LSMU gimnazijoje viešėjo Prancūzijos ambasadorius

  • Teksto dydis:

Ką reiškia būti ambasadoriumi Lietuvoje? Ar lietuviai labai skiriasi nuo prancūzų? Ką norėtumėte pakeisti Prancūzijos istorijoje, jei galėtumėte? Kokia Europos ateitis?

Tokių ir panašių klausimų sulaukė Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe'as Jeantaudas, viešėjęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijoje. Šioje gimnazijoje, kaip ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, puoselėjamos frankofoniškos tradicijos, prancūzų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos mokoma sustiprintu lygiu, tad garbaus svečio vizitas gimnazistams tapo tam tikru prancūzų kalbos įgūdžių patikrinimu.

Įdomus sutapimas: kai 2013 m. LSMU gimnazijoje viešėjo tuometė Prancūzijos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Maryse Berniau, prancūzų kalbos mokėsi tik 20 gimnazijos moksleivių – o štai po ketverių metų tie patys moksleiviai su Prancūzijos ambasadoriumi P. Jeantaudas jau gebėjo diskutuoti prancūziškai.

Lietuvos ir Prancūzijos sąsajos – kultūros kalba

LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys pabrėžė, jog šiandien LSMU gimnazijoje prancūzų kalbos mokosi nebe dvi dešimtys, o net per 320 mokinių. Gimnazija aktyviai ieško daugiau prancūzakalbių mokytojų, mat skaičiuojama, jog per artimiausius kelerius metus šios kalbos besimokančių mokinių skaičius išaugs iki 500.

Susitikimas su prancūzų diplomatu gimnazistams buvo ir puiki pilietiškumo pamoka, mat P. Jeantaudas kalbėdamas su mokiniais 100 pastarųjų Lietuvos metų apžvelgė per istorines ir kultūrines sąsajas su Prancūzija.

„Visą pastarąjį šimtmetį Lietuva išliko europietiška, ir per visą šį laikotarpį Lietuva ir Prancūzija vis „susitikdavo“. Išreikšdami pagarbą lietuviškai kultūrai ir jos giliems europietiškiems saitams, organizuojame tarptautinių jubiliejinių renginių, kurie aprėps keturis svarbius, abi valstybes susiejusius laikotarpius“, – pasakojo LSMU gimnazijos svečias.

Prancūzijos sostinėje, Orsay muziejuje bus surengta Baltijos šalių simbolizmo ir M.K. Čiurlionio kūrybos paroda, vyks „Paryžiaus mokyklos“, litvakų dailininko Raphaëlio Chwolèso portretų paroda, pokario laikotarpį atskleidžianti fotomenininko Antano Sutkaus fotografijų paroda iš Vilniaus nukeliaus iki pat Paryžiaus – o šių dienų „atrastą laiką‘‘ Europoje simboliškai įprasmins bendras Prancūzijos ir Lietuvos šokėjų kūrinys.

Gimnazistai domėjosi Europos ateitimi

Iš klausimų, kuriuos LSMU gimnazijos moksleiviai uždavė Prancūzijos ambasadoriui Lietuvoje, buvo matyti, kad politinės, istorinės ir kultūrinės Europos aktualijos jiems anaiptol nesvetimos – ir nieko stebėtina: nuo šių mokslo metų gimnazijoje trys mokytojai iš Prancūzijos jiems dėsto ne tik savo gimtąją prancūzų kalbą, bet ir moko informatikos bei Europos istorijos.

Tad jaunuoliai ambasadoriaus klausė, kaip jis vertina rinkimų Europos šalyse ir Prancūzijoje rezultatus, kokią mato Europos ateitį, kokias politines reformas savo šalyje ketina įgyvendinti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Buvo matyti, kad Prancūzijos ambasadoriui išprususio jaunimo smalsumas buvo malonus: į moksleivių klausimus jis atsakė plačiai, pasitelkdamas vaizdingų palyginimų.

„Visose šalyse – nuo Prancūzijos iki Ispanijos, Lenkijos ar Lietuvos – šiandien yra tokių, kurie renkasi kompasą, ir tokių, kurie dabartį vertina tarsi per galinio vaizdo veidrodėlį ir tvirtina, esą anksčiau buvo geriau. Tačiau atskaitos taškas lieka neaiškus: kada gi buvo tas „geriau“? Tuo tarpu tie, kurie Europos šiandieną vertina tarsi turėdami kompasą, labiau žiūri, kas juos jungia, ir tai dažniausiai yra kultūra bei ateities vizijos“, – vertindamas politinę padėtį įvairiose Europos šalyse, skirtingas valstybių pozicijas vaizdžiai apibūdino P. Jeantaudas.

Skatino ieškoti ne skirtumų, o ryšių

Garbus svečias ne kartą pabrėžė, jog dabartis skatina tarp valstybių ieškoti ne skirtumų, o sąsajų. Kad ir kokie skirtingi būtų lietuviai ir prancūzai, šiandien visiems tenka spręsti tokias pačias problemas: nuo ekonomikos ar demografijos – iki populizmo ar „Brexit“.

Gyvame, šiltame pokalbyje su LSMU gimnazistais ambasadorius atskleidė ir asmeninio pobūdžio sąsajų su Lietuva bei mūsų šalies kultūra. Pirmoji netiesioginė P. Jeantaudo pažintis su Lietuva jaunystėje prasidėjo nuo knygos – tai buvo Oskaro Milašiaus kūryba, o trečiojo jo sūnaus vardas yra Kazimieras.

Iš LSMU gimnazijos Prancūzijos ambasadorius išvyko pažadėjęs du gimnazijos bendruomenei svarbius dalykus: jog geriausiai besimokantys gimnazistai bus pakviesti į viešnagę Prancūzijos ambasadoje, o pats P. Jeantaudas būtinai dalyvaus ir atidarys kitąmet su Prancūzijos ambasada rengiamą tarptautinį prancūziškų moksleivių teatrų festivalį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tik

tik portretas
išsimokslinęs jaunimas prašviesins ir Lietuvos ateities horizontus Mokykitės ir kitus mokykit mylėti Tėvynę ir jai bei tautai tarnauti Kito kelio nėra

...

... portretas
Vyksta protų medžioklė?..

Gydytojas chirurgas

Gydytojas chirurgas portretas
Nesimokykit. Neverta. Jus nereikalingi nei savo valstybei nei savo žmonėm. Mokysites 12 metu gausit 900eur i rankas. Nusipirksit valgyt ir viena paltą. Net užtiek i europini rengini nenuvažiuosit nes regiatracija kainuos 1200 eur
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių