Pamokos muziejuose: kokių klaidų daro pedagogai?

Naujuosius mokslo metus pradėjo ne tik Lietuvos moksleiviai, bet ir muziejai, vaikams ir paaugliams siūlantys programų, ypač  skirtų Lietuvos 100-mečiui. Tačiau ar pedagogai, tėvai tikslingai išnaudoja tokias vaikų edukavimo galimybes? Ar šiuolaikinius vaikus ir paauglius muziejuose visada sekasi sudominti?

Vizitai tik dėl pliuso

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus pedagogų ir moksleivių dėmesiu nesiskundžia. Kai kurios edukacinės programos yra tokios populiarios, kad kiekvienais metais sulaukia milžiniško antplūdžio. Šiemet muziejus ir jo padaliniai moksleiviams siūlo devynias svetingumo programas. Įstaigos specialistai neslepia apmaudo: nors pedagogai ir vertina mokymosi už klasės ribų naudą, ne visada tinkamai išnaudoja tokias mokinių edukavimo galimybes.

"Pastebime, kad mokytojai į edukacinį laiką muziejuje žvelgia kaip į poilsį – įstumia vaikus pro duris ir palieka edukatorių globai", – sako muziejaus direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei ir administracijai Daina Kamarauskienė. Sektinais ji laiko pavyzdžius iš užsienio, kur vyrauja kiek kitokia praktika: mokytojai, prieš apsilankydami muziejuje, pasiruošia, apgalvoja, kaip edukacinės programos metu gautą informaciją pristatys vaikams, apsilankymui paruošia ir mokinius.

"Tai bendras mūsų švietimo sistemos trūkumas. Mokytojai yra per daug pavargę ir dėl to nukenčia vizito į muziejų kokybė. Edukacinėse programose labai trūksta mokytojų iniciatyvumo ir jų pačių įsitraukimo", – konstatavo pašnekovė.

Dalyvauja vienoje edukacinėje programoje ir užsideda pliusiuką, kad šiame muziejuje jau buvo. Bet juk vienas muziejus siūlo ne vieną edukacinę programą, moksleiviams derėtų apsilankyti bent keliose.

Dar viena problema, dėl kurios apsilankymas edukacinėse programose ne visada pasiteisina, – vienkartinis apsilankymas muziejuje. "Neretai pasitaiko, kad pedagogai atveža moksleivius pas mus vienam kartui. Dalyvauja vienoje edukacinėje programoje ir užsideda pliusiuką, kad šiame muziejuje jau buvo. Bet juk vienas muziejus siūlo ne vieną edukacinę programą, moksleiviams derėtų apsilankyti bent keliose", – problemą atskleidė D.Kamarauskienė.

Iš pedagogų muziejininkai labiausiai pasigenda sistemiškumo. "Mūsų siekis – užsiauginti tą pačią klasę nuo pirmokų iki dvyliktokų. Siūlome programas įvairiausio amžiaus moksleiviams, tad būtų smagu, jeigu jie ateitų ir rastų tai, kas jiems šiandien įdomu. Neretai atsitinka taip, kad vaikai muziejuje apsilanko tik pradinėse klasėse ir daugiau kojos į jį nebekelia", – apgailestavo pašnekovė.

Ir koliažai, ir sirtakis

Įprastai paskutinės mokslo metų savaitės mokyklose būna skiriamos vaikų edukacijai, tačiau Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus ekskursijų vadovės edukatorės Dalia Bieliūnaitė ir Gabrielė Mačienė mano, kad geriausia jaunuolius į edukacines programas atvežti pirmoje mokslo metų pusėje.

"Kai mokytojai su mokiniais atvyksta birželį, vaikai būna visiškai praradę gebėjimą susikoncentruoti. Jie nori eiti į lauką, bėgioti ir žaisti. O rudenį visi susikaupę klausosi ir aktyviai dalyvauja programoje. Tad vežti moksleivius dalyvauti edukacinėse programose pavasarį nerekomenduoju", – patarė D.Bieliūnaitė. Pasak jos, dėl šios priežasties muziejaus edukacinių programų lankomumas pavasario gale dažniausiai sumažėja.

Atrodytų, kad šiuolaikiniams vaikams ir paaugliams įdomūs visai kiti dalykai, tačiau, pasak edukatorių, moksleiviai noriai ir aktyviai dalyvauja edukacinių programų kūrybinėse užduotyse.

"Su moksleiviais atliekame kūrybinius darbus – piešiame, klijuojame koliažus. Nors iš pradžių jie priešinasi ir teisinasi nemoką piešti, vėliau atsipalaiduoja ir būna patys nustebinti rezultatų", – atskleidė G.Mačienė.

Pasak pašnekovių, M.Žilinsko dailės galerijoje ir kituose Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus padaliniuose įvairaus amžiaus moksleiviai neretai žaidžia žaidimus, šoka, vaidina. "M.Žilinsko dailės galerijoje siūloma programa apie graikus – jos metu šokamas sirtakis ir vaidinamos graikiškos dramos. Šie užsiėmimai visad sulaukia nemenko susidomėjimo", – pastebėjo pašnekovės.

Galimybė praturtėti

Ekskursijų vadovių veikloje pasitaiko atvejų, kada aikštingi paaugliai aiškiai parodo savo apatiją ar nepasitenkinimą, tačiau priešiškumas greitai išsklaidomas nuoširdumu.

"Kartais pasitaiko, kad paaugliai bando pasirodyti prieš draugus, skaldo juokelius, nenustygsta vietoje, tada tenka paaiškinti, kad aš nemoku teksto atmintinai ir jeigu man trukdys, negalėsiu kokybiškai ir įdomiai pateikti jiems medžiagos, tai suvokę jie nurimsta", – patirtimi dalijosi D.Bieliūnaitė.

