Paveldo mylėtojas kaunietis – apie lupikavimą iš vairuotojų prie Eigulių piliakalnio

Istorinio paveldo objektus mėgstantis tyrinėti kaunietis Benediktas Jankauskas, sumąstęs aplankyti garsų Kauno Eigulių piliakalnį, liko nusivylęs ir dar gavo baudą.

Vyras žurnalistams rašė, kad visų pirma susidūrė su realybe, jog garsų objektą visų pirma sekėsi sunkiai surasti.

„Birželio 29 d., kai kauniečiai džiaugėsi žinia apie prie Kauno pilies atgabentą Vytį, nusprendžiau surasti garsų Kauno Eigulių piliakalnį. Pasirinkau neeilinę datą; prieš 626 m., 1383 m. birželio 30 d. ant Eigulių piliakalnio stovėjusią pilį sudegino kryžiuočiai. Interneto pagalba suradęs piliakalnio koordinates, iš Tvirtovės alėjos pervažiavau į Lankos gatvę, o jos gale pasukau kairėn A. Jasaičio gatve. Jos gale, ties kampu, kur A. Jasaičio gatvė pereina į Klonio gatvę, šalikelėje palikau automobilį šalia kito ten stovėjusio ir nuėjau ieškoti Eigulių piliakalnio“, – rašė kaunietis.

Jam dar teko paklaidžioti, kol Dusetų gatvės akligatvyje pastebėjo siaurą praėjimą tarp namų link piliakalnio. „Niekur jokios nuorodos!“ – stebėjosi vyras. Tik perėjęs ganėtinai platų ir gilų apsauginį griovį, pasimatė dar sovietmečiu statytą piliakalnio ženklą.

Smalsų miestietį nustebino ir tai, kaip atrodė piliakalnis. „Šlaitai apžėlę tankiais krūmais, o viršūnė šiek tiek prižiūrima. Žolė šiais metai jau šienauta, bet vėl prašosi dalgio“, – apibūdino B. Jankauskas, neradęs kito takelio nusileidimui nuo piliakalnio, grįžęs tuo pačiu taku, pro kur atėjęs.

Einu į vieną ir kitą pusę, niekur nesimato perspėjamojo ženklo dėl stovėjimo. Matyt, kažkur toks ženklas yra. Bet ar galima vadinti sąžiningu tokį lupikavimo būdą?

Tačiau tuo ši ekspedicija dar nesibaigė. „Grįžęs prie automobilio randu pranešimą apie 6 eurų „premiją“ už stovėjimą „Mėlynojoje zonoje“. Einu į vieną ir kitą pusę, niekur nesimato perspėjamojo ženklo dėl stovėjimo. Matyt, kažkur toks ženklas yra. Bet ar galima vadinti sąžiningu tokį lupikavimo būdą? Taigi, už menkai prižiūrimo piliakalnio aplankymą teks susimokėti“, – konstatavo vyras.

Taigi jo istorinių objektų paieškos buvo vainikuotos patekimu į administracinių nusižengėlių sąrašą ir priminimu, kad už antrą panašų nusižengimą premija bus didesnė.

B. Jankauskas vardijo, kad 2016 m., kai Lietuva turėjo priedermę švęsti 700 m. sukaktį nuo Didžiojo kunigaikščio – karaliaus Gedimino valdymo pradžios, su grupele kauniečių lankė Jaučakių piliakalnį prie Veliuonos, kur stovėjo antroji Gedimino pilis. 2017 m. su bendraminčiais atsekė istorikų primiršto vieno iš pirmųjų kalavijuočių veržimosi į Lietuvą sulaikymo vietų – 1233 m. vykusio Užpalių mūšio vietą. Naudodamiesi senoviniu žemėlapiu šiais metais aplankė galimą Vorutos pilies vietą Dzūkijoje.

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas portalui kauno.diena.lt teigė, kad Eigulių piliakalnio miestas nepamiršęs.

„Turime parengtą techninį projektą laiptų įrengimui. Projektas dar derinamas, o po to turės įvykti viešasis pirkimas darbų atlikimui. Tikimės, kad rudenį laiptai bus ne tik Eigulių, bet ir Jiesios bei Veršvų piliakalniuose. Šiuo metu vykdomas piliakalnių žymėjimo projektas, tad nuorodas tikimės turėti dar šįmet“, – teigė S. Rimas.

Įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vadovas Justas Limanauskas portalui kauno.diena.lt aiškino, kad tiek A.Jasaičio, tiek Klonio gatvės yra „Mėlynojoje“ rinkliavos zonoje, kuriai priklauso teritorija aplink Kauno klinikas. Ši zona, anot jo, ribojasi su Sukilėlių pr., Žeimenos g., Nuokalnės g. ir Neries kairiosios pakrantės viršutine briauna, išskyrus aikštelę Tvirtovės al. (tarp pastatų Nr. 1, 23, 12A, 36).

„Greta visų įvažiavimų į teritoriją yra įrengti kelio ženklai Nr. 541 „Stovėjimo zona“ kartu papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“. Kelio ženklas Nr. 541 įrengtas kartu su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ nurodo, kad už stovėjimą reikia mokėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už ženklo. Kelio ženklas Nr. 544 „Stovėjimo zonos pabaiga“ pažymi vietą, nuo kurios negalioja „Stovėjimo zona“ ženklo reikalavimai“, – komentavo J. Limanauskas.

Jis dėstė, kad atsižvelgus į paminėtus faktus, autotransporto priemonių valdytojai įvažiuodami į teritoriją privalo vadovautis įrengtais kelio ženklais, teritorijos viduje įrengti papildomus dubliuojančius kelio ženklus nėra tikslinga.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Hmm

Hmm portretas
Tai zioplys gi visur nuo sukileliu puses stovi zenklas p zona mokama matyt zenklu nemato reik regejima zmogui patikrinti ar dar gali vairuoti

gal

gal portretas
...tomis baudomis kaip tik ir renkami pinigai piliakalniui sutvarkyti?

geležinė logika

geležinė logika portretas
Įrengti ženklus nėra tikslinga,tik nubausti tikslinga? Manau,bausti mokame,o štai padėti susiorientuoti vietovėje-vis dar ne.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių