G. Labanauskas: Kaunas galėtų gauti daugiau pajamų iš laivybos (interviu)

Šiandien portale kaunodiena.lt į skaitytojų klausimus atsakė miesto tarybos narys, darbo grupės dėl vidaus vandenų infrastruktūros Kaune vadovas Gintautas Labanauskas. Jo teigimu, šiandien Kaunas galėtų gauti daugiau pajamų iš laivybos, o kauniečiams ir turistams pasiūlyti daugiau vandens pramogų.

– Prisistatote kaip darbo grupės dėl vidaus vandenų infrastruktūros Kaune vadovas. Kas tai per darbo grupė ir ką ji veikia?

– Kaunas yra Lietuvos vidaus vandenų transporto centras, išsidėstęs tarp dviejų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries. Todėl, siekiant pagerinti vidaus vandenų transporto infrastruktūrą bei laivybos sąlygas Kauno mieste, šių metų rugsėjo 23 d. apskritojo stalo diskusijos "Įrenkime mariną prie "Žalgirio" arenos patys" metu buvo sudaryta darbo grupė, kurios vadovas – Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Gintautas Labanauskas, nariai – Kauno m. savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, AB "Nuova Invest" vadovas Minvydas Znaidauskas, projektavimo studijos vadovas Šarūnas Kiaunė, Ryšių muziejaus direktorė Giedrė Mikaitienė, valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos plėtros direktorė Edita Vaitkūnienė ir Turistinių burlaivių savininkų asociacijos valdybos narys Alvydas Čepkauskas.

Pagrindinis šios darbo grupės uždavinys – suvienyti verslininkų, politikų, mokslininkų, savivaldybės tarnautojų ir visų vidaus vandens naudotojų pastangas, siekiant išvystyti vidaus vandenų infrastruktūrą Kaune. Pirmame etape pritraukus verslininkus būtų galima prie Kauno arenos įrengti minimalią (20-30 vietų) laivų prieplauką, kad būtų galima vandens transportu aplankyti arenoje vykstančius renginius, laikyti laivą žiemojimui tarpnavigaciniu laikotarpiu (preliminari projekto vertė – 200 tūkst. litų).

Sekančiame etape pritraukus ES lėšas būtų galima įrengti rimtą rekreacinį vidaus vandens uostą su visa vidaus vandens uostui būdinga struktūra, taip pat įrengti švartavimosi vietas palei visą krantinę kanale aplink areną, sutvarkyti įplaukimo ir išplaukimo iš Nemuno į kanalą vietas. Šiam tikslui preliminariai prireiktų 15-20 mln. litų (ES lėšų).

– Artėjant naujam ES finansavimo laikotarpiui visi jau planuoja, kokius projektus reikėtų įgyvendinti. Ar savivaldybėje planuojami projektai, susiję su Nemunu ir laivyba Kaune?

– Sukurta darbo grupė siūlo, kaip koreguoti savivaldybės projektus dėl ES lėšų gavimo 2014-2020 m. vandens infrastruktūrai vystyti ir iš anksčiau numatytų prašyti 700 tūkst. litų prašomą sumą didina iki 15-20 mln. litų.

– Ko trūksta Kaune, kad atsigautų laivyba? 

– Nepakanka miesto vadovų dėmesio šių klausimų sprendimui. Matyt, per kitas problemas, kurios svarbios Kaunui, neužtenka laiko spręsti prioritetinių laivybos plėtros klausimų, tačiau galima pasidžiaugti, kad šioks toks dėmesys atsiranda ir miesto vadovai taisys klaidas, padarytas statant areną, kitais metais įrengs keleivinę prieplauką prie "Žalgirio" arenos. Vidaus vandens kelių direkcija savo ruožtu, gavusi Susisiekimo ministerijos pritarimą, prailgins farvaterį iki arenos.

– Kiek Kaunas gauna pajamų iš laivybos? Kaip manote, kiek realiai galėtų gauti, jeigu būtų įgyvendinti bent minimalūs sumanymai?

