Medikai vaikui nenustatė trūkusio apendicito – mama svarsto kreiptis į teismą

Jonavoje gyvenančio dvimečio berniuko istorija, kai medikai laiku nenustatė trūkusio apendicito, sujaudino ne vieną tautietį. Anot mažamečio mamos Ingridos Z., vaikas per savaitę buvo perkeltas  į trečią ligoninę, jam teko iškęsti vieną operaciją, o kita jo dar laukia. Ligoninių atstovai teigia pradėję patikrinimus.

Gydė nuo anginos, vėliau – salmoneliozės

Portalas kauno.diena.lt savaitgalį rašė, kad jonaviškė mama pyksta ant medikų, kad šie jos dvejų metų sūnui  Markui nustatė ne tą diagnozę. Kaip pasakojo košmarą išgyvenanti mama, Jonavos medikai nepastebėjo trūkusio apendicito, tad vaiką gydė nuo anginos. Mažylis, anot mamos, šioje ligoninėje buvo apžiūrėtas mediko, jam buvo paimtas tik kraujo tyrimas iš piršto.

Kai praėjus keturioms dienoms, ligoninėje vaiko temperatūra šoktelėjo iki 40 laipsnių, tuomet mama paprašė siuntimo į Kauną. Moteris su mažamečiu atvyko į Kauno klinikinę ligoninę, tačiau ir čia, anot mamos, gydymo procesas nebuvo sėkmingas.

„Jonavos ligoninėje buvo pabrėžta, jog tai yra žarnyno infekcija ir angina, kito gydymo t.y penicilino dozės tris kartus dienoje mano vaikas negaus. Taip mes atsidūrėme Kauno klinikinėje ligoninėje, Intensyvios terapijos skyriuje. Kadangi vaikas viduriavo, buvo paimtas išmatų pasėlis bei pakartotas kraujo tyrimas, čia jau imtas kraujas iš venos. Diagnozė: „Gal ir buvo ta angina, bet pas vaiką šiuo metu įtariama salmoneliozė“. Po dviejų dienų, kovo 13-ąją, buvome perkelti į bendrą skyrių su diagnoze – salmoneliozė, nors bakterija laboratorijoje taip ir neišaugo“, – apie tai, jog ir antrojoje ligoninėje vaikui buvo nustatyta ne ta liga, pasakojo Ingrida. Nors vaiką jau nuo kovo 7 dienos pykino, jis vis rodydavo į skaudantį pilvą, tik po daugiau nei savaitės – kovo 15-ąją – vaikui buvo atlikta echoskopija. Tuomet paaiškėjo tikroji vaiko negalavimo priežastis – mažyliui buvo trūkęs apendicitas. Kaip pasakoja Ingrida, vaikas skubiai perkeltas į Kauno klinikas, jam atlikta skubi operacija, taikytos kitos procedūros. 

Vaikas jau pradėjo valgyti

„Mano vaikas dėl medikų, ypatingai Jonavos vaikų skyriaus aplaidumo, bus pumpuojamas trijų rūšių antibiotikais ir sulaukęs  dviejų metų ir keturių mėnesių bus patyręs dvi operacijas. Neaišku, kaip viskas būtų baigęsi, jei nebūčiau jo išvežusi į Kauną ir galiausiai nebūtume pasiekę Klinikų“, – dar šeštadienį sakė jonaviškė. 

Dabar laukiame, kol vaikas atsigaus, o tada jau kalbėsime apie antrą operaciją – planuojama šalinti patį apendiksą.

Antradienį Ingrida jau turi ir šiek tiek gerų žinių – Markas šeštadienį pradėjo gerti, o sekmadienį ir valgyti. Vaikui buvo išimti ir specialūs drenai, kurie padėjo kovoti su į organizmą patekusia infekcija. „Sūnus vis dar atrodo pervargęs – perbalęs, paakiai pajuodę. Sūnus tuštinasi, tai, tikėkimės, kad su žarnyno veikla viskas bus gerai. Dabar laukiame, kol vaikas atsigaus, o tada jau kalbėsime apie antrą operaciją – planuojama šalinti patį apendiksą“, – Ingrida spėja, kad ligoninėje sūnui dar teks praleisti bent porą savaičių.

Tarsi košmare atsidūrusi moteris pripažįsta, kad sukilusių emocijų ji stengiasi prie sūnaus nerodyti. „Labai apmaudu, kad medikai taip neatsakingai sureagavo į tokį mažą vaiką, kuris negali pasakyti, kokia jo būklė, ką jam skauda. Kai emocijos atslūgs, greičiausiai po antros operacijos, kai vaikas bus sugijęs, pradės lankyti darželį, pradėsiu daugiau galvoti ir apie kreipimąsi į teismą. Šiandien parašiau ir skundą pačioje Jonavos ligoninėje“, – pasakojo Ingrida. 

Matė tik pūlinius

Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos vadovas profesoriaus Vidmantas Barauskas pasakojo, kad berniukas į gydymo įstaigą pateko sunkokos būklės. „Vaikas atvyko, kai apendicitas jau buvo trūkęs ir buvo susidarę pūliniai. Po poros valandų paruošimo mes jį operavome. Toje vietoje, kur turėjo būti apendiksas,  buvo tipinė padėtis – matėme tik pūlinius, o apendiksas buvo užlindęs už storosios žarnos. Tie pūliniai buvo pašalinti, o kad nebūtų padaryta didesnė žala žmogui, tai to apendikso ir neieškojome“, – profesorius teigė, kad praėjus keturioms paroms po operacijos berniuko būklė yra gera. Berniukas, anot V. Barausko, trečią parą nebekarščiuoja, dabar jau ir laksto, o pūlinių nesimato.  „Vaikas sveiksta. Jam nėra jokių komplikacijų“, – teigė pašnekovas.

Medikas aiškino, kad tokio amžiaus vaikui diagnozuoti ūminę chirurginę ligą yra itin sunku. Anot šaltinių, maždaug 30 proc. apendicitų tokio amžiaus vaikams yra diagnozuojami tuomet, kai juos reikia operuoti. Profesorius pateikė pavyzdį, kad, tarkim, Toronte nė vienam vaikui nepavyksta diagnozuoti apendicito, kuris nebūtų trūkęs. Vienos pagrindinių priežasčių, kodėl ši būklė tokio amžiaus vaikams yra taip vėlai diagnozuojama, yra tai, kad mažyliai negeba papasakoti, ką jiems skauda, o ligos simptomai yra panašūs į kitų ligų. 

Abi ligoninės pradėjo auditus

Jonavos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Gediminas Ramanauskas portalui atsiųstame laiške dėstė, kad dėl šio įvykio ligoninėje pradėtas Markui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų medicininis auditas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar vaikui buvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, ar jos atitinka teisės aktų reikalavimus ir medicininę praktiką.

Deja, tenka konstatuoti, kad šis laikas regioninėje gydymo įstaigoje buvo sugaištas veltui ir dėl to reikiamos bei kokybiškos gydymo paslaugos suteiktos vėliau, nors tai turėjo būti padaryta kiek galima greičiau.

„Vertinant pirminius ligos istorijos duomenis, mažametis pacientas gydytas dėl pūlingo tonzilito, dehidratacijos, karščiavimo. Išryškėjus žarnyno infekcijos klinikai bei įtariant žarnyno infekciją, ligonis perkeltas į specializuotą įstaigą Kauno klinikinę ligoninę. Duomenų už apendicitą gydant pacientą Jonavos ligoninėje nebuvo“, – ligoninės poziciją dėstė G. Ramanauskas. Anot pašnekovo, vaikų apendicitas yra klastinga liga, kuri diagnozuojama bei gydoma specializuotose vaikų chirurgijos skyriuose tretinio lygio ligoninėse (LSMUK, Santaros klinika). Anot G. Ramanausko, regioninės ligoninės, tarp kurių yra ir Jonavos ligoninė, vaikų chirurgijos skyriaus neturi, nes neteikia vaikų chirurgijos paslaugų.

