Prokuratūra nemato galimybių Kauno žudynių bylą perduoti teismui

Generalinė prokuratūra aukštesniojo teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo nutartį, kuria konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas dėl teisėjo Jono Furmanavičiaus ir kaunietės Violetos Naruševičienės nužudymų buvo nutrauktas nepagrįstai.

Šių asmenų nužudymu įtariamas Drąsius Kedys, kuris yra miręs. Dėl įtariamų nusikaltimų jis nebuvo apklaustas, įtarimai jam nebuvo pateikti.

Sprendimą, kad J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nužudymo byla nutraukta nepagrįstai, kovo 5 dieną priėmė Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismas. Jis nagrinėjo D.Kedžio pusseserės advokatės Sonatos Žukauskienės skundą.

Tada teismas nusprendė, kad kaunietis D.Kedys, kuris įtariamas Kaune nušovęs teisėją J.Furmanavičių ir buvusios sugyventinės seserį V.Naruševičienę, gali būti teisiamas po mirties, kaip ir pedofilija apkaltintas miręs Andrius Ūsas.

„Prokuratūra savo nutarimuose konstatavo nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam mirus. Tuose nutarimuose konstatuota, kad yra pakankamai įrodymų, jog D.Kedys padarė nusikalstamas veikas, tai yra tuos nužudymus. S.Žukauskienė prašė panaikinti tuos nutarimus ir toliau tęsti ikiteisminį tyrimą. Teismas šį skundą patenkino, motyvuodamas, kad prokuratūra, teismo nuomone, galėjo nutraukti ikiteisminį tyrimą D.Kedžio atžvilgiu nedetalizuodama jo kaltės klausimų ir nevertindama kaltės įrodymų, arba surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti bylą teisminiam nagrinėjimui“, – yra sakęs teismo atstovas spaudai Audris Kutrevičius.

Tačiau prokurorai mano, kad apylinkės teismo nutartis panaikinti prokurorų nutarimus yra nepagrįsta ir naikintina, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Prokurorų nuomone, apylinkės teismas nenurodė, kaip galėtų toliau vykti procesas ir kaip turi būti surašomas kaltinamasis aktas mirusiojo įtariamojo atžvilgiu. Tokios proceso tvarkos ir formos nenumato Baudžiamojo proceso kodeksas.

„Ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis vertinti prokurorus įpareigoja Baudžiamojo proceso kodeksas. Kad byloje buvo duomenų, leidžiančių manyti, jog D.Kedys galėjo padaryti įtarime nurodytas nusikalstamas veikas yra konstatavę ne tik prokurorai, tačiau ir tas pats Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismas dar 2009 metų spalio 7 dieną D.Kedžiui skyręs kardomąją priemonę – suėmimą. Ši kardomoji priemonė įtariamajam gali būti paskirta tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Generalinės prokuratūros skundą nagrinės Vilniaus apygardos teismas.

Aukščiausiasis Teismas pernai išaiškino, kad baudžiamojo proceso tęsimas tikrinant pateiktų kaltinimų mirusiam asmeniui pagrįstumą savaime nereiškia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija atmetė bylą nutraukti prašiusios prokuratūros kasacinį skundą.

Aukščiausiasis Teismas nesutiko su aiškinimu, kad mirusiojo reabilitavimas galimas tik tada, kai toks asmuo buvo pripažintas kaltu teismo nuosprendžiu. Keturi teisėjai pareiškė atskirąją nuomonę.

D.Kedys teisėją, buvusią sugyventinę Laimutę Stankūnaitę, jos seserį V.Naruševičienę, teisėją J.Furmanavičių ir A.Ūsą kaltino pedofilija ir sąvadavimu. Vilniaus teismas balandžio 5 dieną nagrinės bylą dėl A.Ūsui pateiktų kaltinimų D.Kedžio dukters tvirkinimu.

D.Kedžio viešų kaltinimų sulaukę teisėjas J.Furmanavičius ir jo sugyventinės sesuo V.Naruševičienė nušauti 2009 metų spalį. Prokurorai sako nustatę, kad nusikaltimus įvykdė D.Kedys.

Pats D.Kedys vėliau rastas negyvas, tačiau nustatyta, kad jo mirtis nesmurtinė.

D.Kedžiui oficialūs įtarimai pateikti nebuvo, jis po žudynių dingo ir sulaikytas nebuvo.