Pratybos mokiniams neprivalomos, bet privalomos?

Kyla daug klausimų

"Pratybos – iš tėvų kišenės, tad mokytojai su mumis turėtų tartis, o ne savo nuožiūra nuspręsti, kai kada tikriausiai net labai ir nesigilinant, ar tikrai reikia visų dalykų pratybų, ar tikrai jų reikia visiems mokiniams be išimties. Tiesiog atsiunčiama žinutė, kiek atnešti pinigų, net neinformuojant, kas konkrečiai už juos bus perkama", – pasakojo dvi dukras auginantis kaunietis Vitalijus.

Viena jo atžala – jau penktokė. Pratybos pradinių klasių mokytojos nurodymu buvo perkamos visus ketverius metus. "Tik ketvirtoje klasėje mokytoja užsiminė, kad dukrai galbūt nereikia papildomų pratybų, nes ir taip nespėja visko atlikti", – kalbėjo tėvas.

Kiekvieną dieną gauname žinutę apie naujas pratybas. 4 klasė – 47 eurai, užsienio kalba – dar 28 eurai. Bet dar ne pabaiga.

Jis nemenkai nustebo sužinojęs, kad penktoje klasėje reikės pirkti tik vienas gamtos ir žmogaus pratybas. "Vadinasi, galima apsieiti ir be jų. Tai gal čia tiesiog mokytojams trūksta fantazijos ir noro dirbti, nes pakišai pratybas vaikams, ir ramu? Pradinėse klasėse mums reikėdavo net muzikos pratybų, kurių prasmės nesuvokiau. Muzikai mokytoja skirdavo labai mažai dėmesio. Pamokos laikas, mokytojos sprendimu, labai dažnai būdavo išnaudojamas kitiems reikalams", – stebėjosi vyras.

Jis susimąstė ir dėl to, ar pratybos, kuriose dažniausiai reikia įrašyti tik skaičius, skyrybos ženklus, po žodį kitą, yra išties pati geriausia priemonė vaikams mokyti ir mokytis. "Perėjus į penktą klasę, mokytoja namų darbams uždavė nubraižyti lentelę ir ją užpildyti. Dukra, kuri mokosi tikrai gerai, sutriko: o kaip tą lentelę nubraižyti? Vadinasi, tai, kad pratybose viskas būna sukramtyta, žudo, atrodytų, elementarius gebėjimus", – pratybų nauda suabejojo tėvas.

Maža to, pratybose pasitaiko nemažai neaiškiai, nelogiškai suformuluotų užduočių, o kai kurių pratybų sąsiuvinių popierius – itin nekokybiškas, nes rašant parkeriu rašalas persigeria į kitą puslapio pusę.

Siekia ir 70 eurų

Jau pirmąją rugsėjo savaitę mokinių tėvai socialiniuose tinkluose ėmė dalytis pastebėjimais ir diskutuoti apie pratybų kainas bei poreikius. Akivaizdu, kad kiekvienoje mokykloje ir net kiekvienoje klasėje reikalavimai gerokai skiriasi.

"Kiekvieną dieną gauname žinutę apie naujas pratybas. 4 klasė – 47 eurai, užsienio kalba – dar 28 eurai. Bet dar ne pabaiga", – rašė viena mama. "72 eurai, antra klasė be užsienio kalbos. Turbūt vienas geriausių verslų", – komentavo kita mama.

Pagal tėvų atsiliepimus kainų įvairovė pasirodė itin spalvinga: už pratybas pusmečiui teks sukrapštyti 16 eurų su centais ketvirtokui, o antrokui – net 67 eurus. Tokią pačią sumą nurodė ir kaunietė, auginanti trečioką. Kitų antrokų ir ketvirtokų tėvai privalėjo atnešti po 33 ir 35 eurus, neskaičiuojant išlaidų anglų kalbos pratybų sąsiuvinių kompektams. "62 eurai ketvirtokui, ir dar reikės pirkti elektronines pratybas", – neslėpė pasipiktinimo pradinuko mama.

Atrodo, kad bene labiausiai pratybos ištuština pradinukų tėvelių kišenes – jiems pedagogai nurodo reikėsiant kone visų mokomų dalykų pratybų, tik vienos mokyklos perka jas už tėvų atneštus pinigus, kitur tėvai patys turi nupirkti nurodytas mokymosi priemones.

"Gal 9 eurai septintokei... Būna ir taip, bet apie 70 eurų dešimtokui", – dalijosi kaunietė. Mokyklos dar nelankančios mergaitės mama pridūrė, kad pratybas reikėjo nupirkti ir darželinukams, kainavo 30 eurų.

Kiekvieną atvejį, kalbant apie pratybų kokybę, reikia vertinti atskirai. Tada būtų galima atsakyti, ar tai naudinga, ar tik pasipinigavimas, piktnaudžiavimas ir išsidirbinėjimas.

Elektroninės pratybos

Milikonių progimnazijos direktorius Janas Ryzgelis teigė, kad ši mokymo įstaiga yra išskirtinė – turi išmaniąją klasę, o dauguma mokinių yra įsigiję elektronines pratybas, kurioms atlikti sąlygos yra sudarytos ir mokykloje, be to, jos pigesnės nei popierinės.

"Kalbant apie pratybas vienareikšmiškai negaliu pasakyti – reikalingos jos ar ne. Reikia konkrečiai žiūrėti, koks dalykas, koks mokinių lygis. Gabiems, motyvuotiems mokiniams, pavyzdžiui, lietuvių kalbos pratybų gal ir nereikia. Bet  matematikai, įgūdžiams lavinti, žinioms įtvirtinti, bandymams pritaikyti išmoktą medžiagą, mano akimis žiūrint, sunku be jų išsiversti", – kalbėjo J.Ryzgelis.

Kai kuriuos tėvus papiktino žinia, kad kai kuriose mokyklose mokytojai primygtinai siūlo netgi kūno kultūros pratybas. "Į šio dalyko programą yra įtrauktas sveikas gyvenimo būdas. Maisto piramidė, racionas ir t.t. Jeigu tema – kaip pasiskaičiuoti kaloringumą, pratybos gal ir praverčia tai išmokti", – svarstė direktorius.

Pradinukams neretai perkamos ir pratybos, skirtos muzikos ar tikybos pamokoms.  "Apie tikybos pratybas turiu savo nuomonę, bet garsiai jos nesakysiu. Muzikos... Nesu muzikos specialistas, tad negaliu pasakyti. Pratybos – vienas būdų, kaip išmoktą medžiagą pritaikyti praktiškai. Vadovėlis to padaryti neleidžia. Būkime biedni, bet teisingi: laboratorijų mokyklos neturi. Mokymo priemonių irgi neturime tiek, kiek norėtume, palyginti su tuo, iš ko galėtume rinktis", – apibendrino laukiamą pratybų naudą mokyklos vadovas.

Sunku išsirinkti ir vadovėlius

J.Ryzgelis atkreipė dėmesį, kad mokytojams būtų daug paprasčiau atsirinkti pratybas, jeigu jų neleistų kas nori ir kiek nori, o ministerijos suburta ekspertų grupė, pratybas aprobuodama, prašukuotų esamą pasiūlą.

"Kiekvieną atvejį, kalbant apie pratybų kokybę, reikia vertinti atskirai. Tada būtų galima atsakyti, ar tai naudinga, ar tik pasipinigavimas, piktnaudžiavimas ir išsidirbinėjimas", –  pastebėjo direktorius.

Jis pasakojo, kad kiekvienų mokslo metų pradžioje kalba su mokytojais, primena vadovautis sveiku protu ir pratybomis nepiktnaudžiauti. Mokytojai tuomet kalbasi su tėvais. "Galbūt ne visiems vaikams reikia pratybų, tik kai kuriems iš klasės. Gal reikia padiferencijuoti: vieniems klasėje vienokių, kitiems – kitokių pratybų", – variantus vardijo J.Ryzgelis.

Jis sakė, kad sunku atsirinkti ir kokybiškus vadovėlius – kartą jau buvo dėl jų nudegę. "Dabar neleidžiame pirkti naujų vadovėlių, jeigu mokytojas nėra atidžiai išnagrinėjęs, kas juose yra. Mokytojų prašome taip išsirinkti ir pratybas", – akcentavo vadovas.

Poreikiai skiriasi

Kauno Panemunės pradinės mokyklos direktorė dr. Virginija Rupainienė, pati parengusi ne vienas pratybas, tikino, kad mokykloje kiekviena mokytoja įvertina savo klasės mokinių mokymosi poreikius, jų gebėjimus.

"Pratybos įsigyjamos susitarus mokytojai ir mokinių tėveliams, tik gerai apsvarsčius jų reikalingumą. Atsisakoma kai kurių pratybų dalių, perkamos tik žinioms įtvirtinti naudingos pratybos. Pedagogai nesikooperuoja įsigydami pratybas, nes klasių poreikiai yra skirtingi. Šiais metais elektroninių pratybų klasių bendruomenės nepasirinko", – komentavo V.Rupainienė.

Gražvydas Kazakevičius, švietimo ir mokslo viceministras:

Kadangi pratybos nėra privalomos, mokykla, prieš priimdama sprendimus dėl jų įsigijimo ir naudojimo, turi tartis su mokinių tėvais. Ypač tais atvejais, kai jas įsigyti planuojama už tėvų lėšas. Visa atsakomybė už pratybas, jų prasmingumą tenka mokyklai ir mokytojams, nusprendusiesiems jas įsigyti ir naudoti.

Pasirinkdami mokymo priemones, mokytojai turi atkreipti dėmesį, ar jos padeda ugdyti vaikų raštingumą, kūrybinį mąstymą ir pan. Užuot inertiškai pasirinkus pratybas, kurias dažnai mokiniai pildo mechaniškai, mokyklos gali išnaudoti kitokius, inovatyvesnius, mokymo būdus ir priemones.

Leidyklos kasmet leidžia naujus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, bet mokyklos vadovas ir mokytojai turi labai atsakingai spręsti, kokių ir kiek mokymo priemonių reikia būtent tais metais.

Už pratybų turinį atsakingi jas sukūrę autoriai ir leidyklos, kurios su pratybų sąsiuvinių kūrėjais pasirašo sutartis. Ministerija nevertina pratybų sąsiuvinių, nederina kainų, nėra atsakinga už jų kokybę.