Vidaus audito komisija šią situaciją tirs ir Kauno klinikinėje ligoninėje. Kauno klinikinės ligoninės atstovai šiuo metu gali pateikti tik pirmines įvykio detales. 

„Pacientui atvykus į Kauno klinikinę ligoninę, jo ligos eiga buvo nebūdinga apendicitui. Aukšta temperatūra, gausus viduriavimas, stipraus uždegimo rodikliai kraujyje paprastai liudija apie bakterinę žarnyno infekciją. Ūmiam apendicitui būdingų klinikinių požymių nebuvo. Kadangi laikėsi uždegiminiai rodikliai, siekiant patikslinti diagnozę atlikti papildomi tyrimai, po kurių vaikas skubiai nusiųstas vaikų chirurgams, – portalui sakė Kauno klinikinės ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas. – Daugiau informacijos turėsime po aplinkybių ištyrimo. Puikiai suprantame mamos rūpestį, patirtą stresą ir dėl to apgailestaujame.“

Apgailestauja dėl neteisybės

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ministro patarėja, atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė apgailestauja, kad šeimai gydymo įstaigose teko susidurti su tokia neteisybe, kol mažasis pacientas gavo kokybiškas paslaugas. „Deja, tenka konstatuoti, kad šis laikas regioninėje gydymo įstaigoje buvo sugaištas veltui ir dėl to reikiamos bei kokybiškos gydymo paslaugos suteiktos vėliau, nors tai turėjo būti padaryta kiek galima greičiau. Žinoma, tam turėjo būti laiku suteiktos pirminės paslaugos regioninėje gydymo įstaigoje – kokybiškai įvertinta mažojo paciento sveikatos būklė ir tuomet nedelsiant tolimesniam gydymui jis turėjo būti išsiųstas į tą gydymo įstaigą, kuri gali suteikti reikiamas kokybiškas paslaugas“, – poziciją dėstė SAM atstovė.

Anot pašnekovės, pacientai, kurie yra nepatenkinti jiems suteiktomis medikų paslaugomis, turi netylėti ir apie tokias istorijas kalbėti viešai bei garsiai. „Dėkojame mažojo paciento mamai, kad ryžosi apie tai prabilti. Tik kalbėdami ir viešindami tokias istorijas galime tikėtis sulaukti palaikymo siūlomai gydymo įstaigų pertvarkai, kuri vis atidedama.Tokios istorijos tik parodo, jog pokyčiai sveikatos sistemoje – labai reikalingi ir kaip neišvengiamai reikia pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą, – sakė L. Bušinskaitė-Šriubėnė. – Pavyzdžiui, šiuo atveju labai svarbu kalbėti apie regioninių gydymo įstaigų perprofiliavimą. Siekiant išsaugoti visas regionines gydymo įstaigas, kad nebūtų uždaryta nei viena, jos savo veiklą turėtų perorientuoti kita linkme ir teikti tokias gydymo paslaugas, kurias geba, ir kurių labiausiai reikia to regiono pacientams.“

Pašnekovė priminė, kad šiuo atveju dėl paslaugų kokybės galima teikti skundą jas teikusiai gydymo įstaigos vadovybei bei kreiptis į Akreitavimo tarnybą, kuri tiria pacientų gaunamus skundus dėl gydymo paslaugų kokybės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nuomonė

nuomonė portretas
Gydykitės, kvaišos, savo benkartus pačios. Ko čia dar lendat į tas ligonines ? Juk yra pakankamai žolelių, užkalbėjimų, burtų...

S

S portretas
Teismas teismas ir dar karta teismas .kitaip tvarkos nebus ir vilkinti nereikia teismu po kelis metus.faktai aiskus

K

K portretas
Bet kokiu atveju atsakomybe turi prisiimt gyd ir padengt visas islaidas .laikas jau nuo to pradet.doriu saziningu ir pagal pasaukima dirbànciu gyd ant pirstu paskaiciuot.o tie kurie mokslo metus vejus gaude tai ir dirba rajone
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių