Paukščiai, kurie ne tik puošia, bet ir saugo namus

Stulbinamo grožio, neįprastos išvaizdos ir paskirties naminių paukščių buvo galima pamatyti A.Stulginskio universiteto Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko parodų paviljone, kur šeštadienį vyko pirmoji mūsų šalyje tokių paukščių paroda.

Ir gražūs, ir naudingi

Tokių neįprastų paukščių, kurių buvo gausu parodų paviljone, anksčiau buvo galima pamatyti nebent Rumšiškių liaudies buities muziejaus šventėse, advento žąsų turguose ar kituose panašiuose renginiuose. Tad Lietuvos veislinių paukščių augintojų asociacijos (LVPAA) A.Stulginskio universitete surengtoje parodoje buvo gausu smalsuolių. Tiesa, šį renginį vertėtų vadinti ne paroda, o čempionatu, nes veisliniai naminiai paukščiai varžėsi dėl teisėjų aukščiausių įvertinimų.

„Lankytojų gausa labai džiugina. Tai reiškia, kad Lietuvos žmonėms rūpi ne tik ekonominė, bet ir estetinė naminių paukščių vertė. Beje, dauguma šių įspūdingos išvaizdos naminių paukščių yra produktyvūs, – pastebėjo parodoje vertinti paukščius tarptautinės aukščiausios kategorijos teisėjui Jurijui Dmitrijevui iš Latvijos talkinęs prof. Stasys Juknevičius. – Asociacijos narių auginami veisliniai naminiai paukščiai labai tinka sodybose, netradiciniuose ūkiuose, kaimo turizmo sodybose ir byloja apie jų šeimininkų skonį, išmanymą, platų akiratį“.

Žąsys – namų sergėtojos

Parodoje buvo pristatyta 250 vienetų neregėtų, tiesiog egzotinių veislių atstovų. Visi parodos lankytojai stabtelėdavo prie voljerų su žąsimis. Ir ne vien todėl, kad žąsys, anot vienos kaunietės, intelektualesnės už vištas. Mat į parodą atvežta tikrai unikalių žąsų. Pavyzdžiui, tokių, kaip Cholmogorų veislės ar Tulos kovinių žąsų Lietuvoje reiktų su žiburiu ieškoti.

„Kovinės veislės žąsys ne keistais snapais žnaibosi, o galynėjasi sparnais, stumdosi krūtinėmis. Vykstant tokiai patinų kovai, jaunos žąsys laksto aplinkui, baisiai garsiai girksėdamos, – aiškino minėtų paukščių šeimininkas Darius Brazaitis iš Lekėčių. – Žinoma, bet kokių gyvūnų kovos Lietuvoje uždraustos, tačiau kita šių žąsų savybė tikrai neuždrausta – tai jų gebėjimas saugoti namus nuo nepažįstamų žmonių. Pamačiusios savo teritorijoje svetimą žmogų, šios žąsys sukelia didžiulį triukšmą. Tai patikimi namų sargai. O štai Cholmogorų veislės žąsys garsėja savo ilgaamžiškumu ir dydžiu – sveria po 14 kilogramų, o veistis gali ir 17 metų sulaukusios“.

Antys karininkės

Daugybė smalsuolių sukinėjosi apie mandarinines ir karolines antis, kurias į parodą iš Vilkaviškio rajono atvežė Rolandas Pauža. Akį traukė ir Veterinarijos akademijos ketvirtakursio Luko Vasiliausko atsivežtos Indijos bėgikės. Anot jaunojo minėtos veislės ančių šeimininko, šie išlakios formos, primenantys gerves paukščiai užsienio parodose dažniausiai aprengiami kariškomis uniformomis. Greičiausiai dėl labai tiesios ir išdidžios jų laikysenos.

„Bene pačios mažiausios parodoje – sebraitų veislės vištelės, o štai Mechelno veislės gaidys, – greičiausiai, pats stambiausias. Puikūs ir Barneveldų veislės atstovai. Įdomu, kad šios veislės mažosios formos vištelė gavo aukščiausią įvertinimo balą. Tai pirmoji Lietuvoje nebijančių susirgti nuo drėgmės olandiškos veislės paukščių šeimyna, kurią parsivežiau iš Leipcigo“, – teigė LVPAA vadovė kaunietė Giedrė Mazienė, auginanti gal 20 veislių naminius paukščius.

Deda margučius

Aukštais balais parodoje buvo įvertintas La Flešo – labai senos vištų veislės gaidys, kurio giminės šaknys siekia net XV a. Prancūziją. Šio gaidžio nesupainiosi su jokiu kitu – La Fešo veislės gaidys vietoje skiauterės pasidabinęs dviem raudonais rageliais. „Tikras velniukas“, – tarstelėjo paukštį stebėjusi parodos lankytoja. Beje, tokį patį paukštį į parodą buvo atvežęs ir jaunas paukštininkas iš Raseinių Dainius Gramaila. Susidomėjimo sulaukė beuodegės araukanų bei maranų veislės vištos, ant kurių voljerų viršaus buvo padėti žalios ir kaštonų spalvos kiaušiniai – būtent tokių spalvų kiaušinius deda šių veislių atstovės.

Paviljone nė sekundei netilo gaidžių giedojimas. Jų balsų įvairovė pribloškianti, tačiau visus savo giedojimo stiprumu nurungė Jurlovo balsingasis. „Šio gaidžio giedojimą girdi visi kaimyniniai kaimai“, – užtikrino LVPPA valdybos narė Julita Ivanauskienė.

Priminsime, jog XX a. pradžioje pasaulyje buvo žinoma apie 600 naminių paukščių veislių, tačiau, vystantis pramoninei paukštininkystei, kai kurios veislės ėmė nykti. Neseniai tebuvo likę apie 200 veislių, įskaičiuojant ir jų mažąsias (nykštukines) formas. Tikėtina, kad netrukus Lietuvoje rasis įvairesnių naminių paukščių, nes parodoje buvo galima nusipirkti daugelio veislių naminių paukščių kiaušinių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pirkejes

pirkejes portretas
sitas aferistas pardavineja po 3eurus neverstus vistu kiausinius,o prigautas meluojent net nezada atiduot pinigu.saugokites aferisto.

tokios parodos

tokios parodos portretas
ir straipsniai kur kas malonesni.Gaila,kad mažai tokių parodų,net augalų parodos smagios bei įdomios.Būtų įdomios ir kolekcionierių parodos bei numizmatikos.

KLB

KLB portretas
O,kaip smagu!Nors viena maloni,ne tik akiai,bet ir sirdziai zinia,tik gaila,kad to nemate kiti miestai.O noretusi...
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių