Persodinant kepenis pažeidimų buvo, tačiau bausti medikų nenori

Kaune persodinant donoro kepenis trečiam eilėje buvusiam recipientui eiliškumas buvo pažeistas, bet dėl to bausti žymių šalies medikų negalima, nes Lietuvoje ir taip mažai medikų, galinčių atlikti transplantacijas, sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

„Priėmėme sprendimą, kad nereikia laužyti rankų ir kapoti galvų, nes vis dėlto tų žymių žmonių, kurie gali atlikti transplantacijas, gelbėti žmones, nedaug, juoba kad visas procesas, kaip matėte, baigėsi atsiprašymu iš Kauno pusės ir rankų paspaudimu Vilniaus ir Kauno profesorių“, - trečiadienį po Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio žurnalistams sakė A.Matulas.

Kita vertus, jis pripažino, kad Nacionalinio transplantacijos biuro pateiktos išvados, jog atliekant Kaune transplantaciją pažeistas recipientų eiliškumas, greičiausiai yra tikslios, nors jų nepasirašė dalis komisijos narių.

„Manau, kad tos išvados yra tiksliausios, nors joms prieštarauja Kaunas ir visiškai pritaria Vilnius“, - teigė parlamentaras.

A.Matulas tvirtino esąs tikras, kad pirmą kartą nutikęs toks incidentas nepasikartos.

„Praktiškai užtikrinu, kad tokių atvejų ateityje negalės pasikartoti. Turime džiaugtis, kad organas nenuėjo veltui, persodintas, žmogus praktiškai yra sveikstantis. Ir tenka atsiprašyti tos pilietės, kuriai galbūt turėjo būti persodintas organas, ir viltis, kad to žmogaus gyvybė bus išgelbėta ateityje“, - teigė Seimo komiteto pirmininkas.

Anot jo, dabar neįmanoma patikrinti Kauno klinikų medikų teiginių, kad jų pacientės sveikatos būklė buvo labai pablogėjusi ir dėl to skubiai reikėjo persodinti kepenis.

Seimo komiteto posėdyje dalyvavę Kauno medikai kategoriškai nesutiko pažeidę transplantacijos tvarką ir kaltino Nacionalinį transplantacijos biurą netinkamai atlikus savo darbą.

„Matau didžiausią biuro kaltę, kurios kol kas niekas nenagrinėjo ir niekas negali įrodyti – jie nesugebėjo sukoordinuoti, nesugebėjo tinkamai informuoti, nesugebėjo išvengti konflikto, be reikalo kiršindami transplantacijos centrus, kurie tikrai sugeba tinkamai bendradarbiauti“, - trečiadienį per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė Kauno klinikų direktorius operacinei medicinai Rytis Rimdeika.

Jis teigė, kad Nacionalinis transplantacijos biuras sprendimus apie recipientų eilę turėtų pranešti ne žodžiu, kaip daro dabar, o raštu. Tokiu būdu esą kiltų mažiau nesusipratimų.

R.Rimdeikos teigimu, Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai netinkamai organizavo virusologinio tyrimo atlikimą.

„Donoro kraujas per aplinkui buvo vežamas į Vilnių“, - pabrėžė jis.

Kauno klinikų atstovas tvirtino, kad Kaune buvusio donoras kraujas vežtas ne tiesiai į Vilnių, kur yra laboratorija, o į Šiaulius, kur tuo metu buvo dar vienas donoras. Dėl to kraujo tyrimo rezultatai, R.Rimdeikos teigimu, tapo žinomi po 9-10 valandų nuo jo paėmimo, Nacionalinio transplantacijos biuro direktorės Astos Kubilienės tvirtinimu, - po 7 valandų.

„Manau, kad šitoks tempimas sukėlė papildomą stresą visiems dalyvavusiesiems paimant organus ir besirengusiems transplantacijai. Šitas stresas turbūt lėmė nesusikalbėjimą, įvairių įstatyminės bazės interpretavimą. Man, kaip specialistui, įstatyminė bazė yra tikrai neaiški“, - sakė R.Rimdeika.

Jis nesutiko su Transplantacijos biuro išvadomis, kad pažeistas recipientų eiliškumas ir donoro organai paimti neturint virusologinių tyrimų rezultatų. Anot kauniečio mediko, donoras į operacinę iš tiesų nuvežtas anksčiau, bet organai neimti, kol nebuvo tyrimo rezultatų.

„Mano požiūriu, buvo labai daug neaiškumų, dėl ko įvairūs specialistų, nustatę šitas indikacijas transplantacijai, ne taip suprato biuro sprendimus. Raginčiau biurą labai aiškiai nustatyti recipientų eilę informuojant Transplantuojančius centrus raštu, o nepasakant žodžiu, kai negalima atsekti“, - pabrėžė R.Rimdeika.

