Panemunės gyventojų galvos skausmas – ir dėl triukšmaujančių romų

Kiauros sienos

Daugiau kaip prieš dešimtmetį, 2006 m., Vyriausybė Kaunui skyrė milijonines sumas statyti gyvenamiesiems namams ir pirkti butus nuomininkams, kurie iki tol gyveno savininkams grąžintinuose būstuose. Viešojo pirkimo konkursus laimėjo trys bendrovės – "Arauša" už 10,6 mln. litų (3,07 mln. eurų) statė K.Veverskio g. 1-ąjį namą, "Struktūra" – už 10,7 mln. litų (3,1 mln. eurų) – 3-iąjį, "Avona" – už 8,3 mln. litų (2,4 mln. eurų) – 6-ąjį.

Savivaldybei priklausančių pastatų statybos techninę priežiūrą vykdė bendrovė "Ekspertika". 2009 m. namai buvo pripažinti tinkamais naudoti ir didžioji dalis butų išnuomoti vadinamiesiems valstybės garantijų turėtojams, o likusieji – jiems parduoti.

Vos į naujuosius namus įsikėlus gyventojams, savivaldybę užgriuvo skundai dėl itin prastos būstų kokybės. Savivaldybės komisija statybos defektams įvertinti pripažino, kad didžioji dalis savivaldybės gyvenamųjų namų K.Veverskio g. Nr. 1, 3, 6 gyventojų skundų yra pagrįsti. Buvo sudaryta ne viena darbo grupė trūkumų šalinimo darbams kontroliuoti.

Vis dėlto dar ir dabar ne visi defektai pašalinti. Bendrovei "Arauša" paskelbus bankrotą, namus teko remontuoti iš miesto kišenės.

Statant naujus namus Panemunėje buvo žadėta, kad fasadą dengs nesuyrančio pluoštinio cemento plokštės, tačiau vos tik įsikėlus gyventojams dažai pradėjo luptis. Šiuo metu sienos atrodo patvarkytos, tačiau liko kitokių bėdų.

"Mano bute lubose įtrūkimas yra, bet dar nedidelis. Pas kaimynus ir pirštas ten lenda, kai kurie sakė, kad sienos pelija, bet pas mane – ne, gal todėl, kad pirmame aukšte gyvenu", – sakė K.Veverskio gatvės namų kvartalo gyventojas Albinas.

Mano bute lubose įtrūkimas yra, bet dar nedidelis. Pas kaimynus ir pirštas ten lenda, kai kurie sakė, kad sienos pelija.

Darbai į pabaigą?

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius tikino, kad įgaliojo darbuotojus patikrinti, kokia miestui priklausančių K.Veverskio g. 1, 3 ir 6 namų būklė, ar tvarkinga kanalizacija ir ventiliacija, ar toliau neskyla sienos.

"Anksčiau bėgo per balkonus, langai nebuvo užsandarinti. Kiek žinau, stambesni dalykai jau tikrai sutvarkyti, nebent kažkas naujo atsirado", – nuomonę išsakė R.Rabačius.

Anot jo, pastatams kenkė ne tik statybininkų paliktas brokas, bet ir patys gyventojai. Jie į kanalizaciją nuleisdavo įvairių daiktų, net vaikų sauskelnių, todėl teko keisti vamzdžius.

"Šiaip reikėjo žmonėms išmokti gyventi, nes blogas sprendimas socialinius būstus sukelti į vieną vietą. Stambesnius dalykus miestas jau sutvarkė. Tai tikrai ne pats sėkmingiausias Kauno projektas, – pripažino savivaldybės atstovas. – Kol dar buvo garantija, rangovai iš naujo skardino palanges. Viena bendrovė bankrutavo, savininkas mirė, tad teko viską iš miesto lėšų daryti. Manau, kad dabar žmonės tikrai gali normaliai gyventi. Bent jau aš negirdžiu tiek skundų, kiek buvo prieš kelerius metus."

