Pirmoji Kauno rajono gimnazija švenčia jubiliejų ir ruošiasi iššūkiams

Šventinė diena

Buvusi 3-ioji Garliavos vidurinė mokykla įkurta 1992 m., po kelerių metų jai suteiktas legendinio partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto vardas, 2014 m. ji tapo vienintele Kauno rajone keturmete gimnazija.

Tai gimnazija, kuri yra lyderė nuo jos įkūrimo iki šių dienų.

"Tai gimnazija, kuri yra lyderė nuo jos įkūrimo iki šių dienų. Ji gimė iš bendruomenės iniciatyvos: per aktyvią pedagoginę, vadybinę veiklą buvo išreikštas poreikis kurti naują vidurinę mokyklą, tapusią viena pirmųjų profilinių gimnazijų. Vėliau ji buvo išgryninta į keturmetę gimnaziją, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. – Pats laisvės kovotojo vardo suteikimas rodo vidines bendruomenės nuostatas. Dėl šios bendruomenės mes galime pasakyti, kad ne sienos ar graži aplinka yra didžiausia vertybė, bet vadovo, pedagogų ir mokinių santykis, kuris garantuoja sėkmingą darbą."

Gimnazijos bendruomenė džiaugiasi daug kartų buvusi pirma: tai pirmoji gimnazija Kauno rajone, pirmą kartą Lietuvoje mokyklai suteiktas partizano vardas, čia pirmą kartą rajone buvo išgryninta kitokios mokyklos koncepcija.

Gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas, vadovaujantis šiai ugdymo įstaigai nuo pat 1992 m., prisiminė, kad iniciatyva kurti 3-iąją vidurinę mokyklą anuomet iš pačios bendruomenės gimė dėl to, kad iki tol Garliavoje veikusios dvi vidurinės mokyklos – Pirmoji (dabartinė A.Mitkaus) ir Antroji (dabartinė Jonučių) netalpino visų moksleivių, jos dirbo dviem pamainomis.

"Dabar mes – keturmetė gimnazija. Atsisakius penktokų, reikėjo persiorientuoti tik į vyresnius mokinius ir išlaikyti aukštą lygį. Vyresnieji mokiniai ateina į mūsų gimnaziją jau susiformavę kaip asmenybės, tačiau mums pavyksta taip su jais susibendrauti, kad ir po dvylikos klasių ji išsaugo glaudų ryšį su mokykla, –  pastebėjo gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas. – Prieš kelias savaites darėme mokinių sugrįžimo į mokyklą šventę, tad užpuolė tikrai gražūs sentimentai, prisiminimai. Net išleidome knygelę su jau išėjusių mokinių palinkėjimais gražaus gimtadienio proga."

Mokykla buvo įkurta netipinėse patalpose. Garliavos S.Lozoraičio g. 13 pastate seniau buvo Valstybinis rekonstravimo-projektavimo institutas, tad pritaikyti patalpas švietimo reikmėms buvo tikras iššūkis. Anot V.Makūno, po ilgų pertvarkų galima pasakyti, kad gimnazija turi puikius vadovus, pedagogus, sutvarkytą aplinką, ir gali būti laikoma gera gimnazija, kur smagu mokytis.

Įpareigojantis vardas

Garliavos J.Lukšos gimnazijos direktorius V.Vitkauskas džiaugėsi, kad per ganėtinai trumpą laiką patalpos buvo pritaikytos ugdymo reikmėms, sukomplektuotos klasės, suburtas jaunas ir veržlus pedagogų kolektyvas.

Pašnekovo žodžiais, pasirinktas partizano J.Lukšos-Daumanto vardas įpareigojo visą bendruomenę skleisti pilietiškumo idėjas. Gimnazijos direktorius pabrėžė, kad įdėtos pastangos sukuria sąlygas ne tik puikiems mokinių pasiekimams, bet ir vaikų visaverčiam laisvalaikiui sukurti.

"Didžiausi pasiekimai pirmiausiai prasideda nuo pasirinktos gimnazijos veiklos krypties. Pasivadinome legendinio partizano vardu, ir taip atsirado patriotinė ugdymo sritis. Per J.Lukšos brolį Antaną ir jo žmoną Nijolę Bražėnaitę, kuri ir dabar gyvena JAV, mes suformavome tam tikras tradicijas, kurios mus išskiria iš kitų Lietuvos mokyklų", – didžiuodamasis gimnazija kalbėjo vadovas.

