Anoniminių alkoholikų draugijos jubiliejuje – atviri pasakojimai

Alkoholizmas nesirenka nei profesijos, nei lyties, nei amžiaus. Tai šeštadienį bandė parodyti anoniminiai alkoholikai, atvirame susirinkime Kaune pasidalinę skaudžia savo patirtimi su artimaisiais ir visuomene.

Verslininkas, perspektyvus sportininkas, dviejų vaikų mama – šie žmonės jau keletą metų negali savo gyvenimo įsivaizduoti be Anoniminių alkoholikų draugijos, kuri išgelbėjo jų gyvenimus. Visi jie pripažįsta – alkoholizmas yra priklausomybė, su kuria jiems teks susitaikyti ir gyventi iki paskutinės dienos, nes nuo jos nepasveikstama.

Paprastai uždaruose susirinkimuose susitinkantys anoniminiai alkoholikai šeštadienį susirinko į atvirą visuomenei susirinkimą, į kurį buvo pakviesti dalyvauti jų artimieji: žmonos, vyrai, sūnūs ir dukros bei visi norintys apie alkoholizmą išgirsti iš pirmų lūpų.

„Vienintelė sąlyga tapti anoniminių alkoholikų nariu yra noras mesti gerti. Draugija yra būdas nesikankinti, neskriausti savų žmonių, gyventi kitaip: laimingai, džiaugsmingai ir visai kitais principais. Aš iš tikrųjų galiu džiaugtis ir dėkoti jums, kad turiu tą kitą gyvenimą“, - pasakojo Raimondas.

„Pradėjau gerti prieš dvidešimt metų, turėjau alkoholinę epilepsiją, gulėjau ligoninėje, dalyvavau Minesotos programoje. Man nesisekė. Atėjo diena, kai nevartojęs alkoholio aš nebežinojau, kaip toliau gyventi. Galų gale aš turėjau pripažinti, kad esu labai sunkiai sergantis ligonis“, - sakė sportininkas Mindaugas, draugijai dėkojęs už savo gyvybės išgelbėjimą.

„Jaučiu begalinį dėkingumą už tai, kad čia galiu sėdėti, nes galėjau atsidurti kitoje vietoje. Mazgo, kurį užnarpliojau sirgdamas šia liga, tikrai nebūčiau sugebėjęs išnarplioti. Supratau, kad anksčiau tai buvo neįmanoma, nes tik 52 metų išlipau iš smėlio dėžės. Aš absoliučiai nemokėjau bendrauti: jei negaudavau kokio žaislo, verkdavau, jei atimdavo - pykdavau. Suvokiau, kad problema yra manyje, - prisipažino verslininkas Arūnas. - Kas pasikeitė? Mano gyvenimas anksčiau susidėdavo iš to, kad aš noriu, bet dabar aš darau tai, ką reikia. Šiandien gražus oras, aš norėčiau pasivažinėti su dviračiu, aš norėčiau dalyvauti uždarame susirinkime, bet turiu šeimą, jaučiu atsakomybę ir šiandien esu pasižadėjęs sutvarkyti šiltnamį“, - pasakojo vyras.

Anot jo, susirinkimuose jis mokosi, kaip gyventi už jų ribų: „Dėka jūsų iš tokio subirėjusio žmogaus pagaliau matosi kažkokia prošvaistė. Atleiskite, kad šiandien nepasakiau nė žodžio apie alkoholį, aš kalbėjau apie alkoholizmą. Mano liga yra alkoholizmas, o alkoholis tėra simptomas. Aš norėdavau gydyti pasekmes, o ne priežastį“.

Šeštadienį surengtas atviras susirinkimas buvo skirtas paminėti Anoniminių alkoholikų draugijos įsikūrimo Kaune 24-ojo jubiliejaus progą. 1991 m. spalio 15 d. čia įvyko pirmasis anoniminių alkoholikų grupės susirinkimas. Dabar Kaune veikia 13 AA grupių, kuriose susirinkimai vyksta keliskart per savaitę skirtingomis dienomis ir laiku, todėl ieškantis pagalbos žmogus juos gali lankyti kiekvieną dieną.

Anoniminių alkoholikų draugija rengia atvirus susirinkimus, skirtus visiems, kurie turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir kuriems artimas žmogus dėl savo alkoholio vartojimo neduoda ramiai gyventi, taip pat specialistams (medikams, dvasininkams, darbdaviams, teisėsaugos atstovams ir pan.), kurių darbas susijęs su geriančiais žmonėmis, alkoholizmo gydymu, prevencija ir jo sukeliamomis bėdomis. Tai daroma siekiant perduoti žinią, kad AA padėjo rasti išeitį daugeliui žmonių.