Per praėjusius metus iki kovo 14 d. Būsto valdymo skyriuje iš Veverskio gatvės gyventojų buvo gauti 38 raštai. Dažniausiai gyventojai teiravosi apie nuomos mokesčius, pasitaikė tik keli skundai dėl prastos namo būklės, todėl specialistai mano, kad gyventojų bėdos dėl varvančių stogų ar kiaurų sienų jau baigėsi. Būsto valdymo skyriaus vedėja Laura Stankevičienė tikino, kad šiuo metu Veverskio g. 1, 3, 6 namus administruoja Kauno butų ūkis (KBŪ). Administratorius daugiausia šalino defektus 1-uoju  numeriu pažymėtame name, nes jo rangovas yra bankrutavęs.

"Mūsų žiniomis, iš dalies buvo keistas ir remontuotas stogas, balkonų grindys, lietaus nubėgimo latakėliai, ventiliacinės angos, tvarkytas rūsys. Buvo gilintas ir griovys, kad geriau nubėgtų vanduo, nebūtų semiami rūsiai", – atliktus darbus patikslino specialistė.

Šiemet savivaldybė savo lėšomis toliau planuoja tvarkyti ne visai pasisekusio projekto namus. L.Stankevičienė sakė, kad numatyta ir kitų darbų: fasado, balkonų remontas aktualus visiems trims namams, yra ir kitų, gal kiek smulkesnių, bet svarbių darbų, tačiau dar nėra iki galo aišku, kiek miestui tai kainuos.

"Gyventojai nori keisti laiptinės duris iš kaupiamųjų lėšų, tačiau kartu bijoma, kad jos vėl bus sulaužytos", – sakė pašnekovė.

Romų kaimynystė

Administracijos direktoriaus pavaduotojas R.Rabačius tikino, kad K.Veverskio gatvės gyventojams socialiniuose ir grąžintuose butuose siekiama patobulinti gyvenimo kokybę ne tik lopant statybininkų paliktas skyles, bet ir svarstoma pagerinti  kaimynystę.

"Norime iš K.Veverskio gatvės iškelti romus, nes gyventojai jaučia diskomfortą. Žmonės ir mums, ir Seimo kontrolieriui rašo skundus dėl triukšmo, šiukšlių. Tad, jei nemokame kartu gyventi, reikia kažkaip spręsti šį ginčą. Šis klausimas jau seniai iškilęs, tik nerandame jiems iškelti tinkamos vietos", – sakė R.Rabačius.

Anot jo, Panemunėje gyvenanti romų bendruomenė neprieštarauja išsikraustyti, jie kaip tik sako, kad yra įpratę gyventi atskirai. R.Rabačiaus teigimu, romai pasižymi tuo, kad vieną kartą jų gali būti keli, kitą – suvažiuoti visi artimieji, todėl kitiems gyventojams tai kelia tam tikrų nepatogmų.

Nutarta iškeldinti

Patys K.Veverskio gatvės gyventojai tikina, kad seniau romų būdavo daugiau, o dabar triukšmas kyla rečiau.

"Seniau čia dažnai policija važiuodavo. Dabar ramiau. O dėl šiukšlinimo – tai ir mūsų namo vaikai primėto. Prieš kelias dienas tingėjo iki konteinerio eiti, tai šiukšlių maišus ant stogelio užmetė", – iš balkono aiškino romų kaimynas Albinas.

Seniau čia dažnai policija važiuodavo. Dabar ramiau. O dėl šiukšlinimo – tai ir mūsų namo vaikai primėto.

Miesto valdininkai negalėjo pasakyti, kiek romų gyvena minėtuose namuose. Būsto valdymo skyriaus vedėja L.Stankevičienė tikino, kad butai buvo nuomojami neatsižvelgiant į nuomininkų tautybę, todėl informacija pagal tautybę nesisteminama ir nėra statistikos, kiek romų gyvena K.Veverskio gatvės namuose. Vis dėlto specialistė nurodė, kad kelias šeimas ruošiamasi iškeldinti.

"Iš viso dėl dviejų butų, esančių K.Veverskio g. 3 ir 6-ajame  namuose, nuomininkų pateikti raštai antstoliams dėl iškeldinimo pagal teismo sprendimus. Kitas būstas jiems nebus siūlomas, nes teismo sprendimuose nurodyta nutraukti nuomos sutartis ir iškeldinti nuomininkus iš gyvenamųjų patalpų su visa manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto", – komentavo L.Stankevičienė.