Pedagogė ir ugniagesys sukūrė šeimą it tvirtovę

"Nėra namų be dūmų. Neaplenkė mūsų nei trečiųjų metų krizė, nei paauglystė – jos užeina į kiekvienus namus. Būna pas mus ir karštų diskusijų, tačiau mes to nesureikšminame, nes jų metu ir gimsta puikios idėjos", – sako Gintarė Pažėrienė, kartu su vyru Edmundu auginanti du vaikus.

Vaikai – draugai

Moteris neneigia, kad lengviau spręsti iškylančius sunkumus padeda nuolatos kaupiamos žinios, praktinė patirtis – Gintarė visuomet dirbo su vaikais: anksčiau darželio auklėtoja, dabar – Kauno Aleksoto lopšelio-darželio direktorės pavaduotoja ugdymui. Neatsitiktinai apie Pažėrų šeimą sužinojome iš mamos, kurios dukra lankė Šilainiuose esantį lopšelį-darželį ir prisiminė ten anksčiau dirbusią nuostabią auklėtoją.

"Kiek save prisimenu, mane visuomet supo vaikai. Ir dabar supa: man patinka bendrauti su įvairaus amžiaus vaikais. Kai kur nors važiuojame, visuomet randu mažų draugų", – juokėsi Gintarė, kaimynystėje taip pat turinti penkiamečių draugių, su kuriomis ir gėles ravi, ir pasikalba.

Vyras Edmundas – ugniagesys gelbėtojas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad sutuoktinių profesijos be galo skirtingos, tačiau jie mano kitaip: jų abiejų darbai – pagalba žmonėms. "Mylime ir džiaugiamės savo darbais, todėl mums labai tinkamas posakis: susirask mėgstamą darbą ir tau niekuomet nereikės dirbti", – sutartinai sako jie.

Sprendimus priima kartu

Nors vyras ir žmona skaičiuoja 21 santuokos metus, tikina šeimos amžiaus nejaučiantys. "Rodos, taip neseniai tuokėmės. Bet peržvelgus, kiek daug per tą laikotarpį nuveikta drauge, suvoki, kad metai eina", – teigia Gintarė.

Jų šeimoje auga du vaikai: devynmetis Gustautas ir šešiolikmetė Emilija. Taip susiklostė, kad abu tėvai turi po vaiką, kurių vardai sutampa su pirmąja jų vardo raide. Gintarė ir Edmundas pasakoja, kad Emilijos vardą jie patys išrinko, bet kai gimė brolis, mergaitė pareiškė, kad jos ir tėčio vardai prasideda ta pačia raide, todėl broliui reikia rinkti vardą, prasidedantį  G raide. Taip sūnus tapo Gustautu.

"Visuomet siekėme, kad šeima būtų kaip tvirtovė. Kol vaikai buvo maži, sprendimus dažniausiai nulemdavo mūsų nuomonė – labiau dominavome mes, o dabar, kai vaikai jau paaugę, sprendimus priimame visi drauge", – anot Edmundo, tai įrodo jų šeimoje neseniai atsiradęs naujas narys – pudelis Horsas.

Edmundui ir Gintarei šis siūlymas pasirodė rimtas iššūkis, jie nesitikėjo ir tam nebuvo pasiruošę, bet vaikų argumentai tėvus įtikino: "Visi drauge apsvarstėme: kokios veislės norėtume, kas nupirks ir kas juo rūpinsis. Vaikų idėja pasiteisino ir viršijo mūsų lūkesčius – dabar turime namuose nuoširdų draugą, kuris visuomet mūsų laukia, mėgsta su vaikais žaisti, drauge su visais keliauti į gamtą, ", – anot Gintarės, augintiniu vaikai ne tik rūpinasi, prižiūri, žaidžia, bet ir dresuoja.

Žirgai – nuo vaikystės

Emilija pasakoja, kad sprendžiant šuns laikymo klausimą, tėvus užtikrino jos tvirtas argumentas: "Kadangi galiu prižiūrėti žirgą, tai tikrai galėsiu pasirūpinti ir šuniuku." Šeimai abejonių nebeliko – dukra ne vienus metus jodinėja ir dalyvauja varžybose.