Po Nacionalinės žemės tarnybos vėzdu – ir Kauno verslininkas

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) valdininkų požiūris į žemės nuomos sutartis stabdo milijardines investicijas Lietuvoje. Tiesa, teismuose verslininkai jau pasiekė pirmąsias pergales.

Liepė išsinešdinti

Pernai vajų dėl valstybinės žemės sutarčių pradėjusi NŽT atrodė nepaisys jokių sveiko proto kriterijų ir bet kokia kaina sieks nutraukti, valdininkams abejonių keliančias sutartis dėl valstybinės žemės nuomos.

Po šiuo NŽT vėzdu papuolė ir Kauno verslininkas Mindaugas Plūkas. Kauno apylinkės prokuratūros pašonėje, Maironio ir K.Donelaičio gatvių kampe, sumanęs investuoti apie 6 mln. eurų į modernaus viešbučio statybą. Verslininkas buvo priverstas stabdyti projektą. Tačiau nesuskubęs vykdyti NŽT įgeidžio, M.Plūkas Kauno apylinkės teisme jau laimėjo pirmą mūšį.

Pernai rugpjūtį NŽT garsiai skelbė, kad darbo grupė nustatė 20 atvejų Kauno miesto teritorijoje, kai išnuomojant valstybinės žemės sklypus, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Apsiginklavusi šios darbo grupės išaiškinimais,  NŽT kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Tarnyba prašė įpareigoti M.Plūką per tris mėnesius savo lėšomis atlaisvinti 0,0857 ha žemės sklypą, pašalinant statinį ir pateikti VĮ "Registrų centro" duomenis, kad statinys išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Priešingu atveju, leisti pačiai NŽT susitvarkyti.

Teismo sprendimas pakirpo NŽT sparnus. Tarnybos prašymas atmestas ir priimtas kardinaliai priešingas sprendimas – tarnyba įpareigota pasirašyti sutartį su verslininku.

M.Plūkas kol kas džiaugtis neskuba. "Tai dar ne pabaiga. Yra galimybė skųsti teismo sprendimą, gali keistis, o darbai stovi, kauniečiai važiuoti negali. Su rangovais susitarimai nutraukti. Valstybė negavo už tuos metus pinigų, o patyrė išlaidų įdarbindama teismus", – dėstė M.Plūkas.

Įstatymų spragos

Prašymą išsikraustyti M.Plūką NŽT motyvavo tuo, kad sutartis baigėsi, o statinys nepastatytas. Tiesa, pripažino, kad apie sutarties termino pabaigą verslininkui nepriminė. Valdininkams teko pripažinti ir faktą, kad tik praėjus daugiau nei mėnesiui po sutarties termino galiojimo pabaigos gavo skundą, todėl ir nuvyko į vietą patikrinti. Tuomet įsitikino, kad statybos pradėtos.

"Atsakovas per dešimt metų statinio nepastatė, todėl nuomos sutartis negali būti pratęsta ar naujai sudaryta. Kita vertus, tai nereiškia, kad nuomos sutartis, sudaryta 2006 m., buvo bloga, nes nebuvo pastatyto statinio", – teigiama NŽT ieškinyje.

M.Plūkas tvirtina, kad, vos iškilus tokiai situacijai, siūlė ieškoti kompromiso, tačiau NŽT nesileido į kalbas nesileido. "Tas pastatas jau turėjo būti pastatytas, visi turėjo džiaugtis, turėjo būti panaikinti važiavimo apribojimai ir normaliai atrodyti ta miesto dalis, o valstybė būtų gavusi pajamų", – užkonservuotą situaciją vertino M.Plūkas.

Verslininkas ir dabar negali suprasti, kodėl iki drastiško NŽT užmojo, anksčiau buvo įmanoma verslininkams vystyti projektus nuomojamoje valstybės žemėje, o staiga NŽT ėmė ir sugalvojo, kad taip, kaip buvo, nebebus.

Su rangovais susitarimai nutraukti. Valstybė negavo už tuos metus pinigų, o patyrė išlaidų įdarbindama teismus.

"Įstatymas nėra tobulas ir leidžia valdininkams interpretuoti taip, kaip jiems tuo momentu patogiau. Anksčiau buvo kitaip: jei yra suformuotas sklypas, jame gali vystyti savo numatytą projektą. Pradėjai statyti – gali pabaigti. Buvo logiški sprendimai, o ėmė ir sugalvojo, kad NŽT gali daryti atvirkščiai", – stebėjosi M.Plūkas.

Trūksta atsakomybės

NŽT duomenimis, Kauno mieste šiuo metu nagrinėjamos šešios bylos, kuriose tarnyba reikalauja atlaisvinti valstybinį žemės sklypą.  Dėl dviejų sklypų – Taikos ir Savanorių prospektuose – teismo sprendimai jau yra įsiteisėję.

Dėl Savanorių prospekto įkalnėje esančio sklypo sprendimas yra įsiteisėjęs Aukščiausiojo Teismo nutartimi, o atsakovams jo neįvykdžius, Kauno apylinkės teismas leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pašalinti sklype esančius atsakovų statinius. Vadinasi, sprendimas yra priverstinai vykdomas. Taikos prospekte easntis sklypas taip pat turi būti atlaisvintas.

Po didinamuoju NŽT stiklu atsidūrę verslininkai akcentavo, kad galimybės nutraukti sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis susiklostė iš dalies dėl to, kad Žemės įstatymas ir Vyriausybės nutarimas nevisiškai suderinti tarpusavyje. Tai sudaro galimybes skirtingai interpretuoti tas pačias situacijas, o priimant sprendimus spekuliuoti ir daryti spaudimą nuomininkui.

"Blogiausia tai, kad niekada niekas neįvertina tų valdininkų realaus darbo, kai priima tokius sprendimus. Jie turėtų bent už kažką atsakyti, tada pradėtų galvoti", – įsitikinęs M.Plūkas.

Sprendimo motyvai

Dėl M.Plūko byloje nagrinėjamo ginčijamo žemės sklypo teismas dėstydamas sprendimo motyvus iš dalies apeliuoja ir į valstybės tarnautojo atsakomybę. "Valstybė, valdydama savo nuosavybę, turi veikti protingai, atidžiai ir rūpestingai, prižiūrėti ją ir tai yra neatsiejama nuo kitų dalyvių ir valstybės interesų derinimo", – rašoma Kauno apylinkės teismo sprendime.

Teismo teigimu, vertinant nuomos terminą, pastebėtina, kad  investicijoms sukaupti ir apsispręsti dėl statinio paskirties reikalingas tam tikras terminas.

Be to, statyba yra ilgalaikis procesas, nes išnuomoto žemės sklypo vieta ir jame planuojama vykdyti statyba taip pat reikalauja papildomų laiko sąnaudų, kurios yra reikalingos visuomenei. Reikia kvalifikuotų specialistų, kad bendruomenei pristatytų projektą ir suderintų su visomis šiuo klausimu suinteresuotomis institucijomis.

NŽT nuo komentarų apie tarnybai nepalankų teismo sprendimą susilaikė: "Pasibaigusios bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme komentuoti negalime, nes dar nesame susipažinę su teismo sprendimu. Teismo sprendimo apskundimo terminas yra iki balandžio 13 d."

Įpareigojo susitarti

Nugriautą pastatą K.Donelaičio ir Maironio gatvių kampe M.Plūkas įsigijo dar 2000 m. Tik 2006 m. dešimčiai metų buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas, kuriame buvo verslininko įsigyti griuvėsiai. Esą tiek laiko NŽT formavo sklypą.

Teismas atsižvelgė į verslininko išdėstytą įvairių darbų eigą, terminus. 2008 m. ekonominė krizė pristabdė darbus, tačiau 2012 m. buvo pradėti pastato projerktavimo darbai.

Teismo sprendime dėstoma, kad iki statybos leidimo išdavimo visi darbai atsakovui kainavo maždaug apie 200 tūkst. eurų, pasirašyta statybos rangos sutartis beveik už 3 mln. eurų.

Teismas pabrėžė, kad NŽT argumentai, jog atlikus žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę buvo rasta, kad senas statinys yra sunykęs, o naujas nebaigtas statyti, yra pagrįsti. Tačiau tai neeliminuoja galimybės pasinaudoti viename iš taisyklių punktų numatyta teise – išnuomoti sklypą M.Plūkui dar vieniems metams.

Teismas NŽT įpareigojo sudaryti su M.Plūku vienų metų žemės sklypo nuomos sutartį, terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Stabdo investicijas

Teismai atlaisvino ir daugiau Kauno verslininkams NŽT uždėtų apynasrių. Į panašią situaciją, kaip M.Plūkas, buvo patekęs ir kitas Kaune statyti pasirengęs verslininkas. Bendrovės "Mikrovisatos valda" projektas sustingo Savanorių prospekte, netoli "Statoil" degalinės.

"Mes jiems jau išdavėme leidimą statyboms. Ten viskas gerai", – konstatavo savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius. Aivaro Kavaliausko vadovaujamos bendrovės byloje teismas pasisakė, kad NŽT pagal jų sudarytą sutartį negali imtis vienašališkų veiksmų.

Dėl NŽT sprendimų nutraukti žemės nuomos sutartis su kai kuriais verslininkais nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė ir miestų vadovai, Urbanistikos skyrių specialistai. Visi jie NŽT veiklą vertino kaip kenksmingą.

"NŽT nutrauks sutartis, verslininkai nemokės savivaldybei mokesčių, pastatų nebestatys, o vieta liks vėl dykra. Tie, kurie jau investavę, norės atsiimti pinigus ir kreipsis į teismą. Situacija labai dviprasmiška. Kitaip kaip ardomąja, kenksminga, sabotažine NŽT veiklos nepavadinsi", – "Kauno dienai" yra sakęs N.Valatkevičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Gal sugrius AMB sukurtos kyšininkų kontoros. Visi mato , visi girdi, ko gero visi ir žino {ypač teisėsauga} , kad NŽT tai įteisinta kyšių ėmimo kontora. Juk dauguma pastatų , apleistų, sugriuvusių seniai turi suformuotus sklypus. Net prie ruso, pastatų nestatė be sklypo. O NŽT "super specialistai" sugalvojo kaip pasipelnyti, aišku su aukščiausios valdžios palaiminimu. Jei atsirastų nors vienas drąsus ir sumanus PROKURORAS, tai tiek įdomybių iškeltų į viešumą , su sklypų gamyba ir jų realizacija, bei ten cirkuliuojančiais milijardais eu.

Dar vis "Kaunas tvarkosi" nepatvarkytas

Dar vis "Kaunas tvarkosi" nepatvarkytas portretas
Ar Tu, eilinis kaunieti, gali išsinuomoti žemę ir dar miesto centre??? O dar už tai ir Matjošaičiui mero regalijas pažada iki "gyvos galvos". Jau tą "Kaunas tvarkosi" patvarkė juodai... Vertinkite, kaip Kaunas tvarkosi???

Anonimas

Anonimas portretas
(STT) atliko kratas Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Kauno skyriuje bei apklausė verslininką M.Plūką. Įtariama, kad tuometis NŽT direktorės patarėjas Gintaras Jonas Fumranavičius provokavo, iš jo reikalavo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL (9,5 tūkst. eurų) vertės kyšį...............
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

Daugiau straipsnių