Požeminėse perėjose kauniečiai priversti saugotis benamių orgijų

Požeminėse perėjose kauniečiai labiau baiminasi ne užpuolikų, o čia gyvenančių ir geriančių benamių. Su jų orgijomis, tvaiku ir teršalais savo jėgomis priversti kovoti perėjose dirbantys verslininkai. Artėjant rudeniui, kai prasidės naujas darbų ir studijų sezonas, pulkai žmonių trauks per požemines perėjas. Ar jose praeiviai jausis saugiai?

Kasdien per perėjas einantys ir jose dirbantys kauniečiai tvirtina, kad jos pamažu šiūra ir yra tapusios benamių, girtuoklių prieglaudomis ir tualetais, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.

Žmonės norėtų, kad perėjose būtų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau valdininkai permainų šiuose objektuose nežada.

Žengus į požeminę pėsčiųjų perėją Vytauto prospekte prie autobusų stoties pasitinka grafitininkų išpieštas užrašas „Kaunas laiko frontą“ ir skelbimai, raginantys tapti laisviems nuo narkotikų.

Paskubomis apyšvare perėja einantys žmonės labiau dairosi ne į juos, o į nuolatinius šio požemio gyventojus. Čia elgetauja ir glaudžiasi greta stoties besibūriuojantys benamiai.

„Perėjoje šalta ir drėgna. Bet dėtis nėra kur. Čia vaikščiojantys žmonės pakantūs. Mūsų nevaiko, nekeikia, vienas kitas ir pinigų ar maisto paaukoja“, – pasakojo visą vasarą perėjoje elgetaujanti Dalia.

Šiuo požeminiu tuneliu kasdien einantis kaunietis Vytautas Kubilius pasakojo, kad perėja neblogai prižiūrima, valoma.

„Nejaukiausia, kad čia būriuojasi asocialūs žmonės. Kai kuris nors nukrinta be sąmonės, jį išveža greitosios pagalbos automobilis. Bet po kurio laiko jie vėl čia grįžta ir gąsdina praeivius“, – pasakojo senjoras.

Benamiai yra pamėgę ir kitą – į geležinkelio stotį vedančią požeminę perėją Vytauto prospekto ir M.K.Čiurlionio gatvių sankryžoje.

Ne vienus metus perėjoje ištisą parą veikiančio tualeto kasininke ir valytoja dirbanti Regina pasakojo, kad vakarais benamiai atsineša konteineriuose rastų maisto atliekų, gėrimų ir puotauja pačioje perėjoje.

„Įsivaizduokite, koks tvaikas nuo jų sklinda", – sakė ji.



NAUJAUSI KOMENTARAI

neužmirškime

neužmirškime portretas
kad tie nelaimėliai patys pasirinko tokį gyvenimo būdą: gėrė, vogė, plėšė ir galiausiai buvo išspirti iš savo namų, o dabar ir iš visuomenės. Nereikia jų gailėtis, nes jie patys tokio gyvenimo nori, išvežti į ligonines pabėga, bėga ir iš prieglaudų. Geriau dėmesį sutelkti į skriaudžiamus vaikus, ypač vaikų namuose.

Pinokis

Pinokis portretas
Bomžai - tai mūsų politikos produktas.sovietmečiu irgi buvo gyvenančių šiluminėse trąsose, bet tie buvo veikiau tokio gyvenimo būdo mėgėjai.Čia yr mūsų valdžios dėmė.Mažiau reklamuokite turtuolių gyvenimą ir visokius šokių šou.Padarykite kas mėnesį benamių labdaros dieną.

Pritariu 1-jam

Pritariu 1-jam portretas
Kai garsiai kalbame apie žmogaus teises, pirmiausia turėtume prisiminti šiuos bedalius, kurie liko gyvenimo paraštėje ir kabinasi į jį kaip begali. Ne smerkti tuos vadinamuosius "bomžus" turėtume, bet užjausti ir pasirūpinti jais. Mažiau interviu ir dėmesio skirkime plačiai ir ištaigingai gyvenantiems, o daugiau atjautos ir tikros nuoširdžios pagalbos -- šiems vargšams žmonėms, kurie tyliai ir kantriai neša savo vargelį. Ir nereikės jų baimintis einant požeminėmis perėjomis. Teisingai sakoma, kad sotus alkano neatjaučia. O jeigu tas sotus, viskuo apsirūpinęs ir benamiais besipiktinantis pilietis pabandytų įsivaizduoti save kiekvieno iš tų nelaimėlių vietoje? Gal susigėdęs prikąstų liežuvį? Patarčiau tai padaryti visiems jais besipiktinančiais, o kai pernelyg kalbame apie pažeidinėjamas žmogaus teises, pirmiausia prisiminti šiuos žmones, kurie neturi elementariausių gyvenimo sąlygų.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių