, o A.Butkevičius toks kandidatas į premjero postą, kuriam nepritarti jokiu būdu negalima. Jei šiuos pareiškimus apibendrinti, tai bent jau “Drąsos kelio” partijos frakcijos dalis sutiktų padaryti bet ką, kad tik “trojkai” kuo labiau įtikti. Nemaniau, kad a.a. eksprokuroro Stanislovo Stulpino siūlymu drąsiečių lyderiai taip skubiai ir mikliai suskubs pasinaudoti. Manau, kad tokiu keliu eidama “Drąsos kelio” frakcija ir dar kažkas už jos ribų, jei dar yra daug tokių išlikę, gali pati visiškai išplauti tą nedidelę politinę nišą, kuri buvo išlikusi per Seimo rinkimus po visokių DK apstumdymų. Tokiu atveju toks nedidelis politinis frakcinis darinukas, nebetekęs rimtesnės balsavusio už jį elektorato atramos, gali greitai subyrėti ir ištirpti politinėje erdvėje, lyg jo ir būti nebuvę. Jei N.Venckienė to dar nesupranta, tai sužinos gal net labai netolimoje ateityje. Apibendrinus visą kontekstą, tenka padaryti išvadą, kad visuomenė mato dvi D.Kedžio ir mergaitės iš Klonio gatvės istorijos puses. Kai pirmoji užsivertė kartu su grubiu gegužės 17d., “šturmu” Klonio gatvėje, pasireiškė ir atsivėrė Neringos Venckienės politinės karjeros suvokimas. Neįmanoma įžvelgti, kaip pastarasis yra susijęs su teisėja Venckiene – atkaklia kovotoja už D.Kedžio garbę ir globotinės, brolio dukrelės teises. Tos pozicijos yra tiek skirtingos ir logiškai nesuderinamos, kad jos gali įstumti drąsios ir atkaklios kovotojos įvaizdį į tą patį liūną, kurio traukai bandė priešintis visi, kurie buvo neabejingi visai “D.Kedžio istorijai” ir su ja susijusiais, bei nukentėjusiais nuo teisėsaugos bei nusikaltėlių asmenimis. Manau, kad tokiu keliu žengdama Neringa Venckienė sutrypia brolio Drąsiaus atminimą, pasityčioja iš buvusios globotinės mergaitės bei nerodo pagarbos kitiems artimiesiems, buvusiems kartu sunkiomis valandomis dienomis ir naktimis. Sakyčiau, kad tai pasityčiojimas ir iš tų budėtojų Klonio gatvėje, kurie su didžiuliu ryžtu ir kantrybe stojo ginti “plikų dėdžių” paniekintos mažylės. Kai Neringa Venckienė galutinai susilies su ta pačia sistema su kuria atkakliai kovojo, ji galės būti rami. Jai niekas nebegrės. Įvyks abipusė sutartinė asimiliacija. Kodėl verta apie šią smulkią politinę frakciją tiek daug kalbėti? Manau, kad todėl, kad kaip sakė romėnų rašytojas Publilijus: “Kelių žmonių neteisingumas – visų nelaimė” ( “Paucorum improbitas universa est calamitas”/lot). Bet kuriuo atveju toks ” Drąsos kelio” vedlės pasirinkimas neturi sutrikdyti visuomenės siekio kovoti už TIESĄ ir TEISINGUMĄ, tuo pačiu gerinant sudėtingą situaciją Lietuvos teisėsaugoje. Tai mūsų visų, padorių Lietuvos piliečių rūpestis. Skaudžios pamokos neturi pasimiršti, nes iš jų mokomasi tam,kad nebūtų klaidos kartojamos. RADAU: Pikasui Cituoju: “(…)nežinau,ar N.Venckienė nėra to paties sovietinio mąstymo įkaitė,kuris ją susiurbs į sistemą,bet kad ji pabandė priešintis,tai tikra TIESA….Ir ar ne per daug Pikasas iš jos reikalauja,kad ji eitų su jos dukterėčios budeliais konservatoriais.)” ATSAKAU: N.Venckienei daug kartų siūliau ir toliau eiti “Drąsos keliu”, kurį pasirinko. Niekados nesiūliau jai eiti kartu su “burokiniais” darbiečiais ir tvarkiečiais, kuriems kova už laisvą, teisinę ir demokratinę Lietuvą, manau, visiškai nepriimtina. Vadinate konservatorius “dukterėčios budeliais”, kai iš tikrųjų tik vienas S.Šedbaras stengėsi, kad prieš nepilnamečius teisiškai būtų leistinas smurtas. Kad daugelis TS LKD frakcijos, pabrėžiu – FRAKCIJOS narių “stovėjo po medžiu, kai vaiką skriaudė” – sutikti galima. Tai – moralinė ir politinė klaida, kurios vis dar nenorima pripažinti. Tačiau manau, kad daugelis TS LKD eilinių narių ir juos remiantis elektoratas užjautė ir, kiek galėjo, palaikė globėjos pastangas apginti brolio garbę ir augintinės mergaitės teises, bei pritarė kovai už TIESĄ IR TEISINGUMĄ Lietuvos teisinėje sistemoje. Tik kai kurie TS LKD Seimo frakcijos nariai ” nesutiko stovėti po medžiu, kaip nestovėjo ir partijos Garbės bei Politinio komiteto pirmininkas V.Landsbergis. Prašau nurodyti, kas dar iš Seimo pozicijos ar opozicijos “nestovėjo po medžiu” ir kas neprisidėjo prie teisinio nihilizmo skatinimo? Tokių nežinau. Tad ir šioje istorijoje konservatoriai,mano nuomone, visumoje pasirodė padoriausiai. Nors tikrai neatmetu tikimybės, kad juos buvo pasiekusi informacija apie N.Venckienės politines nuostatas. Ar ne dėl jų buvo lengviau suskaldyti judėjimą “UŽ TIESĄ IR TEISINGUMĄ”? Ar ne dėl to šią partiją paliko žymūs visuomeninkai ir netgi DK kandidatų sąrašo atstovai? Dabar ir visa visuomenė turi proga sužinoti, kokiu priplėkusiu “burokinių” oru nori ateityje kvėpuoti Seimo narė N.Venckienė. Žinoma, tai jos pasirinkimo teisė, tačiau tai ryškiai išdavikiškas kelias bendrame visos istorijos kontekste. Todėl ir išsakiau savo nuomonę, kad padorioje politinėje erdvėje N.Venckienės karjera baigiasi. Tikiuosi, kad visuomenė paims Kedžio gatvėje supurvintą ir apspardytą trispalvę ir pratęs paieškas kaip padaryti, kad sudėtinga situacija teisėsaugoje pozityviai keistųsi. N.Venckienės pirmose tų kovotojų gretose nematau. Liko tik jos šešėlis…

PRIEVARTA PRIEŠ MERGAITĘ – ĮVYKĘS FAKTAS. NIEKAS TO NEPANEIGS… Po žinutę, po krislelį vis daugiau pavyksta surinkti informacijos apie Gegužės 17d. šturmą Klonio gatvėje. Vis labiau ryškėja nusikalstamos veikos, kurias padarė didelė komanda įvairių pareigūnų tos, vos ne karinės operacijos metu. Kaip mename, mergaitės gyvenamoje vietoje lankėsi du antstoliai, pasamdyti lygiai tuo pačiu tikslu – įvykdyti Kėdainių teismo sprendimą perduoti mergaitę iš globėjos jos motinai. Jei vienas Antstolių rūmų pareigūnas atliko savo funkcijas pagal teismo LR įstatymus, nepažeisdamas ir teismo sprendimo, tai toks darbas netgi nebuvo niekieno įvertintas. O juk vertėjo ne tik Vilniaus antram teismui priimti mergaitės papildomą informaciją apie dviejų mergaičių paniekinimą, bet ir nedelsiant kreiptis į prokuratūrą, kad ši atliktų papildomą tyrimą ir apie antros mergaitės skriaudą, ir apie A.Ūso ekshibicionistinį seansą, stebint mažai mergaitei, jos motinai ir tetai. Vien medicinos profesorės liudijimo, manau, turėtų pakakti, kad pareikšti kaltinimus tvirkinimu ir Laimai Stankūnaitei, kuri apsilankyme pas profesore dalyvavo ir nesiėmė jokių veiksmų nutraukti tokį šlykštų seansą. Vietoj to, bandoma kaltinimus reikšti pačiai profesorei. Tai – jau virš visko… Teisėsaugos pareigūnų buvo pasielgta visiškai priešingai ir dėl antstolių. Nežiūrint aiškios kaltumo prezumpcijos dar Kovo mėnesio “šturmo” metu, naujai operacijai vadovauti paskiriama ta pati antstolė S.Vaicekauskienė, kuriai kažkodėl suteikiamos visos teisės vadovauti visai, neadekvačiai didžiulei šturmo grupei. Teisė panaudoti psichologinę ar fizinę prievartą – smurtą prieš mergaitę niekam nebuvo suteikta, tačiau tai buvo panaudota ir tai nebėra jokia paslaptis. Tikriausiai, kad siekiui nuslėpti savo nusikalstamus veiksmus, buvo nusuktos vaizdo kameros, o keturių policijos pareigūnų antstolės nurodymu padaryti vaizdo įrašai slepiami netgi nuo Seimo laikinosios komisijos narių. Kas slepiama, jei smurto prieš mergaitę ir teisėją nebuvo? Kam reikėjo vaikų teisių prižiūros darbuotojai operacijos metu pirštinių ir antstolei papildomo maišo, kad įdėti į jį antlodę. Kuo ta antklodė buvo ypatinga? Vis labiau aiškėja, kad psichologinė prievarta prieš mergaitę buvo panaudota dar prieš ją jėga nuplėšiant mergaitę apglėbusią globėjos kaklą, užlaužiant sėdinčiai N.Venckienei rankas. Nepavyko šturmuotojams nuslėpti garso įrašo, kuris pasako dar daugiau… Paaiškėjo, kad šturmo metu buvo panaudotos ašarinės dujos, antklodė, kurios poveikis mergaitei buvo labai išraiškingas, visos išnešimo detalės, dalyvaujant pašaliniam asmeniui G.Černiauskui. Jau nekalbant apie tai, kaip buvo pasielgta su sėdėjusiais atokiai seneliais ir kaip buvo elgtasi su taikiais mitinguotojais, nevengiant Lietuvos trispalvės ir giedamo himno paniekinimo. Vertinant paskutinį šturmą tenka pripažinti, kad įstatyminės normos buvo pažeistos netgi labiau, negu pirmą kartą. Šiuo atveju buvo panaudota jėga net ir prieš nesipriešinančią teisėją, stebint anstolei ir kitiems pareigūnams. Už tokius veiksmus, manau, turėtų grėsti mažu mažiausiai tarnybinės nuobaudos ar net baudžiamoji atsakomybė. Kedžių namai po šturmo atrodė labai suniokoti. Vartai, langai durys buvo sugadindos, išdaužytos ir su pjūklu supjaustytos. Ir po tokio smurto S.Vaicejkauskienė dar bando kažką pezėti apie 77 tūkstančių litų kompensacija “už patirtus nuostolius”. Dabar galima jau tvirtai teigti, kad pedofiflijos ir žudynių skandalas Lietuvai jau kainavo milijonus. Ir visi tie nuostoliai susikaupė dėl išskirtinai keistų bei nekompetentingų tyrimų bei įvairių teisėsaugininkų sprendimo. O juk visi tokie šturmai, teismų virtinė Lietuvos mokesčių mokėtojams kainavo jau labai daug ir išlaidų pabaigos dar nematyti. Už visas patirtas skriaudas, patyčias ir susidorojimus kažkas vis tiek privalės atsakyti. Netikiu, kad kažkoks nusikaltėlių klanas, pasinaudodamas “pakabintais” nesąžiningais pareigūnais, imtų valdyti mūsų šalį nesulaukdamas rimto pasipriešinimo. Jei dreba rankos prokurorams ir net politikams, tai neturi jos drebėti TIESOS ir TEISINGUMO ieškotojams. Vykstantis susidorojimo su teisėja Neringa Venckiene farsas turi būti nedelsiant nutrauktas. Politikai ir pareigūnai tik taip gali išsaugoti pasitikėjimo jais likučius.

man tai gėda dėl tokio sprendimo, dėl Lietuvos