Paramos prašytojai nori apartamentų?

Daugiau nei tūkstančiai kauniečių laukia socialinio būsto, tačiau kai kurie geros būklės butai stūkso tušti. Savivaldybės valdininkai ne kartą kaltinti neūkiškumu, tačiau pastebima nauja tendencija: dalis laukiančių socialinio būsto tapo itin išrankūs.

Užkliuvo tuščias butas

"Pernai lapkritį savivaldybė rinkos kaina nupirko dviejų kambarių butą Sukilėlių pr. Butas gerame rajone, name, kuriame veikia bendrija, bet neapgyvendintas iki šiol, stovi tuščias. Taip valdomas mūsų miestiečių turtas", – toks vieno šio namo gyventojo laiškas pasiekė "Kauno dieną".

Nuvažiavę į vietą netrukome įsitikinti – namas tikrai geroje vietoje, gana tvarkinga laiptinė su rakinamomis durimis. Liftas pakelia į 9 aukštą: socialinio buto durys tvarkingos, durų skambutis veikia, tik niekas jų neatidaro.

"Sausį teko būti tame bute. Parketas, virtuvėje palikti baldai, naujai įrengtas gyvatukas. Tikrai neapleistas butas. Galima keltis ir gyventi", – patvirtino namo bendrijai vadovaujanti Tamara Knyš.

Bendrijos pirmininką ir kitus namo gyventojus stebina, kodėl taip ilgai tvarkingas būstas nesulaukia naujų gyventojų, kai nuolat kalbama apie ilgas eiles laukiančiųjų stogo virš galvos.
"Kai pamačiau, kad per šalčius sausio mėnesį bute praviras langas, išsiaiškinau, kad butą nupirko savivaldybė. Reikėjo kryžiaus kelius nueiti, kol savivaldybės atstovai atvažiavo uždaryti langų", – neūkiškumu piktinosi T.Knyš.

Ji nunešė į savivaldybę kelių mėnesių komunalinių mokesčių sąskaitas, tačiau taip ir nesulaukė atsakymo, kada ir kas jas apmokės. Šiuo metu skola siekia beveik 300 litų. Skola greičiausiai kaupiasi ir už buto šildymą. Elektra bute atjungta.

Jau siūlė šimtui

"Ne viskas taip, kaip kaimynai pasakoja. Buvome nuvažiavę, viskas ten buvo sutvarkyta", – pareiškė savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja Laura Stankevičienė, išgirdusi klausimus apie pravirus langus tuščiame savivaldybės bute.

"Kodėl jis neišnuomotas? Butas siūlomas laukiantiesiems pagal bendrą eilę, tačiau kol kas neatsirado norinčiųjų jame gyventi. Mes niekaip negalime suprasti kodėl. Tai tikrai geras butas jaunai šeimai", – aiškino LStankevičienė.

Jos teigimu, dviejų kambarių butas jau buvo siūlytas šimtui pretendentų. Vieniems jis kažkodėl netiko, kiti net nesiteikė atvykti jo apžiūrėti.

Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus specialistai tikisi, kad iki kovo 31-osios pavyks surasti nuomininkus šiam butui: dabar šansas suteiktas tiems, kas socialinio būsto eilėje stovi nuo 100 iki 165 vietos.

Skyriaus vedėja pastebi, kad kai kurie ieškantieji socialinio būsto yra  itin išrankūs. "Pasiūlai butą ir išgirsti: man gatvė ar namo aplinka nepatinka, draugė per toli gyvena, nepatogu bus šunį vedžioti, ne iš tos pusės troleibusų stotelė. Kai pasiklausai tokių argumentų, net sunku suvokti. Jeigu tu neturi kur gyventi ir lauki ne vienus metus, visi pasiūlymai turėtų džiuginti", – neslėpė apmaudo L.Stankevičienė.

Pasak jos, neseniai viena socialinio būsto nuomininkė, gavusi gana tvarkingą butą Šiaurės pr., sukėlė savivaldybėje skandalą, kodėl neveikia bute esanti skalbyklė.

Griežtos sąlygos

Pernai savivaldybė įsigijo 26 butus, o užpernai – dar antra tiek socialinio būsto laukiantiems kauniečiams. Pasak L.Stankevičienės, beveik visi jie jau išnuomoti.

"Vyriausybė skyrė pinigų, už kuriuos galėjome nupirkti tikrai gerus butus. Juose praktiškai nieko nereikia daryti, o išsikraustantys žmonės netgi palieka kai kuriuos baldus", – tikino savivaldybės atstovė.

Anot jos, perkant butus iš anksto buvo suformuoti reikalavimai, kad įsigyjamas nekilnojamasis turtas būtų tinkamas gyventi: vertintos išlaidos buto šildymui, namo pastatymo metai, renovacijos poreikis. Buto kaina negalėjo viršyti 2 tūkst. litų už 1 kv. m. "Dėl didelės emigracijos tikrai buvo iš ko rinktis", – sakė L.Stankevičienė.

Ne paslaptis, kad kai kurių socialinių butų vaizdas jau po kelių mėnesių būna apgailėtinas.

Neiškeldina nelegalų

Praėjusių metų gruodžio 1 d. duomenimis, 421 socialinis būstas buvo laisvas. Daugiau kaip 500 savivaldybei priklausančių socialinių būstų buvo užimta neteisėtai arba nesutvarkius visų reikiamų dokumentų: 272-uose butuose asmenys gyvena be teisinio pagrindo, 27 būstų gyventojai nesudarė nuomos sutarčių pagrindiniam nuomininkui mirus ar išvykus, net 245 būstai užimti savavališkai.

"Mes juos iškeldintume, bet Lietuvoje tai praktiškai neįmanoma. Savavališkai patalpas užima su vaikais ar neįgalūs asmenys, ir mes nieko negalime padaryti. Jie neįsileidžia nei mūsų, nei antstolių, nei policijos. Gyvena po dešimt ir daugiau metų, visus šokdina, vaikšto per visas institucijas, kreipiasi į politikus skųsdamiesi, kad norime juos iškeldinti", – teigė Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja.

Ji užsiminė, kad užsienyje neteisėtai užimti būstą praktiškai neįmanoma, nes, net nebūnant namie, daiktai bus iškraustyti į gatvę, o Lietuvoje įstatymai palankesni pažeidėjams, bet ne būsto savininkui – savivaldybei.

Anot L.Stankevičienės, jai, vadovaujant Gyvenamojo fondo administravimo skyriui, pasitaikė vos keli atvejai, kai būstuose gyventojai įsikūrė neteisėtai, tačiau ten jie neužsibuvo. Galvos skausmas – senbuviai nelegalai.

Taiso pirmtakės klaidas

Dar daugiau kaip 300 socialinių būstų 2013-ųjų pabaigoje buvo nepatenkinamos ar avarinės būklės arba pripažinti nebetinkamais naudoti. Aišku, kad tokie būstai jau nepadeda spęsti gyvenamosios vietos ieškančių kauniečių problemų.

Pasak L.Stankevičienės, butai pripažįstami netinkamais naudoti, kai jiems remontuoti neužtenka 2 tūkst. litų 1 kv. m. Tokie būstai atiduodami privatizuoti.

Vedėja puse lūpų prasitarė, kad jai dabar tenka srėbti ir buvusios pirmtakės privirtą košę. "Galiu pasakyti, kad, man atėjus eiti šias pareigas, socialinio būsto ūkis buvo gerokai apleistas", – taktiškai situaciją apibūdino dabartinė Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja.

Skyriui nuo 2009 m. rudens vadovavo Birūta Kaulakytė, prieš tai kituose savivaldybės skyriuose išgarsėjusi tikrai ne pavyzdiniu darbu. Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjos pareigas ji užėmė iki 2012-ųjų rugsėjo, kai išėjo į pensiją. Ją pakeitęs ilgametis to skyriaus darbuotojas Domas Juozas Žiogas šį postą netrukus užleido L.Stankevičienei.

2,5 mln. litų – tiek lėšų Vyriausybė pernai skyrė Kauno savivaldybei socialiniams būstams įsigyti.

Komentarai
Simonas Kairys, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas

Esame apskaičiavę, kad savivaldybei kasmet susidaro mažiausiai 2 mln. litų nuostolis vien dėl to, kad beveik 17 proc. savivaldybei priklausančių butų yra neišnuomoti arba savavališkai užimti. Savivaldybė ne tik negauna pajamų iš socialinio būsto nuomos, bet ir turi apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas, šildymą. Kontrolės komitete raginome administraciją parengti veiksmų planą, kaip mažinti neišnuomotų ir savavališkai užimtų patalpų skaičių, tačiau šis siūlymas liko be atsako. Gauname tik ataskaitas, iš kurių matome, kad situacija šiek tiek gerėja, tačiau labai nedaug. Nesuprantami valstybės įstatymai, pagal kuriuos labai sunku iškeldinti savavališkai patalpas užėmusius piliečius, tai trunka metų metus. Kaune yra apie 150 butų, kurių būklė apgailėtina, ir jiems būtinas remontas, dar beveik 200 butų avarinės būklės – netinkami naudoti, tačiau dėl įvairių biurokratinių kliūčių ar neryžtingų politikų veiksmų savivaldybė jų neprivatizuoja. Socialiniai būstai – viena opiausių Kauno problemų, ir gaila, kad savivaldybėje vyrauja biurokratinis požiūris, mažai orientuojamasi į rezultatą, į planavimą.

Visvaldas Matijošaitis, "Vieningo Kauno" frakcija

Iš karto po 2011 m. balandžio mėnesio rinkimų pateikėme siūlymus savivaldybės administracijai iš esmės spręsti savivaldybės socialinio būsto problemą. Tačiau iki dabar tik apie tai kalbama, darbai nevyksta, o savivaldybė nekreipia dėmesio į mūsų rekomendacijas. Iki šiol mieste yra 400 laisvų savivaldybės butų, kurie galėtų būti ilgalaikėmis sutartimis išnuomoti jaunoms šeimoms. Jaunimas ilgesniam laikui apsigyvenęs tokiuose butuose nebijotų investuoti į jų sutvarkymą. Keista, kad to nenori suprasti meras. Jis akcentuoja, kad miestas ieško būdų sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas jaunimui, kad jie nebėgtų iš Kauno. Tačiau tai tik kalbos, o konkrečių veiksmų nėra. Kitų miestų savivaldybės taiko tokią praktiką: jeigu žmogus atsisako nuomotis socialinį būstą, jis išbraukiamas iš socialinio būsto eilės. Taip sutrumpinama eilė, o butai atitenka tiems, kuriems jų tikrai reikia.