Pelno troškimas aptemdė daugiabučių administratorių akis?

Savininkų teisė rinktis

Daugiabučio namo sistemos, stogas, fasadas ir pan. yra bendra butų savininkų nuosavybė, kurios priežiūra yra itin aktuali ir svarbi, nuo jų būklės priklauso būsto vertė ir naudojimosi juo saugumas bei patogumas.

Būtent todėl yra labai svarbi butų savininkų teisė rinktis, kaip ir kas prižiūrės namą. Deja, kai kurie daugiabučių administratoriai šią teisę nusisavina ir mano galį patys spręsti už savininkus, kas jiems geriau, tiksliau, nuspręsti, kad jų pinigai byrės į bendrovės sąskaitą, nes jos atstovai – įžūlesni, apsukresni.

Kai kada situacija gali būti vertinama kaip įstatymo ir žmogiškumo ribos peržengimas, kai galbūt atsiranda mirusių būsto savininkų parašai.

Aptarnavimo ir namo priežiūros kokybė – atskira tema, kurią "Kauno diena" jau yra nagrinėjusi ir aprašiusi ne vieną atvejį, kai dėl atgrubnagių, aplaidžių darbuotojų namo savininkai patyrė ne tik patogumų, bet ir nemažų nuostolių.

Pastaruoju metu į redakciją kreipiasi nemažai gyventojų, kurie sunerimę dėl agresyviai "Santermitos" siūlomų paslaugų. Žmonės teiraujasi, ar pastaroji įmonė, viliodama gyventojus mažais administravimo įkainiais, sugebės tinkamai vykdyti pastatų priežiūrą.

Tenorėjo pigesnės šilumos

Ne viena sąžiningiems gyventojams sunkiai įsivaizduojama istorija yra susijusi su daugiabučių administravimu užsiimančia "Santermita".

Dviejų daugiabučių namų Neries krantinėje bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo teisėtumo peripetijos. 2-ąjį ir 5-ąjį daugiabutį "Santermitai" užsimojus perimti iš "Kauno butų ūkio" istorijos nukeliavo į teismus, kur "Santermita" kapituliavo.

Į teisėsaugą kreipėsi "Kauno butų ūkis", gavęs prašymus iš "Santermitos" perduoti visus dokumentus, susijusius su šiais namais ir nepanaudotas sukauptas jų savininkų lėšas.

"Kauno butų ūkiui", išanalizavusiam sutartis, kilo didelių abejonių dėl šių dokumentų teisėtumo. Užuot perdavusi daugiabučio administravimą, bendrovė paprašė, kad sutartis įvertintų teisėsauga.

Daug 5-ojo namo gyventojų, neva norėjusių, kad administravimą perimtų "Santermita", teisme teigė, kad buvo prieš jungtinės veiklos sutarties sudarymą su šia bendrove. Gyventojai pasakojo, kaip užfiksuota byloje, kad dėl jungtinės veiklos sutarties pasirašymo nebuvo organizuotas namo susirinkimas, o buvo renkami gyventojų parašai, teigiant, kad tai tik dėl šilumos kainų sumažinimo.

Kas už ką pasirašė?

Gyventojai pasakojo sulaukę "Santermitos" siūlymų naudotis jų paslaugomis, tačiau su jomis sutiko tik vienas kitas.

Pavyzdžiui, vienas gyventojas teismo posėdyje aiškino, kad jis suprato, jog pasirašė dėl to, kad namo administravimo neperimtų "Santermita". Susirinkime, anot jo, dalyvavo gal septyni žmonės, visi rašėsi ant lapo be sutarties teksto. Sutarties jis negavo.

Byloje užfiksuota, kad buvo kalbama, jog "Santermita" organizuoja namo administravimo perėmimą, kad bus atliekami veiksmai per notarą. Gyventojai pasakojo, kad "Santermita" davė kainas susipažinti, kurios skyrėsi nuo "Kauno komunalinio ir butų ūkio" kainų gal keliais centais.

Negana to, kiti gyventojai aiškino sulaukę "Santermitos" atstovų vizito į namus, kurie aiškino, kad bus mažesnės kainos.

Kita gyventoja teigė, kad su "Santermita" atsisakė bendrauti, tad ji neva davė pasirašyti dėl to, kad atsisako šios įmonės. Tik gavusi šaukimą į teismą suprato, kad yra apgauta, pageidauja, kad namą administruotų butų ūkis.

Jos kaimynė tikino, kad jai nesant namie sutikimą pasirašė uošvienė. Už kitą savininkę, kaip ji teigė, prie jos vardo ir pavardės pasirašė jos dukra, įkalbėta "Santermitos" atstovo.

Sutartyje yra pasirašyta už mirusius asmenis, už kitus asmenis, todėl tokia sutartis negali būti galiojanti.

"Sutartyje yra pasirašyta už mirusius asmenis, už kitus asmenis, todėl tokia sutartis negali būti galiojanti", – teigė "Kauno butų ūkio" atstovai.

"Santermitos" atstovas teismo posėdyje gynėsi, kad "sąmoningai gyventojai nebuvo klaidinami, galbūt jie buvo neapdairūs pasirašydami sutartį".

Grasino teismais

Komentuodama situaciją su Neries krantinės 2-uoju ir 5-uoju namais, "Santermitos" pardavimo vadovė Vaida Garmutė aiškino, kad dauguma patalpų savininkų norėjo "Santermitos" paslaugų, todėl ir esą pasirašė sutartį.

"Jūsų minimų daugiabučių namų butų savininkai išreiškė savo valią dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, tokia sutartis buvo sudaryta ir įregistruota viešajame registre", – kalbėjo V.Garmutė.

Ji akcentavo, kad šaršalą sukėlė ir į teismą kreipėsi ne gyventojai, o bendrovės konkurentas, iki tol minėtus daugiabučius administravęs "Kauno butų ūkis". Bandė piršti išvadą, kad visa ši situacija esą nėra juoda dėmė "Santermitos" veikloje, o tiesiog nešvarūs žaidimai.

"Bendrovė "Santermita" negali būti atsakinga už daugiabučio namo butų savininkų valios tinkamą realizavimą ir įforminimą. Bylose nenustatyta, nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų dėl galbūt neteisėtos "Santermitos" veiklos fiksuojant daugiabučio namo butų savininkų valią dėl administravimo būdo pasirinkimo", – tvirtino V.Garmutė.

"Pastebėtina, kad teismo procese dalyvavo vos keli daugiabučių namų butų savininkai. Kadangi teisminis ginčas užtruko, daugiabučio namo butų savininkai, siekdami aiškumo, išreiškė valią pasilikti senąjį administratorių", – komentavo V.Garmutė.

Ji tikino, kad "gyventojai nesuprato, kodėl keičia savo valią pasilikti senąjį administratorių".

"Santermitos" atstovė nepraleido progos pagrasinti  žurnalistams, kad parašius apie gyventojų nusiskundimus, bendrovė svarstys galimybę kreiptis į teismą.