Pernai Kauno oro uoste patikrinta beveik pusė milijono keleivių

Intensyviausios darbo dienos Kauno oro uosto užkardos pasieniečiams yra pirmadienis, trečiadienis ir sekmadienis. Būtent tada į šį miestą skrenda daugiausiai lėktuvų. Pasieniečiams tai reiškia daugiau kontrolės procedūrų, per kurias sulaikoma daugiausiai viešosios tvarkos pažeidėjų.

Jungtinė Karalystė ir Airija, į kurias iš Kauno yra daug skrydžių, ne visa apimtimi taiko Šengeno teisyną. Todėl Valstybinės sienos apsaugos (VSAT) pareigūnai vykdo vykstančiųjų į šias šalis dokumentų kontrolę. Tiesa, ši procedūra trunka trumpai. Keleivių, kurie iš Kauno skrenda Šengeno vidaus reisais, pasieniečiai paprastai netikrina. Tiesa, pasirinktinai patikrinti jie turi teisę.

Kauno oro uosto užkardos vadas Vitas Packevičius skaičiuoja, kad pernai pasieniečiai patikrino beveik pusę milijono, o tiksliau – 487 tūkstančių, per Kauną vykusių keleivių.

„Dar beveik antra tiek per šį oro uostą vyko Šengeno vidaus reisais“, – sakė V.Packevičius.

Jo teigimu, iš 39 Kauno oro uoste dirbančių VSAT pareigūnų daugiau kaip 60 proc. pasienyje tarnauja daugiau kaip 15 metų. Yra į tarnybą Kaune važinėjančių net iš Aukštadvario Trakų rajone ar Dieveniškių Šalčininkų rajone. Užkardoje daugiausia darbuotojų, gyvenančių Kauno mieste ir rajone, Kaišiadoryse.

Paprastai 12 val. trunkančioje pamainoje dirba 8 pasieniečiai – pamainos budėtojas, vyresnysis ir 6 pasieniečiai.

V.Packevičius prisimena pernai Lietuvoje vykusį Europos krepšinio čempionatą. Jo metu Kauno oro uoste pasieniečiams daugiausiai problemų kėlė Lietuvą čempionate nuskriaudusios Makedonijos sirgaliai. Kai šios šalies komanda nugalėjo pusfinalyje, Makedonijos vyriausybė nusprendė kompensuoti savo aistruolių keliones į Lietuvą stebėti tolimesnių komandos kovų.

„Iškart pajutome, kad plūstelėjo ne itin pavyzdingai besielgusių makedonų sirgalių būriai, – prisimena užkardos vadas. – Teko tramdyti ir neblaivius, ir besimušančius krepšinio mylėtojus iš šios šalies“.

Baigėsi čempionatas, baigėsi ir tokios bėdos. O štai su lietuviais vargo Kauno oro uoste pasitaiko nuolat. Dažniausiai pigių skrydžių bendrovių paslaugomis besinaudojantys kai kurie tautiečiai kartais gimtąją žemę pasiekia sunkiai bepastovėdami ant kojų nuo alkoholio, neretai jie mėgsta patriukšmauti. Tokiais atvejais smarkuolių kelionė nuveda į šalia Kauno oro uosto budėtojų dalies įrengtas sulaikymo kameras su grotuotomis durimis. Kartais alkoholis susuka galvas ir kai kuriems po viešnagės Lietuvoje išskrendantiems užsienyje gyvenantiems tautiečiams.

Neblaivūs triukšmadariai užsitraukia ne tik administracinę atsakomybę. Juos aviakompanija gali įtraukti į savo juoduosius sąrašus, kuriais skrydžius vykdančios bendrovės keičiasi ir tarpusavyje. O tai reiškia, kad kartą „prisidirbusį“ keleivį ateityje gali būti atsisakyta skraidinti.

„Dažnai sulaikome asmenis, kurie dėl įvairių nusikaltimų ar pažeidimų ieškomi Lietuvoje, – sakė V.Packevičius. – Kai kurie įkliūva, kai bando išvykti iš Lietuvos ir pasislėpti užsienyje, kiti – kai iš jo grįžta ir viliasi nedemaskuoti patekti į Lietuvą“.

Nuolat kyla problemų ir dėl nepilnamečių, kurie į Šengeno erdvei nepriklausančias šalis susiruošia vieni. Tokiems keliautojams būtinas vieno iš tėvų sutikimas išvykti iš Lietuvos, apie kurį, pasitaiko, nepilnametis sužino tik oro uoste. „Tokiems negalime leisti išskristi, todėl sulaukiame nepasitenkinimo ir dėl nutrauktos kelionės, ir dėl nuostolių dėl prarastų pinigų už bilietus“, – pasakojo užkardos vadas.

Neretai pasų kontrolės metu Kauno oro uosto pasieniečiai nustato, kad keleivio pateiktas pasas yra negaliojantis. „85 procentai tokių turi kitą dokumentą, paprastai tapatybės kortelę, su kuria irgi gali išvykti“, – teigė V.Packevičius.


Šiame straipsnyje: pasienisKauno oro uostas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių