Paskutinis šansas pagerinti kauniečių gyvenimą?

Gali būti, kad 2014–2020 m. ES finansinė perspektyva taps paskutiniu šansu pagerinti kauniečių gyvenimą už europinius pinigus, bet ar miesto valdžia bus pasiruošusi, kai tie pinigai bus pradėta dalyti?

Priešrinkiminė gausa?

Sostinės vadovai giriasi jau priruošę projektų už 2,5 mlrd. litų ES paramai gauti. Išgirdusi apie Vilniaus apetitą, Kauno savivaldybė paskelbė, esą pasiruošimas naujai ES finansinei perspektyvai Kaune vyksta kuo puikiausiai, bet kol kas galima tik nujausti, kieno naudai gali baigtis šios pagyrų varžytuvės.

Prognozuojama, kad pasibaigus šiam finansiniam laikotarpiui ES nebeskirs tokios didelės paramos mūsų šalies infrastruktūros objektams. Tuomet jau mes turėsime remti skurdesnes ES naujokes, tad delsti nebėra laiko.

"Oro pilių galima priprojektuoti, bet geriau nusileisti ant žemės ir galvoti apie milijonus, o ne milijardus", – skeptiškai Vilniaus užmojus įvertino Kauno meras Andrius Kupčinskas. Pasak jo, už ES lėšas žadama sutvarkyti Laisvės al., atnaujinti senąją Kauno sporto halę ir įrengti daugiafunkcį sporto centrą, rekonstruoti Raudondvario pl., sutvarkyti sankryžas ir eismo reguliavimą jose, visuomenės poreikiams pritaikyti VI fortą, nutiesti 4 km pietrytinio aplinkkelio, pastatyti kogeneracinę elektrinę Petrašiūnuose ir, aišku, Koncertų, kongresų ir konferencijų rūmus kitapus Nemuno.

Ne vienus metus girdimi pažadai rekonstruoti Kauno veidu vadinamą Laisvės al. ir pagrindines miesto gatves, atnaujinti S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, sutvarkyti kitus objektus kauniečiams jau gerokai nusibodo, juolab kad toji pažadėta šviesa tunelio gale po kiekvienų rinkimų kaskart vis nutolsta. Dabar, kai savivaldos rinkimai jau ne už kalnų, ir vėl pasipylė kalbos apie parengtus projektus, tik ar po 2020-ųjų, kai baigsis dosni ES parama, vėl neliksime it musę kandę?

"Didžiosios grumtynės dėl ES lėšų dar tik prasideda. Dabar vyksta tik apšildomieji mūšiai, kuriuose mes dalyvaujame", – bandė šmaikštauti A.Kupčinskas ir pridūrė, kad ES parama turi būti orientuota ne tik į Vilnių. Oficialiai skelbiama, kad programų projektai parengti pasitarus su bendruomenėmis, verslo atstovais ir visuomeninėmis organizacijomis. Savivaldybės teigimu, šiuo metu vyksta aktyvūs programų projektų pristatymai visuomenei ir įvairioms suinteresuotoms grupėms.

Vilniaus apetitas nemažėja

"Manau, kad šiandien Kauną tikrai lenkiame. Vidaus reikalų ministerija mus spaudžia, todėl esame pionieriai šioje srityje. Vilniaus integruotų teritorijų investiciniai projektai pagal programą siekia apie 2,5 mlrd. litų", – didžiuodamasis pasakojo Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus.

Anot jo, buvo parengta projektų už 4 mlrd. litų, bet po pirmo derinimų rato ministerijose kai kurie projektai nesulaukė pritarimo. "Aišku, mūsų norai galbūt ir pernelyg dideli, bet atsižvelgsime į prioritetus ir viską sudėliosime dar šių metų lapkritį. Projektų yra labai daug: nuo Lazdynų baseino, Nacionalinio stadiono, iki darželių, mokyklų ir kitų objektų", – vardijo Vilniaus mero pavaduotojas. Jis priminė, kad 2014–2020 m. yra išskirtiniai didiesiems šalies miestams, nes pirmą kartą ES lėšos bus skiriamos tikslinėms teritorijoms. Sostinė nusprendė investuoti į šiaurinę ir pietinę miesto teritorijas.

J.Pinskus neslėpė, kad projektų rengimas dar vyksta: vieniems ruošiami techniniai projektai, kitiems belikę sudėlioti paskutinius taškus, bet panašu, kad sostinės valdžia nesnaudžia.

Kaunas niekur neskuba

"Kalbėsime, kur pritraukti ES lėšas tada, kai tų pinigėlių bus. Kiek žinau, jokia ministerija dar nėra nei gairių paskelbusi, nei sumų. Dabar net neaišku, į kurią pusę orientuotis", – ramiai dėstė savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Anot jo, šiuo metu vyksta dokumentų rengimas, turint galvoje dvi Kauno miesto integruotas teritorijas – Aleksotą ir Žaliakalnį. Penkių didžiųjų šalies miestų integruotoms teritorijoms bus išdalyta 5 mln. litų ES paramos. Žaliakalnis ir Aleksotas gali tikėtis 100–150 mln. litų.

D.Ratkelis tikino, kad vieni svarbiausių projektų – Koncertų, kongresų ir konferencijų rūmai, patenkantys į integruotą Aleksoto teritoriją, ir S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro atnaujinimas Žaliakalnyje.

Naujų idėjų nėra?

Pasiteiravus, ar yra naujų projektų, kurie būtų itin svarbūs ne tik šiandien, bet ir ateities Kaunui, D.Ratkelis atšovė: "Sąrašą, prieš nosį pasidėjus tuos projektus, galima vardyti ir vardyti." Pradėjęs vardyti savivaldybės administracijos vadovas unikalių idėjų nepristatė, tik vėl minėjo visiems iki skausmo jau žinomus objektus, kurie prašyte prašosi lėšų ir konkrečių darbų.
"Laisvės al. rekonstrukcijai visi dokumentai paruošti, tik duokite pinigų ir galime pradėti darbus. S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro detalieji planai patvirtinti, techninė dokumentacija parengta, belieka sulaukti pinigų. Vyksta techninės dokumentacijos rengimas Raudondvario pl. rekonstrukcijai, ruošiamas detalusis planas Koncertų, kongresų ir konferencijų rūmams", – vardijo D.Ratkelis.

Paklausus, kiek tikimasi pritraukti ES paramos Kaunui per 2014–2020 m. finansinį laikotarpį, savivaldybės administracijos direktorius nieko konkretaus neatsakė. "Svajonių sumos neįvardysiu. Kiek žinau, lėšos bus nukreipiamos darbo vietoms kurti, tad projektas, kuris nekurs darbo vietų, nelabai ir bus finansuojamas. Ir nereikia manyti, kad visi pinigai atiteks didmiesčiams", – mintis dėstė D.Ratkelis.

Šildo kitų nuopelnai

Miesto meras A.Kupčinskas yra užsiminęs, kad Kauno projektai ES lėšoms pritraukti gali viršyti 1 mlrd. litų, bet nutyli, kad nemažai jų bus parengti tikrai ne savivaldybės administracijos pastangomis.

Miesto valdžia nepasikuklina į bendrą Kauno katilą sumesti ir tuos projektus, kuriuos rengia Kaune veikiantys universitetai ir kitos ministerijoms pavaldžios švietimo bei mokslo institucijos, Vytauto Didžiojo universitetui priklausantis Botanikos sodas bei Aplinkos ministerijai pavaldus Zoologijos sodas, Krašto apsaugos ministerijos žinioje esantis Vytauto Didžiojo karo muziejus. Prie šių projektų rengimo savivaldybė neprisideda nei lėšomis, nei darbu.

Miesto vadovai pastaruoju metu skuba pasigirti, neva Kaunas geriausiai panaudojo per praėjusį finansinį laikotarpį 2007–2013 m. skirtas ES lėšas, bet savo žodžius grindžia skaičiais apie Kauno regiono lėšų panaudojimą. Kažkodėl pamirštama patikslinti, kiek europinių lėšų pritraukė kitos Kauno regiono savivaldybės. Pavyzdžiui, Jonavos savivaldybei buvo suteiktas probleminės savivaldybės statusas, tad vien Jonavai atiteko daugiau kaip 60 mln. litų struktūrinių fondų paramos.