Be to, jis suabejojo tarpžinybinės komisijos išvadų nešališkumu.

„Komisijoje buvo biuro darbuotojai, kurie galbūt, kas galėtų paneigti galimybę, dirba ir kitur, gauna atlyginimą iš vienos transplantaciją atliekančios ligoninės. Manau, reikėtų ištirti, ar jie buvo nešališki“, - kalbėjo Kauno klinikų atstovas.

Tuo metu Transplantacijos biuro direktorė A.Kubilienė įsitikinusi, kad atliekant kepenų persodinimo operaciją Kaune, tvarka buvo pažeista. Pasak jos, konkrečių asmenų kaltės įrodyti nepavyko, nes nėra tai galinčių padaryti nepriklausomų ekspertų.

„Iškilo ekspertų klausimas. Kas gali ekspertuoti? Jeigu ekspertai yra iš įstaigos, kuri įvykdė pažeidimą, natūralu, kad yra gynybinė pozicija (...) Lietuvoje žmonių, kurie gali ir moka daryti transplantacijas, nėra tiek daug. Turime sutarti, kad vieni transplantologai tikrina vieni kitus arba reikia kviesti tarptautinius ekspertus“, - aiškino A.Kubilienė.

Be to, per komiteto posėdį jį pranešė, kad rugsėjo 11 dieną, kai Kaune atlikta kepenų transplantacija, ji sulaukė transplantacijos koordinatoriaus skambučio, kad kauniečiai medikai esą nusprendė nesilaikyti recipientų eiliškumo ir prašyta pasikalbėti apie tai su Kauno klinikų vadovu Juozu Pundziumi, bet šis į skambučius neatsiliepė.

Seimo komiteto vadovas atkreipė dėmesį, kad Santariškių klinikose Vilniuje ir Kauno klinikose Kaune įsikūrę Transplantologijos centrai yra susipriešinę, nuolat konkuruoja tarpusavyje. Konkurencija vyksta ir dėl pinigų.

„Tie du centrai yra susipriešinę, konkuruoja tarpusavyje, ir konkuruoja tarpusavyje ir dėl labai gero įkainio. Transplantacijas atlikti įstaigai yra naudinga, nes už transplantaciją skiriami didžiuliai pinigai. Iš viso per 40 mln. litų skiriama, o vienos transplantacijos įkainiai siekia šimtus tūkstančių litų“, - sakė A.Matulas.

Sveikatos reikalų komitetas rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai pasirūpinti, kad telefoniniai pokalbiai dėl donorų organų paėmimo, skyrimo recipientams ir kiti derinimai būtų įrašomi. Taip pat siūloma leisti donoro tyrimus atlikti ne vienintelėje laboratorijoje Vilniuje, o keliose, taip būtų sutaupoma laiko.

Ministerija paraginta greičiau Nacionalinį transplantacijos centrą iškeldinti iš Santariškių klinikų.

„Komitetas priėmė sprendimą, kad vis dėlto reikia iškelti Nacionalinį transplantacijos biurą į kitas patalpas, nes jų buvimas Santariškių klinikose suponoja įtarimus, kad lyg ir proteguojamas Vilniaus centras. Be to, Transplantacijos centras, esantis eiliniame skyriuje, yra neprieinamas visuomenei, nevyksta jokia edukacija, mokymai visuomenei“, - sakė A.Matulas.

Seimo komitetas trečiadienį svarstė transplantacijos problemas Lietuvoje ir nagrinėjo Kaune įvykusį incidentą, kai galbūt pažeidžiant recipientų eilę persodintos donoro kepenys.

Rugsėjo 11 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medikai donoro kepenis persodino savo pacientei, nors Nacionalinis transplantacijos biuras šį organą persodinti buvo skyręs Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ligonei.

Šį įvykį tyrusiai komisijai nepavyko patvirtinti išvadų, kurioms būtų pritarę visi 11 komisijos narių. Kadangi jų pozicijos kardinaliai išsiskyrė, anot sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės, negalima sakyti, kad aptikta šiurkščių pažeidimų.

Pasirašyti išvadas atsisakė du Santariškių klinikų ir du Kauno klinikų ekspertai bei dar vienos institucijos atstovas. Jas savo parašais patvirtino tik šeši komisijos nariai iš Nacionalinio transplantacijos biuro ir Valstybinės ligonių kasos.

Tuo metu Nacionalinis transplantacijos biuras informavo, kad kepenų transplantacija Kauno klinikose atlikta pažeidžiant tvarką. Esą nustatyti du šiurkštūs pažeidimai: pažeista recipiento – donoro parinkimo tvarka ir eksplantacija (organų paėmimas) Kauno klinikose pradėta, nesulaukus donoro ištyrimo.