Prie Kauno atslinko kiaulių maro pavojus

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Birželio pradžioje Kauno rajone, Vandžiogalos seniūnijos Vigių miške, sumedžiotas šernas, kuriam nustatytas afrikinis kiaulių maras. Specialistas perspėja ūkininkus imtis visų saugumo priemonių.

Birželio pradžioje Kauno rajone, Vandžiogalos seniūnijos Vigių miške, sumedžiotas šernas, kuriam nustatytas afrikinis kiaulių maras. Specialistas perspėja ūkininkus imtis visų saugumo priemonių.

Uždrausta medžioklė

Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas, valstybinis veterinarijos inspektorius Linijus Valiuška mišką dar kartą apieškojo kartu su medžiotojais, tačiau daugiau nugaišusių šernų nerado. Paieška bus vykdoma ir šią savaitę.

Anot jo, Vingių miške šiuo metu yra uždrausta visų žvėrių medžioklė, bet leidžiama tykoti prie miško. Kituose miškuose Kauno rajone buvo nuspręsta medžioklių neintensyvinti, medžioti be varovų, kad šernai būtų ne taip gąsdinami ir mažiau migruotų.

"Žmonės turi labai saugotis, nes bėda yra didžiulė. Neduok Dieve, įsimes liga į fermą, tada kentės visi", – pastebėjo L.Valiuška, pridurdamas, kad pirmiausia reikia laikytis biologinės saugos.

"Reikia žinoti, kad būtina persiauti batus, persirengti kitais drabužiais, neiti su tais pačiais į tvartą, su kuriais vaikščiojo miške ar tose vietose, kur migruoja šernai. Užkratą galima pernešti su erkėmis ar purvu, prikibusiu prie batų. Ši liga gali smogti labai netikėtai", – perspėjo L.Valiuška.

Tikrinamas kiekvienas šernas

Specialistas pabrėžė, kad nuo šiol tikrinami visų Kauno rajone sumedžiotų šernų mėginiai – kraujo ir vidaus organų mėginiai turi būti pristatomi į laboratoriją. Medžiotojai negali dalyti šernienos ir vežti namo, kol nebuvo atsakyta iš laboratorijos.

Šerniena turi būti laikoma tame plote, kur yra lupykla, šaldytuvas ar šaldiklis. Nors laboratorija yra Vilniuje, inspektoriaus teigimu, stengiamasi bendradarbiauti su Jonava, Kėdainiais ir kitais rajonais, ir mėginius į Vilnių išsiųsti tą pačią ar kitos dienos rytą. Atsakymas taip pat gaunamas greitai – paprastai per vieną dieną.

Pasak L.Valiuškos, Kauno rajono ūkininkai nepanikuoja, nes yra nuolat perspėjami apie tokį pavojų. "Visada kartojame: laikykitės biologinės saugos taisyklių. Tie, kurie supranta, įrengia dezinfekcinius barjerus prie tvartų, tvartelius apsitveria, kad nepatektų koks nors laukinis žvėris. Vis dėlto daug kam atrodo, kad pas kaimyną bus, o pas jį – tikrai ne", – pastebėjo inspektorius.

Akivaizdu, kad, atsiradus maro židiniui pas vieną ūkininką, galbūt kris ir kitų ūkininkų kiaulės. "Jeigu pas vieną ūkininką nugaiš, savaime reikės išnaikinti kiaules 3 km spinduliu. Jei tyrimai parodys, kad kiaulės nesirgo, bus galima jas suvalgyti. Aišku, turime atvejų, kai žmonės savo iniciatyva sunaikino kiaules ir pradėjo verstis analogiška gyvulininkystės šaka", – pasakojo L.Valiuška.

Slepia atvejus

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas ir bendrovės "Norsvin Lietuva" direktorius Jonas Žultauskas stebisi sujudimu Kauno rajone. Anot jo, afrikinio kiaulių maro grėsmė niekada nebuvo išnykusi, o tikėtis, kad migruojantys šernai neperneš užkrato į kitus rajonus, būtų kvaila.

"Praėjusiais metais maras lietė tik pasienio zoną, todėl visi kiti kaip kareivukai sėdėjo apkasuose. Kulkos šaudo, o žmogus galvoja, kad į jį nepataikys. Atėjo Kauno eilė, ateis ir Klaipėdos, ir Vokietijos. Tai tik laiko klausimas", – įsitikinęs J.Žultauskas.

Jo teigimu, Lietuva neturi jokios strategijos, kaip apsisaugoti nuo maro, todėl fermose reikia patiems imtis biologinės saugos priemonių.

"Maras atkeliavo iš Rusijos, bet ten kiaulininkystė gyvuoja, nes yra tvarkomasi. Pirmiausia ūkis turi būti tvarkingas, žolė nupjauta, teritorija aptverta. Ten negali lakstyti katės, šunys ir pelės", – J.Žultauskas mano, kad marą skatina ir nevienodi reikalavimai stambiesiems bei smulkiesiems verslininkams.

"Jei esi mažas – viskas tau galima. O liga nežiūri, ar mažas, ar didelis. Žinome, kad žmonės gudrauja: nugaišo kiaulė, užkasė ją ir viskas. Juk jeigu iškvies specialistus ir jie nustatys maro židinį, gaus baudą, kad nesiėmė jokių biologinės saugos priemonių", – pridūrė J.Žultauskas.

Pasak jo, ne tik ūkininkai gali slėpti kritusias kiaules, bet ir medžiotojai, suradę nugaišusį šerną tikrai ne visada pristato jo mėginius laboratorijai.

Ateis ir į Klaipėdą

Kiaulininkystės verslo atstovas tikina, kad maro atvejų nesumažėjo, tiesiog žiniasklaida ne taip intensyviai domisi. Daugiausia židinių anksčiau buvo randama pasienio zonoje, todėl apie afrikinį kiaulių marą vėl prabilta tik jam pasiekus naujas zonas.

"Suskirstė zonomis, bombardavo visą pasienį, o nuo jo slinko toliau. Nieko nuostabaus, jei už kelių mėnesių bus paskelbta apie marą Jurbarke ar kur kitur", – pasak J.Žultausko, Lietuvos suskirstymas zonomis taip pat prisidės prie maro plitimo.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunietis

Kaunietis portretas
Panasu, kad kiauliu maras tik gandas, kuriuo prisidengiant bus meginama ismusti pinigu savivaldybes nariams ir tarnautojams skiepyti.

akmuo

akmuo portretas
zultauskas kuo pats kvepia tuo ir kitus tepa
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių