Popiežiaus vizitas: nuo popierinių planų iki remonto darbų

Vaizdas keičiasi akyse

Santakos parke, kur jau rugsėjo 23-iąją tikinčiuosius suburs Šventasis Tėvas Pranciškus, jaučiamas sujudimas. Tiesa, traktoriai ir darbininkų įrankiai burzgia ne aikštėje, kur 1993 m. minią sveikino popiežius Jonas Paulius II, o jos prieigose – Šv.Jurgio Kankinio bažnyčios teritorijoje.

Joje vėjyje plazdančiais abito skvernais mus pasitiko pranciškonų gvardijonas kunigas Paulius Saulius Bytautas. Šventovės vidun nėjome – pirmiausia ratu apsukome bažnyčią ir bernardinų vienuolyną.

Už nugaros palikę fasadą užgulusius, senąsias plytas krapštančius darbininkus, stabtelėjome prie tvoros.

"Sutvarkyta štai ši atkarpa, o ta kita aptinkuota ir nudažyta, – ranka mojo brolis pranciškonas. – Norime sutvarkyti štai šį namelį ir visą trečią aukštą iš išorės."

Antrojo restauracijos darbų etapo metu trečiajame aukšte, kuris nuo 1995 m. buvo nenaudojamas, įstatyti langai. Dabar gi čia vyksta intensyvūs darbai, o kadaise buvusios tuščios erdvės gražėja akyse. Jau netrukus trečiame aukšte bus įrengti kambariai, kuriuose galės apsigyventi visi ieškantieji ramybės. Tokie pat, tik skirtingų dydžių kambariai yra mansardoje. Joje telpa 45 žmonės.

Užsukome ir į senąją Šv.Jurgio Kankinio bažnyčios zakristiją. Šiemet joje buvo atidengta unikali XVI a. pabaigos sieninė tapyba – Kristaus ir Marijos monogramos, kurias slėpė ne vienas dažų sluoksnis.

"Jei būsite atidesni, pamatysite gėles, vynuoges ir angelą su pučiamuoju instrumentu", – arčiau sienos nosį kyštelėjo brolis Paulius.

Atsiras daugiau durų

2009 m. pradėjus tvarkyti bažnyčią, pirmiausia buvo užlopytas stogas. Vėliau uždengtos presbiterijos grindys, kuriose archeologinių tyrimų metu buvo aptiktos XVIII a. kriptos. Prie centrinio altoriaus, po stiklinėmis plokštėmis palikta vieta ekspozicijai.

Šiemet Kauno Šv.Jurgio konventui tvarkyti skirta 1,85 mln. eurų. Surinktomis lėšomis prie remonto prisidėjo ir patys vienuoliai.

Planuojamas ir paties pontifiko apsilankymas bažnyčioje, tačiau šias detales pranciškonų gvardijonas kunigas paliko paslaptyje.

"Tik darsyk noriu pabrėžti, kad darbai vyksta ne dėl popiežiaus vizito. Tai procesas, kuris tęsiasi ne vienus metus", – vienuolis toliau vardijo jau nuveiktus darbus.

Per kelis etapus sutvarkyti šventovės langai, daugumoje jų įstatyti vitražai su šventaisiais ir globėjais. Atidengtos freskos ant sienų.

"Dabar jos uždengtos polietilenu, kad neapdulkėtų. Vieną tik galite pamatyti, nes tai, kas po ja, vertingiau nei vaizdas, kuris dabar prieš jūsų akis", – į šalis žvalgėsi P.S.Bytautas, o iš jo lūpų toliau liejosi odė rankoms, pakeitusioms ar tebekeičiančioms šventovės išorę ir vidų. – Štai ten prie altoriaus pluša restauratoriai. Jų darbas itin kruopštus, o rezultatas stulbinantis."

Bažnyčioje prikelti du altoriai – Šv.Antano ir Šv.Onos. Iš viso maldos namuose yra aštuoni altoriai, du, įrengti XVIII a., dingę.

Etapais sutvarkytos ne vienos vienuolyno durys. Dalis jų dar laukia savo eilės. Tai liudija bent kelios angos sienose, kurios dabar stovi uždengtos faneros lakštais.

"Medinės durys čia atsiras gana greitai", – anot brolio pranciškono, tai turi įvykti iki popiežiaus Pranciškaus vizito.

Šventovėje rengsis kunigai

Pro pagrindines duris ir naujai įrengtas vos už kelių metrų nuo jų rugsėjo pabaigoje į šventovę įžengs Šventąjį Tėvą atlydėsiantys vyskupai. Pro trečiąsias, kurių kol kas taip pat nėra, jie išeis į Santakos parką, kur bus laikomos šv.Mišios.

Planuojamas ir paties pontifiko apsilankymas bažnyčioje, tačiau šias detales pranciškonų gvardijonas kunigas paliko paslaptyje.

"Belaukdami popiežiaus, pasiskirstėme pareigomis. Vieni atsakingi už priėmimą, kiti už liturgiją, treti už maitinimą. Mes atsakingi už tai, kad atvykusieji turėtų kur rengtis", – kalbėjo P.S.Bytautas.

Skaičiuojama, kad bažnyčioje prieš šv.Mišias rengsis apie 600 kunigų. Senajame refektoriuje, kuris šiuo metu tvarkomas, mitras ant galvų dės 60–70 vyskupų ir kardinolų. Greta suksis dar bemaž 30 kitų popiežiaus palydovų. Pasibaigus šv.Mišioms, jie grįš atgal į vienuolyną. Čia pat išalkusieji galės pasisotinti pietumis.

"Supratote teisingai, į kambarius, kuriuose įprastai įsikuria svečiai ir piligrimai, tądien nieko neįleisime. Jie bus skirti kunigams, vyskupams, kardinolams", – atkreipė dėmesį vienuolis.

Norintieji tądien nepateks ir į pačią šventovę. Keliai į ją bus užtverti ir paruošti riedėti popiežiaus Pranciškaus papamobiliui.

"Laukiame tos dienos, tačiau ypatingai nesiruošiame", – tokia pat ramybe kaip ir pati šventovė spinduliavo pašnekovas.

Vyksta popierinis pasiruošimas

Laikas iki popiežiaus Pranciškaus vizito nenumaldomai tirpsta, tačiau apie pasiruošimą žmonės žino dar labai mažai. Miesto centre ar Senamiestyje ženklų, išduodančių rugsėjo 23 d. laukimą, taip pat nematyti.

"Vyksta popierinis pasiruošimas", – tikino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.

Šiuo metu, anot jo, sudaromos darbų atlikimo sąmatos, dėliojamos užduotys. Miesto valdžia kartu su Kauno arkivyskupijos kurija sprendžia, kur bus įrengtos neįgaliųjų zonos, tualetai, medicinos punktas, aikštelės lengviesiems automobiliams ir maldininkus į Santaką atvežusiems autobusams. Miesto tvarkymo skyrius suka galvą, kaip papuošti gatves popiežiaus sutikimui, Vadovybės apsaugos departamentas rūpinasi sauga.

"Planuojame įrengti kelis ekranus. Tie, kurie bus Santakoje, transliuos gyvą vaizdą. Likusius planuojame statyti Rotušės aikštėje ir "Daugirdo" amfiteatre. Jie rodys LRT transliacijas. Žinome, kad vizito metu bus daug žiniasklaidos. Jiems bus įrengta speciali palapinė su greitu internetu. Mūsų užduotis – ne tik pasirūpinti žurnalistais, bet ir pareklamuoti Kauną", – apie laukiančius iššūkius kalbėjo V.Šiliauskas.

Paklaustas, kiek miestui kainuos Šventojo Tėvo vizitas, administracijos direktoriaus pavaduotojas neskubėjo skaičiuoti. Tikslesni skaičiai esą paaiškės tik po gero mėnesio. Liepos viduryje ar pabaigoje į Lietuvą atvyks Vatikano komisija. Ji įvertins maršrutą, kuriuo mieste keliaus popiežius Pranciškus, ir palaimins sutikimo programą.

"Gali būti, kad po komisijos vertinimo reikės daugiau metalinių atitvarų gatvėse, arba atvirkščiai – mažiau. Tuomet automatiškai keisis ir sąmatos dydis, – V.Šiliauskas prasitarė, kad metalinių atitvarų Kauno kultūros centro "Tautos namai" darbuotojai dairosi pas kaimynus. – Lietuvoje tokių kiekių neturime, todėl planuojame nuomotis iš lenkų."