"Kas iš to, jeigu Vilniui paskirta daug lėšų, o įsisavinimo procentas yra gerokai mažesnis. Vadinasi, visų neįsisavino, matyt, neapžioja", – prisidengęs viso Kauno regiono pasiekimais sostinei bandė įgelti D.Ratkelis.

Oficialioje svetainėje esparama.lt skelbiami skaičiai liudija, kad 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu miesto savivaldybės administracija darbštumu nepasižymėjo: jų parengtiems projektams gauta ES parama, tenkanti vienam gyventojui, gerokai nusileidžia Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šaulių, Alytaus rodikliams.

Projektai kelia abejonių

Atidžiau panagrinėjus europinei paramai gauti ketinamus siūlyti Kauno projektus, kai kas tikrai kelia abejonių.

Antai miesto vadovai trimituoja, kad už ES lėšas bus įgyvendinamas naujas Kauno pilies rekonstrukcijos etapas ir kad tai itin didelio susidomėjimo sulaukiantis projektas. Niekas garsiai nekalba, kad tokiems Kauno savivaldybės užmojams nepritaria Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Miesto vadovai savivaldybės tarybos kolegijoje buvo informuoti apie tai, kad Kultūros paveldo skyrius jau yra gavęs ne vieną departamento raštą, įspėjantį neatstatyti dar vieno pilies bokšto, nes nežinoma, kaip jis iš tiesų atrodė. Savivaldybė taip pat įspėta apie galimą baudžiamąją atsakomybę, jeigu bus naudojamos lėšos šio projekto dokumentams rengti.

Stebina, kad į Žaliakalnio integruotos teritorijos projektus pateko eilutė su M. ir K.Petrauskų muzikos muziejaus rekonstrukcija. Įvairios institucijos aiškinasi galimai neskaidrų daugiau kaip 5 mln. litų panaudojimą restauruojant ir remontuojant šį objektą, jame darbai dar nebaigti, o brokas jau bado akis. Į ES paramą galinčių pretenduoti projektų sąraše nurodyta, kad šiam muziejui reikia dar 4 mln. litų.

Panašiai pasielgta ir su Aleksoto funikulieriumi. Savivaldybė prieš kelerius metus ėmė 3 mln. litų dydžio paskolą, o iš miesto biudžeto atseikėjo dar 274 tūkst. litų istoriniams vagonėliams sutvarkyti. Dabar jau neaišku, kur išgaravo milijonai, o savivaldybė pasišovusi už 1 mln. litų renovuoti Aleksoto funikulieriaus stoteles. Šiems darbams pinigų bus prašoma ir iš ES.

Ne vienus metus kalbama apie turistų ir miestiečių pamėgtos Aleksoto apžvalgos aikštelės sutvarkymą. Šis objektas taip pat gali pretenduoti į ES paramą, bet planuojami pertvarkymai kelia abejonių: už 3,5 mln. litų ketinama pakeisti apžvalgos aikštelės ir šalia esančios automobilių stovėjimo aikštelės dangą, senus turėklus, įrengti vaizdo stebėjimo kameras ir tualetus. Ar neiškils Kaune dar vienas auksinis tualetas?

Koncertų, kongresų ir konferencijų rūmų sėkme Kauno valdžia jau įtikėjusi, bet ar tikrai šiam objektui pastatyti pavyks gauti europinę paramą, taip pat dar neaišku. Jeigu šiems rūmams pinigai atiteks iš Aleksoto integruotai teritorijai skirtos paramos, kitiems Aleksoto poreikiams liks tik trupiniai.

Paramos dydis

28,8 mlrd. litų – tokią paramą ES Lietuvai skirs 2014–2020 m. ekonomikos augimui skatinti, darbo vietoms kurti, kaimo plėtrai ir žuvininkystei. Per praėjusį finansinį laikotarpį Lietuvai skirta daugiau kaip 23 mlrd. litų.

Komentarai

Rimantas Mikaitis
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys

Reikia turėti aiškią miesto strategiją ir dėlioti prioritetus bei projektus 2014–2020 m. finansiniam laikotarpiui, o dabar akivaizdu, kad viskas sprendžiama fragmentiškai. Panašu, kad po 2020 m. tokios didelės paramos iš ES jau nebegausime, todėl ir reikia įvertinti, kaip efektyviausiai gaunamas lėšas panaudoti: ko labiausiai miestui reikia ir ko reikės po 20 metų. Miesto vadovai per mažai dėmesio skiria šiems dalykams. Miesto meras jau kelis metus kiekviena proga kalba tik apie Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus, tad atrodo, kad tai vienintelis svarbus projektas Kaune. Manau, kad prioritetai turi būti kiti. Kaunas pasirinko integruotas teritorijas – Aleksotą ir Žaliakalnį, bet būtina galvoti, kaip galėtume pritraukti lėšų miesto centro projektams, Raudondvario pl. Vilijampolėje ir pan. Pirmiausia būtina rekonstruoti Laisvės al., nes šio projekto įgyvendinimas sudarytų sąlygas investicijoms į miesto centrą: padarytų jį gerokai patrauklesnį ir dirbti, ir gyventi, pagerintų miesto įvaizdį. Kalbant apie Laisvės al. rekonstrukciją, reikia galvoti ne tik apie pačią alėją, bet ir apie visą kompleksą tarp Kęstučio ir K.Donelaičio g. su kiemais, tarpuvartėmis, senais sandėliukais ir garažais. Kitas svarbus dalykas – miesto gatvių, šaligatvių, įvažų į kiemus būklė. Tai neišvengiamai susiję ir su gyvenimo kokybe, ir su miesto įvaizdžiu. Dabar atrodo, kad kai kurie projektai dirbtinai kuriami toms pasirinktoms teritorijoms. Reikia išradingumo, kaip lėšas efektyviausiai panaudoti, kad jos kurtų pridedamąją vertę ir skatintų investicijas, kurtų naujas darbo vietas, gerintų gyvenimo kokybę, nes šiame finansiniame laikotarpyje tai ir bus prioritetas.

Povilas Mačiulis
Visuomeninė organizacija "Vieningas Kaunas"

Kauno savivaldybė 2007–2013 m. laikotarpį pagal ES paramos sumą, skirtą vienam gyventojui, liko autsaiderė, į priekį užleisdama ne tik sostinę, bet ir Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį ir Alytų. Šiuo metu dėl informacijos stygiaus sunku pasakyti, ar Kauno meras pasirengęs nepramiegoti ir 2014–2020 m. laikotarpio. Jau galima atrasti keletą iškalbingų faktų apie blogą savivaldybės pasiruošimą. Prieš kelis mėnesius Vyriausybė patvirtino Lietuvos turizmo plėtros programą, kuria remiantis nustatomi valstybės finansavimo prioritetai. Juos peržiūrėjus susidaro įspūdis, kad Kauno atstovai šio dokumento rengime visiškai nedalyvavo. Pavyzdžiui, tarp finansuojamų turizmo objektų nėra nei Kauno pilies, nei Kauno tvirtovės VI forto, nei Soboro, nei kitų potencialių turizmo traukos šaltinių. Kauniečių jau nestebina, kad antrą kadenciją žadamus Kongresų rūmus meras laiko pagrindiniu miesto prioritetu. Apie tai, kad miesto savivaldybė visiškai neteikė pasiūlymų šalies turizmo plėtros programai byloja ir tai, jog finansuojamų turizmo projektų sąraše šių rūmų paprasčiausiai nėra. Pamiršo pasiūlyti? Sunku pasakyti, bet valstybės turizmo plėtros strategijoje Kauno valdžios išsvajotus rūmus numatyta statyti... Vilniuje. Tai jau visiškas Kauno savivaldybės fiasko. Viliuosi, kad miesto meras, vicemerai nepamirš pateikti siūlymų rengiamiems Lietuvos kultūros, aplinkos apsaugos, sporto, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų sektorių finansavimo strategijoms. Jeigu valdininkai pramiegos dabar, ateityje pabudinti miesto plėtrą bus labai sudėtinga.