- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Balandžio 4 dieną Istorinėje Prezidentūroje Kaune bus paminėti Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos Valstybės prezidento Antano Smetonos metai ir prezidento institucijos įkūrimo 100-osios metinės.
Renginyje bus pristatyta specialiai šiai progai išleista kolektyvinė monografija „Prezidento rūmai Kaune“. Dalyvaus monografijos rengėjai, recenzentai, kai kurių knygoje aprašytų asmenų giminaičiai. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvyksta prezidento A. Stulginskio anūkė, apsilankys ir Kaune gyvenantys Smetonų bei Grinių artimieji, taip pat rūmuose dirbusių tarnų ir tarnautojų palikuonys.
Renginys vyks istoriniuose Prezidento rūmuose, kurie liudija ir Lietuvos bei Kauno aukso amžių, trukusį kiek daugiau nei 20 metų. Lietuvos Respublikos Prezidento rezidencija nuo 1919 iki 1940 metų tapo vienu labiausiai atpažįstamų Kauno pastatų, neabejotinu politinės galios centro simboliu. „Užtenka vienos akimirkos, užtenka prisiminti, kur esi, kad pasijustum esąs pačiame visos valstybės organizmo centre, – tada pajunti ir supranti, kad čia yra visos valstybės širdis, kad iš čia visai lietuvių tautai trykšta jos gyvybei taip išganinga Tautos Vado, Valstybės Prezidento, valia ir energija.“ Taip 1934-aisiais leidinyje „Policija“ savo įspūdžius aprašė Mykolas Žilinskas, apsilankęs Prezidento rūmuose. Šiandien rūmai pasakoja apie čia svarstytus ultimatumus, priimtus arba nepriimtus lemiamus sprendimus, ištaigingas puotas ir oficialius priėmimus, čia gyvenusių ir dirbusių žmonių lūkesčius ir nusivylimus.
Kolektyvinė monografija „Prezidento rūmai Kaune“ neapsiriboja vien tik prezidentiniu laikotarpiu, nors jam aprašyti skirta solidi dalis knygos. Tačiau pats pastatas, kuriame tarpukariu buvo įsikūrė Lietuvos prezidentai, skaičiuoja jau 175-erius metus! Ir ne bet kokius metus – tai Kauno, Lietuvos ir netgi Europos istorijos metai! Kauno gubernatoriai, Rusijos imperatoriškosios šeimos nariai, pasaulyje žymi dailininkė impresionistė Marijana Veriovkina, Vokietijos kaizeris Vilhelmas II, Bavarijos princas Leopoldas ir vokiečių okupacinės valdžios atstovai, visi 1919–1940 m. Lietuvos Respublikos prezidentai, būsimasis popiežius Pijus XI, marionetinis prezidentas Justas Paleckis, Reichskomisariato darbuotojai ir vokiečių nacionalsocialistų darbininkų partijos nariai, pionieriai ir mokytojai, o galiausiai muziejaus darbuotojai bei lankytojai – štai kokia įspūdinga ir įvairiaspalvė kompanija yra gyvenusi, dirbusi ar viešėjusi istoriniuose rūmuose Kaune, Vilniaus g. 33, šiandien vadinamuose Istorine Lietuvos Respublikos Prezidentūra.
Pastato sienos matė ir carinės Rusijos puikybę, ir Kauno gubernatorių desperatiškas pastangas slopinti lietuvių tautinį atgimimą, ir skubų paskutinio gubernatoriaus Nikolajaus Griazevo ir jo kanceliarijos pasitraukimą artinantis Vokietijos kariuomenei, Oberosto įkūrimą ir naujųjų okupantų savivalę.
Po aukso amžiaus – nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) – sekė ilgas okupacijų periodas. Rūmų sienos stebėjo ir sovietų okupantų atstovų Vladimiro Dekanozovo bei Nikolajaus Pozdniakovo šantažą bei laikinai Prezidento pareigas ėjusio Justo Paleckio blaškymąsi ir neviltį, rūmų virsmą į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo namus ir „savanorišką“ Lietuvos įsiliejimą į „sovietinę šeimą“. Sovietų terorą nutraukusi Vokiečių kariuomenė taip pat greitai parodė tikrąjį savo veidą ir „veiklos programą“.
Planas kolonizuoti Lietuvą buvo vykdomas ir iš buvusių Prezidento rūmų – čia įsikūrė Ostlando Reichkomisariatas, vėliau – Vokiečių nacionalsocialistų darbininkų partijos štabas, kuris rūpinosi pirmųjų atkeltų kolonistų įsikūrimu. Po kelerių metų vokiečiams teko trauktis – sugrįžo sovietai, o Lietuva liko nusiaubta ir nustekenta. Prezidento rūmai kurį laiką stovėjo apleisti, apgaubti nežinios ir iš jos kylančių legendų, kol naujieji okupantai nutarė, kad laikas ištrinti lietuvių atsiminimus apie buvusią nepriklausomybę ir jos simbolius. Buvusiuose Prezidento rūmuose įkurdintos dvi ideologizuotos institucijos: iš pradžių Pionierių namai, o vėliau iki pat Nepriklausomybės atstatymo juose veikė Mokytojų namai.
Tik 1988-aisiais prasidėjus Sąjūdžiui sugrąžinta derama pagarba 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos Prezidentams ir Prezidentų rezidencijai Kaune. Sodelyje pastatytos Prezidentų skulptūros, rūmai buvo restauruoti.
2005-aisiais lankytojams duris atvėrusi istorinė Prezidentūra pasakoja išimtinai apie 1918–1940 metų Lietuvos Respubliką, patį svarbiausią šių rūmų ir Lietuvos istorijos laikotarpį. Tačiau rengiantis Pirmojo Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metams ir Prezidento institucijos 100-mečiui Istorinė Prezidentūra nutarė šias istorines datas pasitikti su daug platesniu pasakojimu – per 175 metus rūmai matė tiek įvykių ir vietinio bei pasaulinio masto veikėjų, kad būtų nuodėmė nepasidalyti tomis istorijomis su muziejaus lankytojais ir skaitytojais. Istorijas į knygą „Prezidento rūmai Kaune“ suguldė autorės, kurios šiuose rūmuose dirba, kažkada dirbo ar vykdė istorinius tyrimus: dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, dr. Ingrida Jakubavičienė, Renata Mikalajūnaitė, Justina Minelgaitė-Plentienė, Marija Navickaitė ir Raimonda Rickevičienė. Knygos redaktorė – Renata Endzelytė. Dailininkas ir maketuotojas – Andrejus Repovas.
Knygą iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Nors knyga turi rimtą mokslinį pagrindą, tačiau iliustracijų gausa ir naujas įdėmus žvilgsnis į Kauno ir Lietuvos istoriją pro istorinių rūmų langus patrauks ne tik istorijos profesionalus, bet ir visus, besidominčius miesto ir šalies istorija.
Įėjimas į balandžio 4 d. vyksiantį renginį – su kvietimais. Knygą „Prezidento rūmai Kaune“ bus galima įsigyti Istorinės Prezidentūros kasoje ir kituose Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padaliniuose nuo balandžio 5 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą18
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?14
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?4
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė16
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug13
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Išskirtinėje vietoje – prestižiniai „Kauno panoramos“ apartamentai2
Žaliakalnyje, Pelėdų kalno pašonėje, naujakurių laukia išskirtiniai „Kauno panoramos“ apartamentai, pritaikyti patogiam ir tvariam gyvenimo ritmui. Projekto išskirtinumas – kvapą gniaužiantys Kauno vaizdai, kuriais...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos99
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...