– Viena aišku – Kaunas galėtų gauti daugiau pajamų iš laivybos negu gauna dabar, nes atvykę turistai mielai naudojasi teikiamomis vandens turizmo paslaugomis, čia leisdami atsivežtus eurus, dolerius ir kitą valiutą. Tačiau šiandien mes jiems siūlome gerokai mažiau nei galėtume.

– Ar kauniečiai dar turės galimybę nuplaukti į Nidą?

– Taip, manau, kad nuo kitų metų gegužės mėnesio tokia galimybė atsiras, nes šiandien tam didelį dėmesį skiria Susisiekimo ministerija, o maršruto Kaunas-Nida atgaivinimo klausimą kuruoja viceministras Saulius Girdauskas. Preliminariai šiam maršrutui per metus reikia apie 300 tūkst. litų dotacijų. Prie jų galėtų prisidėti savivaldybės, kurių teritorija yra prie Nemuno ir Kuršių marių.

– Ar kitais metais laivu „Tolstojus“ bus kelionės į Kulautuvą?

– Tikiuosi, kad kitais metais šis reisas bus, kadangi jis labai populiarus tarp kauniečių ir Kauno svečių, tačiau šį maršrutą dotuoja Kauno miesto ir rajono savivaldybės, todėl jos ir turi spręsti.

– Gal galėtumėte daugiau papasakoti apie Kaune statomą krovinių uostą. Kokie kroviniai iš Kauno ir į Kauną plauks? 

– Prieplauką planuojame pastatyti 2014 m. pabaigoje. Ji turėtų per metus perkrauti apie pusę milijono tonų krovinių. Pirmame etape bus įrengta 120 m krantinės ir 1 ha teritorijos krovinių sandėliavimui. Hipotetiniai kroviniai galėtų būti anhidridas, iškastas iš Kauno rajone esančio telkinio, ir konteinerinis krovinys iš Skandinavijos. Pavyzdžiui, bendra Olandijos ir Lietuvos įmonė " Nemunas river line" iki 2015 m. planuoja pastatyti 10 vienetų naujų 1000 t talpos baržų ir jomis vykdyti krovinių pervežimą maršrutu Kaunas – Klaipėda.

– Ar planuojama, skatinama, kad prie upių atsirastų daugiau kavinių, užeigų?

– Be jokios abejonės, vidaus vandens kelių plėtros darbo grupė stengiasi suburti savivaldybininkų, mokslininkų, verslininkų ir politikų pajėgas, kad kartu su vidaus vandens kelių gerinimu gerėtų ir pakrančių infrastruktūra, kad šalia vandens kelių atsirastų žaidimų aikštelės, kavinės, interneto prieiga, kad kelionė upe būtų ne darbas, o poilsis.

– Kiek laivų ir mažųjų laivų plaukioja po Nemuną prie Kauno? Ogi du, tai kam reikia tokio "Vasiukų" projekto, gal geriau Kauno marių prieplauką praplėstumėte ir pastatytumėte beakcizio kuro kolonėlę?

– Vandens infrastruktūrą plėsti reikia tiek Nemune, tiek Kauno ir Kuršių mariose, visur turi būti pastatytos degalinės ant vandens, o tai leistų palengvinti kuro užpylimo sąlygas laivų savininkams ir tausoti aplinką, kadangi pilant kurą iš kanistro į laivų bakus nemaža dalis degalų išsilieja į vandenį. Manau, kad taip ir bus – degalines ant vandens pastatysim, tai tik laiko klausimas.

– Ar netrūksta specialistų? 

– Vidaus vandens kelių direkcijoje specialistų trūksta, tačiau jiems priimti stinga pinigų. Įmonė vis dar gyvena krizės sąlygomis – žymiai sumažintas darbuotojų skaičius ir atlyginimai. Tačiau tikimės iš šios krizės išbristi, turime vilčių, nes panašu, kad Seime ir Vyriausybėje krizė baigėsi.

Visą pokalbį su portalo svečiu skaitykite forume.