Politikai pralaimėjo mūšį prieš Kauną

Su Kaunu užsimojusiems kovoti ir S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą iš savivaldybės norėjusiems atimti Seimo nariams neišdegė – Seimas atmetė jų siūlomą projektą istorinį aerodromą perimti kariuomenės reikmėms.

Užliūliavo emocijos

Praėjusią savaitę Seimas balsų dauguma atmetė grupės parlamentarų pasiūlymą iš Kauno miesto savivaldybės atimti ir kariuomenės reikmėms perduoti S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritoriją. Kaune išrinktų arba daugumos iš čia kilusių politikų projektas pavadintas teisiškai nepriimtinu – atrodo, kad aštuoni aerodromą iš miesto savivaldybės užsigeidę atimti Seimo nariai labiau vadovavosi emocijomis, o ne faktais grįstais argumentais. Tai pastebėjo ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

Departamento specialistams užkliuvo, kad Vyriausybei siūloma kariuomenės reikmėms iš Kauno miesto savivaldybės perimti valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą – S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą, kuris iki 2016 m. panaudos sutartimi perduotas valdyti Kauno miesto savivaldybei.

"Iš šios nuostatos nėra pakankamai aišku, kokiu konkrečiai būdu Vyriausybė turėtų perimti valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Jeigu turėtas omenyje panaudos sutarties nutraukimas, projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Tačiau tokiu atveju lieka neaišku, kokiu pagrindu panaudos sutartis galėtų būti nutraukiama", – teigiama Teisės departamento išvadoje.

Ir Seimui pateiktame projekte, ir viešojoje erdvėje aerodromo paėmimo iš savivaldybės ir perdavimo kariuomenei iniciatoriai ne kartą minėjo "įtakingus verslininkus", "suinteresuotas verslo grupes", kurios esą kėsinasi išdalyti sklypais ir užstatyti gyvenamaisiais namais ir taip sunaikinti paveldo statusą turintį aerodromą, tačiau teisės specialistai atkreipė dėmesį, kad nei projekto aiškinamajame rašte, nei projekte nėra atskleista, kas slypi po šiomis skambiomis formuluotėmis. "Asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims", – Žemės įstatymo nuostatą Seimo nariams priminė Teisės departamentas. Taip pat buvo paaiškinta, kad Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme aerodromai yra įvardyti kaip įrenginiai, todėl jie į sklypus negalėtų būti skaidomi.

Iniciatorius išsigando?

"Kauno dienos" žiniomis, tokį siūlymą pasirašė Seimo nariai Petras Gražulis, Rytas Kupčinskas, Vytautas Kamblevičius, Stasys Brunza, Valdas Vasiliauskas, Kazimieras Kuzminskas, Vida Marija Čigriejienė, Arimantas Dumčius. Vis dėlto balsuojant kai kurie politikai nuomonę pakeitė.

Įdomiausia tai, kad į krūmus nėrė šio projekto iniciatoriaus titulą prisiėmęs Seimo narys Petras Gražulis. Balsavimo rezultatų išklotinė rodo, kad partijai "Tvarka ir teisingumas" priklausantis politikas visai nebalsavo.

O kauniečių ne vienus metus į Seimą renkami R.Kupčinskas, A.Dumčius, V.V.Margevičienė balsavo už tai, kad S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas būtų atimtas iš savivaldybės ir perduotas kariuomenei, nors šiai tokio objekto ir nereikia.

"Be reikalo skambinate. Nėra reikalo skambinėti. Be to, mašiną vairuoju. Tai tiek", – atkirto kovotoju už aerodromo išsaugojimą visada skelbęsis Seimo narys R.Kupčinskas, tad paaiškinimų tiesiai iš jo lūpų išgirsti nepavyko.

Nepasisekė telefonu prisiskambinti ir jo bendražygiams A.Dumčiui bei V.V.Margevičienei.

Kariuomenei nereikia

"Kauno diena" liepą rašė apie parlamentarų siūlymą perduoti aerodromą kariuomenei ir esą taip užtikrinti tinkamą strateginės svarbos objekto apsaugą. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dienraščiui tuomet išdėstę, kad šis objektas kariuomenės reikmėms nėra reikalingas. Pasak ministro, geriau Kaune turėti civilinį aerodromą, kuriuo, reikalui esant, galėtų pasinaudoti ir kariniai orlaiviai. Jau tuomet J.Olekas įžvelgė, kad tai gali būti valstybės politikų kerštas naujai Kauno miesto valdžiai.

Tačiau nei ministro išdėstyta pozicija, nei Kauno miesto vadovų paaiškinimas, kad aerodromo niekas neketina sunaikinti, kai kurių Seimo narių ryžto atimti šį objektą iš savivaldybės neatšaldė. Vis dėlto dauguma Seimo narių tokio užmojo nepalaikė.

"Jeigu mes pažiūrėtume į Konstitucijos 120 straipsnį, ten aiškiai pasakyta – valstybė remia savivaldybę. Priminsiu, kada aerodromo teritorija yra ne tik teritorija. Ten šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų prieškariu laukė S.Dariaus ir S.Girėno, laukė sugrįžtančių "Žalgirio" krepšininkų. Ten yra Kauno miesto bendruomenės susirinkimo vieta. Antras aspektas – ta žemė priklauso valstybei, o pagal panaudos sutartį iki 2016 m. yra atiduota savivaldybei", – Seimo posėdyje kalbėjo Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas. Ji taip pat siūlė atsižvelgti ir į Krašto apsaugos ministerijos, kuri į aerodromą nereiškia jokių pretenzijų, nuomonę.

Prašė netrukdyti

"Kadangi buvo pritaikyta skubos tvarka, matyt, Seimo nariai neturėjo galimybės įsigilinti į šį klausimą", – posėdyje pastebėjo Seimo narė Orinta Leiputė. Anot jos, aerodromas panaudos sutartimi iki 2016 m. patikėtas miesto savivaldybei, tačiau krašto apsaugos ministerija svarsto galimybę tęsti sutartį su savivaldybe dėl aerodromo valdymo.

"Aerodromas vis labiau tampa visuomenės traukos centru. Statuso pakeitimas apribotų aviacinį gyvenimą aerodrome. Miestas turi šio aerodromo vystymo viziją. Labai prašau netrukdyti jos realizuoti. Seimo pirmininkė ir frakcijos yra gavusios Lietuvos aeroklubo ir dar trylikos organizacijų raštus, kad aerodromas liktų miestui", – tikino O.Leiputė.