- Saulius Tvirbutas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kelerius metus trukę pažadai apie Petrašiūnuose žadamą įrengti biokuro katilą ir flirtas su "Lietuvos energija" vakar subliūško. Kaip ir miestiečių viltys greičiau sulaukti pigesnės šilumos. Dėl tokio trypčiojimo rankas trina smulkias elektrines valdantys verslininkai.
Darbų mažoka
Rekonstruoti dujomis kūrenamą Petrašiūnų jėgainę į biokuro katilinę Kauno miesto taryba nusprendė dar prieš trejus metus. Vis kylant dujų kainoms, kartu ir mokesčiams už šildymą, pradėta kalbėti apie biokuro jėgainių statybos būtinybę.
Be audringų diskusijų su Petrašiūnų gyventojais, kai jiems buvo pristatoma poveikio aplinkai ataskaita, daugiau realių darbų šioje jėgainėje taip ir nepadaryta.
Pagal pirminį projektą, kai atnaujintoje elektrinėje planuota gaminti ne tik šilumą, bet ir elektrą, kalbėta apie ketvirčio milijono litų investicijas. Tokių pinigų savivaldybės valdoma "Kauno energija" skirti negalėjo, todėl miesto valdžia pakvietė bendradarbiauti "Lietuvos energiją".
Prasidėjus deryboms ir sąlygų aptarimui, 2011 m. viduryje politikai buvo nusprendę šį bendradarbiavimą nutraukti. Paskui tų pačių metų gale derybos vėl atnaujintos.
Šiemet buvo pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas, bet į priekį nepasistūmėta ir vėl. Derybos dar kartą nutrūko.
Vilčių nelaidoja
Kauno miesto tarybos jungtiniame komitetų posėdyje "Kauno energijos" valdybos pirmininkas Valdas Lukoševičius tvirtino, kad Petrašiūnų jėgainę įmanoma rekonstruoti iki 2017 m. "Nusprendėme statyti tik šilumos katilą, kuris bus 30 megavatų galios, o elektros gamybą atidėti vėlesniam laikui. Todėl projektas bus pigesnis ir kainuos 24 mln. litų", – sakė jis. 6 mln. litų tikimasi gauti iš ES paramos.
Po 6 mln. litų iš ES fondų tikimasi gauti ir "Inkaro" bei "Šilko" katilinėms. Iš viso joms rekonstruoti reikia po 12 mln. litų.
V.Lukoševičius aiškino, kad kogeneracine jėgaine Petrašiūnų elektrinė galės tapti vėliau. "Sužlugus Kaune žaliosios elektros aukcionui, kuris garantuoja elektros energijos supirkimą 12 metų, o po to Vyriausybei nusprendus jų daugiau nerengti, neįmanoma suskaičiuoti, koks bus projekto atsiperkamumas, – aiškino V.Lukoševičius. – Todėl derybos su "Lietuvos energija" įšaldytos."
Jo teigimu, "Lietuvos energija" buvo suinteresuota tik elektros pardavimu, o kai to atsisakyta, derybos sustabdytos.
Vengė bendrauti
"Lietuvos energijos" Verslo plėtros departamento direktorė Eglė Čiužaitė teigė nieko nežinanti apie naujus "Kauno energijos" planus ir nevengė kritikos buvusiems partneriams. Pasak jos, "Kauno energija" nuolat nepateikdavo jokių atsakymų į "Lietuvos energijos" pasiūlymus, bendradarbiavimo modelius.
"Lietuvos energija" keliskart raštiškai ir per susitikimus teikė "Kauno energijai" papildomų klausimų dėl verslo plane aprašyto pasirinkto sprendinio ir jo dydžio pagrįstumo, galimo konkurencijos ribojimo, investicijos dydžio, eksploatacijos išlaidų, planuojamo jėgainės darbo laiko, tačiau konkrečių atsakymų iš "Kauno energijos" negavo", – tvirtino E.Čiužaitė.
Anksčiau buvo sutarta, kad "Kauno energija" į projektą kaip investicinį turtą įneša Petrašiūnų elektrinę, o "Lietuvos energija" skiria finansinius išteklius. "Kauno energija" pamažu išsipirktų šilumos gamybos dalį, o elektros kogeneravimo verslas turėjo likti "Lietuvos energijai".
Kai kas augina lašinius
Kol miesto valdžia tik kalba apie būtinybę mažinti Kaune šilumos kainą, kuri yra viena didžiausių šalyje, verslininkai pastatė dvi biokuro jėgaines. Jų parduodama šiluma ne ką pigesnė, nei perkama iš dujomis kūrenamos Kauno termofikacijos elektrinės.
Pasak Kauno tarybos nario Arvydo Garbaravičiaus, kol miestas neplėtoja savo biokuro energetikos, privatus verslas susigriebia visą grietinėlę, nes jų parduodama šilumos kaina mažai skiriasi nuo gautos iš dujų.
"Kyla klausimas, kas ir kodėl sudarė tokias sąlygas visoje Lietuvoje. Turbūt net už kontrabandinę veiklą negautum tokių pelnų", – vakar miesto tarybos jungtiniame komitetų posėdyje rėžė A.Garbaravičius.
Kauno tarybos narys Visvaldas Matijošaitis taip pat įsitikinęs, kad "Kauno energijos" jėgaines jau seniai buvo galima rekonstruoti. "Tai tas pats, kaip pirštais spragtelėti, nors mums bandoma įrodinėti, kad tai sudėtingas ir ilgas procesas, – pareiškė jis. – Tai tik bandymas sudaryti šiltnamio sąlygas privačiam verslui, o miestiečiai ir toliau moka didelę kainą už šilumą. Kuo ilgiau laikas bus tempiamas, tuo daugiau naudos turės visi aplinkiniai vampyrai."
V.Matijošaitis skaičiuoja, kad dujos yra daugiau kaip dvigubai brangesnės nei biokuras. "Įmonių grupės "Vičiūnai" pastatytoje Plungės jėgainėje šilumos kilovatvalandės savikaina tėra 8 centai. Šią jėgainę pastatėme per pusantrų metų", – tvirtino verslininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos50
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių13
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku15
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...
-
Šančiškiai: žvejai, susirinkite savo pavojingus žaislus!14
Šančių gyventojai kreipėsi į žvejus, kurie mėgsta žvejoti Nemune, ir prašo susirinkti kabliukus ir kitus žūklės įrankius, nes jie gali sužaloti. Šį kartą ant kabliuko užkibo vedžiotas keturkojis draugas, bet kitą kartą ga...
-
Šilainiuose uždaroma gatvė: alternatyvus maršrutas – pro Vakarinį aplinkkelį5
Šilainiuose, ties Vakariniu aplinkkeliu, uždaroma Vijūkų (senasis šios atkarpos pavadinimas – B. Brazdžionio g.) gatvės atkarpa, tad gyventojai raginami ieškoti kitų kelių, kuriais būtų patogu pasiekti darbus ar namus. ...
-
Iš Kauno marių dugno ištraukta nuskendusi jachta: narai toliau žvalgys atnaujinamą uostą7
Kaune įsibėgėja naujas laivybos sezonas – vaizdingą Neptūno įlanką netrukus užpildys šimtai laivų. Vis didesnio populiarumo sulaukianti akvatorija nuo šiol bus saugesnė ir švaresnė: iš marių sėkmingai ištra...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...