Pasak muziejaus edukatorių, užsiėmimų metu stengiamasi moksleivius sudominti bendražmogiškomis vertybėmis ir faktais, kurie jiems pravers ateityje. "Visi dvyliktoje klasėje laikys lietuvių kalbos egzaminą, tad ekskursijos metu dvyliktokams aktualius literatūrinius kontekstus pateikiu įdomiai ir atraktyviai. Moksleiviams tai svarbu, tad jie džiaugiasi, kad štai be didelių pastangų jau turės informacijos, kurią galės panaudoti egzamine", – sakė D.Bieliūnaitė.

Net suaugęs žmogus per dieną gali aplankyti tik porą muziejų, o vaikams tokia dienos išvyka po beveik visus Kauno muziejus tampa mirtinai varginanti.

Ekskursijų vadovės sutartinai tvirtino: moksleiviams labiausiai patinka klausytis istorijų apie M.K.Čiurlionio gyvenimą. Sudėtinga ir įdomi kompozitoriaus asmenybė patraukia paauglius, kuriems taip pat nesvetimos įvairios problemos: "M. K.Čiurlionis yra sudėtinga asmenybė, o tai artima paaugliams. Ekskursijų metu jaunuoliams pasakojama apie kompozitoriaus požiūrį į gyvenimą, meilės istorijas, apie tai, kaip jis išreikšdavo savo jausmus, o tai juos sudomina."

Anot D.Kamarauskienės, vaikų apatijos ir nedėmesingumo programoms problema neretai kyla dėl to, kad pedagogai iš mažesnių miestelių moksleivius vienai dienai atveža į kelis muziejus. Taip išnaudodami retą progą išvykti į didmiestį, mokytojai jaunuolius išvargina ir po antro muziejaus šie pasijaučia pervargę.

"Net suaugęs žmogus per dieną gali aplankyti tik porą muziejų, o vaikams tokia dienos išvyka po beveik visus Kauno muziejus tampa mirtinai varginanti", – pastebėjo D.Kamarauskienė.

Autentiška aplinka padeda

Edukacinės programos Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje nėra naujovė ir moksleiviai dažnai apsilanko šio muziejaus rengiamose ekskursijose, tačiau naujosios edukacinės programos taip pat pažers įdomybių.

"Artėja Lietuvos valstybės šimtmetis, tad ir programos lies šimtmečio temą bei svarbiausius istorinius įvykius. Kadangi visos programos bus nemokamos, moksleiviai lengviau galės jose apsilankyti", – pasakojo D.Kamarauskienė.

Edukacinių programų metu Nacionalinis M.K.Čiurlionio muziejus atkreips dėmesį ir į mažus muziejus – tokius, į kuriuos su klase paprastai neinama. "Edukacinių programų dalyviai turės galimybę apsilankyti žymaus muziejininko ir kultūros veikėjo Pauliaus Galaunės bei skulptoriaus, Laisvės statulos kūrėjo Juozo Zikaro namuose. Šiuose memorialiniuose muziejuose vyrauja visiškai kitokia atmosfera, tai nėra įprasta oficiali muziejinė erdvė, tad ir mokiniai jaučiasi daug laisviau", – pasakojo D.Kamarauskienė.

Ji įsitikinusi – tokioje autentiškoje aplinkoje jaunuoliams daug lengviau priimti ir įsisąmoninti informaciją nei mokykloje atliekant užduotis. Gyva istorija ir autentiška namų aplinka padeda suprasti sudėtingą lietuvių tautos istoriją geriau nei sausa vadovėlinė medžiaga.

Gerumo geno paieškos

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus siūlomos nemokamos edukacinės svetingumo programos moksleiviams muziejuje ir jo padaliniuose vyksta iki pat gruodžio 31 d.

Viena labiausiai intriguojančių programų "Pasitikrink, ar turi gerumo geną" startuos lapkričio 29 d. "Tarpukario laikų akcija surinkti milijoną litų, kad būtų pastatytas mūsų muziejus sulaukė netikėto susidomėjimo. Tai puikus pavyzdys kaip kilnus tikslas gali suvienyti lietuvius Lietuvoje ir užjūryje", – teigė D.Kamarauskienė. Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje išsaugoti dokumentai liudija dviejų tūkstančių prie šios akcijos prisidėjusių žmonių pavardes. Edukacinės programos metu moksleiviai galės pasitikrinti, ar jų šeimos ir giminės dalyvavo šioje tarpukario akcijoje, jeigu taip, bus galima gauti tai liudijanti pažymėjimą.

Moksleiviai bus skatinami diskutuoti tautinio sąmoningumo tema, rinksis šių dienų herojus ir mokysis sukurti savo komunikacijos planą. Programa skatins mąstyti, kaip, kokiais būdais galima suvienyti visą tautą bendram tikslui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

gėda

gėda portretas
Na kas per pavadinimas...gėda pelėda. Iš kur toks negatyvas? ...kas per nuostata? Kodėl pedagogai? O kiek tėvai kalba apie elementariausios kultūros apraiškas? O dar gramatinės klaidos. Neskanu tiesiog... Oi kokie tie pedagogai... Gėda straipsnio autorei dėl negebėjimo matyti toliau...

Ragas

Ragas portretas
Prie ko čia pedagogai? Jei mokiniai nenoriai lanko muziejus, reiškia, informacija pateikiama neįdomiai O, beje, muziejaus lankymas mokamas?

Gintas

Gintas portretas
Na kas per analfabetai... Ne " kokių klaidų", o kokias daro klaidas.... Gėda dėl tokių žirnalistų
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių