Po straipsnio apie B.Lubio palikimą – pagiežinga reakcija internete

Lietuviai jaučia pagiežą turtingiems žmonėms. Tai dar kartą atskleidė „Kauno dienos“ publikacija apie Bronislovo Lubio palikimą.

Pasirodžius straipsniui apie Žaliakalnyje parduodamą milijardieriaus velionio B.Lubio namą, kaip ir galima buvo nuspėti, internetiniuose komentaruose ėmė lietis tulžies ir spjaudalų upės, nukreiptos ne tik B. Lubio, bet ir apskritai turtingų žmonių adresu.

Iš kur tas įniršis, vos užsiminus apie didelius turtus? Šį klausimą paprašėme pakomentuoti psichoterapeuto Olego Lapino.

„Įtampa tarp turto turinčių ir neturinčių Lietuvoje yra labai sena. Tą įtampą puikiai išnaudojo bolševikai, vėliau – komunistai. Įtampa, galima sakyti, yra dėsninga, ypač tokioje visuomenėje, kaip mūsų, nes pas mus iki šiol labai gyvybinga lygybės idėja. Tokia idėja gaji ne tik Lietuvoje, be ir visur, kur dominuoja horizontalus žmonių suskirstymas – neva visi žmonės turi būti lygūs. O jei kažkas turi daugiau, tai jau prilyginama kone nusikaltimui. Taip atsiranda įtampa ir su ja susiję neigiami padariniai", – sako psichoterapeutas.

Jo teigimu, kitoks požiūris atsiranda yra regint visuomenę vertikalioje linijoje.

„Tai gerokai sušvelnina įtampą. Dar išskirčiau matmenį, kuriame egzistuoja dieviškasis arba ypatingasis matmuo. Demokratinėse visuomenėse tas matmuo niveliuoja įtampą tarp turtingų ir neturtingų. Tarkime, Amerikos puritonų, protestantų komunose veikia demokratiniai principai, bet komunų nariai labai lengvai toleruoja tai, kad kažkas turi daugiau turtų, nes pas juos yra gyvas vadinamasis dieviškosios dimensijos suvokimas, kuris sako: žmonių turtai yra jų darbo rezultatai, ir kažką kaltinti yra beprasmiška. Protestantiška etika leidžia praturtėti, nes tai natūraliai siejama su darbštumu, išmanumu, sėkme.“, – tvirtina O.Lapinas.

Specialisto nuomone, Lietuvoje egzistuojanti katalikybės etika yra visiškai kitokia – akcentuojama, kad visi yra lygūs.

„Kaip žinome, žodis „katalikybė“ yra kilęs iš graikiško žodžio „bendras“. Tai vienintelė religija, kuri sako: visi, kas gyvena parapijoje, yra katalikai. Nebūtina net tikėti. Katalikybė tuo ypatinga, kad ji visus sulygina. Taip atsiranda pagrindas pavydui – kaip tu išdrįsai gyventi geriau nei aš.Demokratiškoje visuomenėje vyrauja toks požiūris: jei tu daugiau turi, tai reiškia, kad tu daugiau stengiesi, kad Dievas laimina tavo turtą. Bet demokratijos ir katalikybės samplaikoje visada kyla įtampa. Atsiranda klausimai: kaip tu drįsti turėti daugiau, juk tu turi būti toks, kaip aš. Geriau paimkime viską ir suvienykime“, – teigia pašnekovas.

O.Lapinas mano, kad požiūris į turtingesnius bus priešiškas tol, kol nepasikeis vertybiniai prioritetai, kol žmonės nesuvoks, kad vertybė yra ne tik lygybė, bet ir galimybė gauti už savo sugebėjimus ir pastangas normalų atlygį ir dievišką palaiminimą.

„Priekaištai turtuoliams, kad gėrybes jie įsigijo nederamais būdais, labai glaudžiai susijęs su noru gyventi komunoje, kur visi iki vieno  privalo būti lygūs“, – įsitikinęs psichoterapeutas.

Kaip jau skelbta, B.Lubio namas Kaune parduodamas už 5 mln. litų. Ši suma – didžiausia tarp visų šiuo metu mieste parduodamų individualių namų.

Turtingiausiu Lietuvos žmogumi tituluotas buvęs koncerno „Achemos grupė“ prezidentas B.Lubys, pernai spalį miręs ilsėdamasis Druskininkuose, nekilnojamojo turto turėjo ne vienoje Lietuvos vietų – Jonavoje, Vilniuje, Palangoje, Kaune.