Pasiekimų džiaugsmas

V.Vitkauskas tikino, kad didžiausias džiaugsmas – gimnazistų pasiekimai. Apie 80 proc. baigusiųjų įstoja į aukštąsias mokyklas, dalis jų studijuoja prestižiniuose užsienio universitetuose. Moksleivių geri ir baigiamųjų egzaminų rezultatai.

Apie 80 proc. baigusiųjų įstoja į aukštąsias mokyklas, dalis jų studijuoja prestižiniuose užsienio universitetuose.

"Kai tik atsirado dabar galiojanti egzaminų vertinimo sistema, mūsų mokiniai surenka daugiausiai šimtukų Kauno rajone", –  pagyrų mokiniams negailėjo V.Vitkauskas.

J.Lukšos gimnazijoje puoselėjamas glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos išeivijos šviesuoliais, politiniais kaliniais ir tremtiniais. Gimnazistai įsilieja ir į visą Garliavos bendruomenę, ryšius palaiko su įvairiomis socialinėmis institucijomis. Tokia veikla, anot gimnazijos direktoriaus, švietimo įstaigą daro kitokią nei daugelis mokyklų.

Gimnazija yra modernizuota, įrengtos naujos klasės, laboratorijos ir mokymosi centrai. Kiekvienam mokomajam dalykui įrengti atskiri kabinetai, aprūpinti įvairiomis mokymosi priemonėmis, išmaniosiomis lentomis, kompiuteriais ir kita reikalinga technika.

"Mokiniams čia tikrai neblogai. Jie net turi savo laisvalaikio kambarį, kuriame gali pažaisti stalo futbolą ar tiesiog pabendrauti su bendraklasiais. Turime ir nemokamą bevielį internetą", – pridūrė Garliavos gimnazijos direktorius.

Gimnazija į gyvenimą išleido 22 abiturientų laidas. Šiais metais baigs dar viena, tad ši Kauno rajono švietimo įstaiga jau bus paruošusi daugiau kaip 2 tūkst. abiturientų.

Artimiausi planai

Garliavoje šiuo metu vyksta švietimo tinklo pertvarka. Pasak Kauno rajono mero, po jos čia liks tik viena gimnazija – J.Lukšos, taip pat netoli esanti Jonučių progimnazija ir J.Mitkaus pagrindinė mokykla, todėl mokyklos galės koncentruotis į tam tikro amžiaus vaikus ir mokymosi erdves bei priemones pritaikyti pagal konkrečius mokinių poreikius.

"Pertvarka buvo aptarta su visomis Garliavos švietimo įstaigomis. J.Lukšos gimnazijoje tenkinamias vyresniųjų klasių moksleivių ugdymo poreikis. Gimnazijoje yra 26 mokinių komplektai, kurie čia telpa. Jonučių progimnazijos mokiniai čia netilptų, A.Mitkaus mokykla pertvarkyta į pagrindinę mokyklą su darželiu, tad ten patalpos taip pat efektyviai išnaudotos. Daroma pertvarka atlieps visų poreikius. Tie, kurie nori eiti į pagrindinę mokyklą, tokią galimybę Garliavoje turi, kam reikia progimnazijos – keliauja į Jonučius, o vyresnės pakopos mokinių centru tampa L.Lukšos gimnazija", – švietimo įstaigų pertvarkos esmę aiškino V.Makūnas.

Kadangi per keletą metų J.Lukšos gimnazija liks vienintele švietimo įstaiga Garliavoje, kurioje bus komplektuojamos 9–12 klasės, čia siekiama tinkamai tam pasiruošti.

"Skaičiuojame, kad per kelerius metus nuo dabartinio 463 moksleivių skaičiaus mes turėtumėme vėl išaugti iki maždaug 800. Reikia pertvarkyti mokytojų darbą, nes šiuo metu kai kurie pedagogai turėjo mažesnį darbo krūvį. Svarbu išsaugoti ir mokymosi kokybę. Mūsų dėmesys skiriamas ir mokinių adaptacijai, nes čia jie ateina iš kitų mokymosi įstaigų, tad stengiamės juos įtraukti į mūsų veiklas", – kalbėjo V.Vitkauskas.