Petrašiūnų jėgainė kurstoma tik kalbomis

Kelerius metus trukę pažadai apie Petrašiūnuose žadamą įrengti biokuro katilą ir flirtas su "Lietuvos energija" vakar subliūško. Kaip ir miestiečių viltys greičiau sulaukti pigesnės šilumos. Dėl tokio trypčiojimo rankas trina smulkias elektrines valdantys verslininkai.

Darbų mažoka

Rekonstruoti dujomis kūrenamą Petrašiūnų jėgainę į biokuro katilinę Kauno miesto taryba nusprendė dar prieš trejus metus. Vis kylant dujų kainoms, kartu ir mokesčiams už šildymą, pradėta kalbėti apie biokuro jėgainių statybos būtinybę.

Be audringų diskusijų su Petrašiūnų gyventojais, kai jiems buvo pristatoma poveikio aplinkai ataskaita, daugiau realių darbų šioje jėgainėje taip ir nepadaryta.

Pagal pirminį projektą, kai atnaujintoje elektrinėje planuota gaminti ne tik šilumą, bet ir elektrą, kalbėta apie ketvirčio milijono litų investicijas. Tokių pinigų savivaldybės valdoma "Kauno energija" skirti negalėjo, todėl miesto valdžia pakvietė bendradarbiauti "Lietuvos energiją".

Prasidėjus deryboms ir sąlygų aptarimui, 2011 m. viduryje politikai buvo nusprendę šį bendradarbiavimą nutraukti. Paskui tų pačių metų gale derybos vėl atnaujintos.

Šiemet buvo pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas, bet į priekį nepasistūmėta ir vėl. Derybos dar kartą nutrūko.

Vilčių nelaidoja

Kauno miesto tarybos jungtiniame komitetų posėdyje "Kauno energijos" valdybos pirmininkas Valdas Lukoševičius tvirtino, kad Petrašiūnų jėgainę įmanoma rekonstruoti iki 2017 m. "Nusprendėme statyti tik šilumos katilą, kuris bus 30 megavatų galios, o elektros gamybą atidėti vėlesniam laikui. Todėl projektas bus pigesnis ir kainuos 24 mln. litų", – sakė jis. 6 mln. litų tikimasi gauti iš ES paramos.

Po 6 mln. litų iš ES fondų tikimasi gauti ir "Inkaro" bei "Šilko" katilinėms. Iš viso joms rekonstruoti reikia po 12 mln. litų.

V.Lukoševičius aiškino, kad kogeneracine jėgaine Petrašiūnų elektrinė galės tapti vėliau. "Sužlugus Kaune žaliosios elektros aukcionui, kuris garantuoja elektros energijos supirkimą 12 metų, o po to Vyriausybei nusprendus jų daugiau nerengti, neįmanoma suskaičiuoti, koks bus projekto atsiperkamumas, – aiškino V.Lukoševičius. – Todėl derybos su "Lietuvos energija" įšaldytos."

Jo teigimu, "Lietuvos energija" buvo suinteresuota tik elektros pardavimu, o kai to atsisakyta, derybos sustabdytos.

Vengė bendrauti

"Lietuvos energijos" Verslo plėtros departamento direktorė Eglė Čiužaitė teigė nieko nežinanti apie naujus "Kauno energijos" planus ir nevengė kritikos buvusiems partneriams. Pasak jos, "Kauno energija" nuolat nepateikdavo jokių atsakymų į "Lietuvos energijos" pasiūlymus, bendradarbiavimo modelius.

"Lietuvos energija" keliskart raštiškai ir per susitikimus teikė "Kauno energijai" papildomų klausimų dėl verslo plane aprašyto pasirinkto sprendinio ir jo dydžio pagrįstumo, galimo konkurencijos ribojimo, investicijos dydžio, eksploatacijos išlaidų, planuojamo jėgainės darbo laiko, tačiau konkrečių atsakymų iš "Kauno energijos" negavo", – tvirtino E.Čiužaitė.

Anksčiau buvo sutarta, kad "Kauno energija" į projektą kaip investicinį turtą įneša Petrašiūnų elektrinę, o "Lietuvos energija" skiria finansinius išteklius. "Kauno energija" pamažu išsipirktų šilumos gamybos dalį, o elektros kogeneravimo verslas turėjo likti "Lietuvos energijai".

Kai kas augina lašinius

Kol miesto valdžia tik kalba apie būtinybę mažinti Kaune šilumos kainą, kuri yra viena didžiausių šalyje, verslininkai pastatė dvi biokuro jėgaines. Jų parduodama šiluma ne ką pigesnė, nei perkama iš dujomis kūrenamos Kauno termofikacijos elektrinės.

Pasak Kauno tarybos nario Arvydo Garbaravičiaus, kol miestas neplėtoja savo biokuro energetikos, privatus verslas susigriebia visą grietinėlę, nes jų parduodama šilumos kaina mažai skiriasi nuo gautos iš dujų.

"Kyla klausimas, kas ir kodėl sudarė tokias sąlygas visoje Lietuvoje. Turbūt net už kontrabandinę veiklą negautum tokių pelnų", – vakar miesto tarybos jungtiniame komitetų posėdyje rėžė A.Garbaravičius.

Kauno tarybos narys Visvaldas Matijošaitis taip pat įsitikinęs, kad "Kauno energijos" jėgaines jau seniai buvo galima rekonstruoti. "Tai tas pats, kaip pirštais spragtelėti, nors mums bandoma įrodinėti, kad tai sudėtingas ir ilgas procesas, – pareiškė jis. – Tai tik bandymas sudaryti šiltnamio sąlygas privačiam verslui, o miestiečiai ir toliau moka didelę kainą už šilumą. Kuo ilgiau laikas bus tempiamas, tuo daugiau naudos turės visi aplinkiniai vampyrai."

V.Matijošaitis skaičiuoja, kad dujos yra daugiau kaip dvigubai brangesnės nei biokuras. "Įmonių grupės "Vičiūnai" pastatytoje Plungės jėgainėje šilumos kilovatvalandės savikaina tėra 8 centai. Šią jėgainę pastatėme per pusantrų metų", – tvirtino verslininkas.