Paveldosaugininkai priblokšti: prokurorė užstojo dvaro niokotojus?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Paveldo saugotojai šokiruoti: nepaisant liudininkų pasakojimų, prokurorė nemano, kad Aukštosios Fredos dvaro pastatas buvo sugriautas tyčia. Kodėl ji linkusi tikėti griovėjų liudijimu?

Pritrūko duomenų

Vilties gatvė Aukštojoje Fredoje keičiasi neatpažįstamai. Iš dalies prie šio besikeičiančio įvaizdžio prisidėjo ir pernai neva sugriuvusio Aukštosios Fredos dvaro pastato šeimininkų planai šį XIX a. kultūros paminklą pritaikyti kasdieniams gyvenamojo būsto poreikiams.

Šiuo metu šalia minėto valstybės saugomo objekto, tame pačiame sklype, jau pastatytas naujas daugiabutis. Darbininkai triūsia ir prie šalia esančios kultūros paminklo, kurio, panašu, likusi tik fasadinė pusė į Vilties gatvę ir dalis šoninių sienų. Kitos unikalaus pastato sienos suręstos naujai.

Kriminalas prasidėjo pernai rudenį, kai "Kauno dienos" žurnalistams šalia gyvenančių namų gyventojai pranešė, kad griaunamas ilgus metus stovėjęs vienas iš dvaro pastatų.

Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus atstovai, nuvykę į vietą, negalėjo patikėti, kad savininkai taip drastiškai ėmė ir nugriovė šitiek metų stovėjusį pastatą.

Vilmanto Raupelio nuotr.

"Man susidarė įspūdis, kad buvo labai "gražiai" padirbėta – ne tik nugriauta, bet ir vieta idealiai išvalyta. Reikalaudami neišreikalaujame, kad susitvarkytų, o čia be jokio prašymo ar raginimo esą susitvarkė. Tai buvo labai kruopščiai suplanuotas darbas", – įsitikinusi Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė.

Dar didesnis akibrokštas kultūros paveldo sergėtojams buvo tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokurorė Vida Viduolienė nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugriovimo.

Prokurorė nurodė, kad esą nesurinkta duomenų, pagrindžiančių, kad pastato savininkė bendrovė "Aidava", atstovaujama direktoriaus Andriaus Račiūno, būtų nugriovusi saugomo pastato sienas.

Prokurorė rėmėsi A.Račiūno parodymais, kad pastatas galėjo nugriūti dėl gamtinių sąlygų, nes buvo avarinės būklės.

Tas pastatas būtų išgyvenęs atominės bombos sprogimą. Kaip vaikai aiškina, kad siena nugriuvo pati.

"Fantasmagorija. Pastatas išgyveno Pirmą pasaulinį karą, Antrąjį pasaulinį karą. Tas pastatas būtų išgyvenęs atominės bombos sprogimą. Kaip vaikai aiškina, kad siena nugriuvo pati. Toks aiškinimas neišlaiko jokios kritikos. Reikia turėti sveiko proto. Per tą laiką nebuvo jokių uraganų. Atvažiavo ekskavatoriai ir siena ėmė ir netyčia nugriuvo. Ne popierinė ta siena. Tais laikais mokėjo statyti", – XIX a. meistrų darbu neabejojo Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus.

Pirko griūvantį

Į teisėsaugos akiratį papuolusi istorija prasidėjo pernai spalį. Aukštosios Fredos dvaro pastatą Vilties gatvėje valdo bendrovė "Aidava". Jos vadovo A.Račiūno aiškinimu, vieną spalio dieną mūro sienos nuo esą per didelio kritulių kiekio ėmė ir susmuko, griaudamos vidines sienas. Valstybės saugomo pastato savininko paaiškinimas paveldosaugininkų neįtikino, tačiau šių argumentų A.Račiūnas laikosi iki šiol.

"Pamatų nebuvo, todėl ir sugriuvo tas pastatas. Ta dalis, kuri išstovėjo, yra visiškai restauruota, o kuri nugriuvo, net nebuvo autentiška. Realiai, kai mes nusipirkome, tas pastatas jau buvo griūnantis", – "Kauno dienai" bandė aiškinti A.Račiūnas.

Direktorius tikslino, kad tik dalis pastato buvo su pamatais. Esą ta dalis ir atlaikė lietuviško oro ypatumus, o nugriuvusi dalis  buvusi be pamatų, todėl pakako stipresnio lietaus ir sienos pažiro plytomis. "Ekspertų išvada buvo tokia, kad ta siena, kuri nugriuvo, buvo avarinės būklės", – nukirto A.Račiūnas.

Bendrovė "Aidava" Kultūros paveldo objektą įsigijo likus keliems mėnesiams iki didžiojo griuvimo. "Pirkdami pastato nevertinome. Čia mūsų reikalas. O kas čia keisto?" – atrėžė direktorius į pastebėjimus, kad dar pavasarį, bendrovei perkant, pastatas buvo geras, o rudenį jau nugriuvo.

"Kas sakė, kad geras buvo? Aš galiu ir krūvą nusipirkti. Na, nugriuvo, tai ką – man dabar verkti ant bordiūro atsisėdus, kad blogą daiktą nusipirkau, kad jis nebuvo tokios būklės, kokios tikėjomės? Ką mums dabar daryti, kas mums tuos nuostolius padengs?" – nesiliovė A.Račiūnas.

Tiesa, nuostolių A.Račiūnas aiškino kol kas negalintis įvertinti.  Jie bus apskaičiuoti, kai pastatas bus baigtas statyti ir paaiškės visa sąmata. "Kur naudoti buvusią sieną, o kur atstatyti. Toks ir nuostolis. Kai pastatas bus visiškai atiduotas vertinti, tada ir galėsime apskaičiuoti, kiek kainavo", – aiškino "Aidavos" direktorius.

Baudos nesumokėjo

Visiškai priešingus pastebėjimus ir šiandien kartoja kultūros paminklo kaimynystėje gyvenanti Ona Tulevičienė. "Nugriuvo, –  ironiškai tarė moteris purtydama galvą. – Nugriovė ir dar padidino pastatą statydami naują sieną. Aš gi buvau namuose. Išgirdau didžiulį triukšmą, o išėjusi į lauką pamačiau buldozerius, nugriautą sieną."

O.Tulevičienė dar kartą patvirtino mačiusi šalia pastato sunkiąją griovimo techniką. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Moteris pasakojo savo akimis mačiusi, kaip mažas ekskavatorius važinėjo pastato viduje, o didelis buldozeris stovėjo šalia pastato. Pasak O.Tulevičienės, kelias dienas prie pastato dirbo labai daug žmonių ir per porą dienų buvo išvalyta visa teritorija.

Remiantis Kultūros paveldo apsaugos įstatymu, pastato savininkei bendrovei "Aidava" buvo skirta beveik 12 tūkst. eurų bauda ir įpareigojimas atstatyti valstybės saugomą objektą. Nei paskirtos baudos, nei įpareigojimo atstatyti pastatą "Aidava" neskundė, t.y. sutiko. Bendrovei skirta ir dar viena bauda už Lietuvos valstybės patirtą žalą dėl kultūros paveldo sunaikinimo – beveik 240 tūkst. eurų. Tačiau ši bauda nebus išieškoma, jei savininkas iki šių metų pabaigos pastatą atstatys.

Ikiteisminio tyrimo metu ieškota tik pastato sunaikinimo kaltininko.

"Mes atstovaujame valstybę, tai valstybės saugomas objektas, elgiamės principingai, todėl norėtume, kad ir kitos valstybei atstovaujančios institucijos elgtųsi principingai. Žinoma, prokurorė yra laisva priimti sprendimą, bet kvepia čia viskas labai neskaniai", – apmaudo neslėpė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas S.Stoškus.

"Paėmė ir nutraukė tyrimą. Buvo padarytas tyčinis veiksmas, yra liudininkų parodymai. Suprantu, kad prokuroras nėra kultūros paveldo objektų, statybų specialistas, bet juk galima ekspertizę daryti ir ekspertai atsakytų, ar galėjo tas pastatas pats nugriūti", – pastebėjimais dalijosi S.Stoškus.

Sieks teisingumo

Jau įsisiūbavus aprašytiems įvykiams ir dar prieš tai į taikiniu tapusį objektą vykusi Kultūros paveldo specialistė A.Naureckaitė pabrėžė ir dar kelis momentus. Esą savininkų minimų šiukšlių, kurias jie neva išvežę ir visai negriovę pastato, toje vietoje nebuvo. Esą ikiteisminio tyrimo metu parodymus davęs "Aidavos" vadovas ir kitos samdytos kompanijos šiukšlėmis pavadino greičiausiai ne ką kita, o sugriautos sienos plytas.

"Šioje byloje mane labai nustebino dar vienas dalykas – kaip kultūros paveldo objekto valdytojas taip lengvai žiūrėjo į jo privačios nuosavybės naikinimą. Įsivaizduokite, niekas nežino, kas griovė. Kažkas griauna, o pastato valdytojui tas pats, kad griauna? Savininkui nesvarbu, kad kažkas griauna jo privačią nuosavybę?" – A.Naureckaitė prisipažino pirmą kartą stebėjusi tokią savininko reakciją.

Galų gale, paveldosaugininkų tvirtinimu, jei nugriūva valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, jo savininkas privalo pranešti departamentui. Apie situaciją Aukštosios Fredos dvare pirmiausia gyventojai pranešė žurnalistams, o pastarieji – paveldosaugininkams. Tuo metu pats savininkas esą skubėjo išvežti šiukšles.

"Negalėjo ten niekas nugriūti. Pas mus tokių cunamių ar vėtrų kaip Japonijoje nėra. Būna vėtros, bet jos stogus pakilnoja ir praeina ar pašiūres medines nugriauna. Bet čia yra XIX a. plytų mūras. Pati plyta yra apie 60 cm ir šiaip, papūtus vėjui ar nuplovus lietui, tikrai negalėjo nugriūti", – įsitikinusi A.Naureckaitė.

Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus atstovai nesirengia nuleisti rankų ir susitaikyti su prokurorės vertinimu, kad bendrovei "Aidava" administracine tvarka skirta bauda ir atstatytas pastatas yra pakankama atsakomybė ir bausmė dėl galimai padarytų veiksmų.

Paveldosaugininkai pasirengę skųsti prokurorės nutartį dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo ir sieks rasti sunaikinusį šią kultūros vertybę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

D I E D U K S

D I E D U K S portretas
Ka negali mazi pinigai,ta gali dideli pinigai.

Kaunas

Kaunas portretas
O ar tik ne pats KPD Kauno skyrius bus isdaves pritarima ir salygas atlikti daugiabuciu statybas tame paciame sklype? Kodel to niekas neziuri

uzknisot

uzknisot portretas
su tuo paveldu, juk nieko amzino nera, ir kodel dvarai paveldas ,o ne sakykim vilijampoles rajonas
VISI KOMENTARAI 19
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių