Pakaunės sodininkai įspėja vengti perpardavinėtojų

Pakaunės medelynuose, mugėse verda prekyba sodinukais. "Pradedantieji sodininkai klysta manydami, kad medelių sodinimas baigiasi prasidėjus šalnoms. Atvirkščiai: tuomet jis tik prasideda", – primena šios srities profesionalai.

Prasideda tikroji prekyba

Privataus "Babtų medelyno" bendraturtis Darius Pažėra džiaugiasi prasidėjusiomis šalnomis. "Dabar prasideda tikroji prekyba medeliais. Iki šalnų jie dar buvo su lapais. Tai kaip juos tokius kasti, kaip parduoti? Galima lapus jėga nuplėšti, bet tada susidaro žaizdelės. Toks augalas tampa labiau pažeidžiamas, greičiau pašąla. O prasidėjus šalnoms lapai nukrenta patys arba užtenka lengvai perbraukti", – pasakoja D.Pažėra, rodydamas netoli Babtų žaliuojančius medelyno laukus, kuriuose auginami įvairių vaismedžių, vaiskrūmių sodinukai.

Pažėrų šeimos medelynas – didžiausias Kauno regione, vienas didesnių Lietuvoje. "Vaikystėje tėvai, taip pat agronomai, vertė mus, vaikus, dirbti sode. Dabar su malonumu tuos darbus darome. Sodininku būti – malonumas: visą laiką gamtoje, gryname ore. Dabar savo vaikus prie to pratinu", – užsiminė medelyno direktorius.

Prieš gerus dešimt metų, kai Pažėros augino apie 10 tūkst. medelių, fizinio darbo reikėjo įdėti kur kas daugiau nei dabar, kai medelyne auginama 100 tūkst. medelių. Medeliai čia karpomi, kasami, kiti darbai atliekami mechanizuotai. D.Pažėra su broliu Raimundu demonstruoja, kaip medeliai kasami traktoriumi, prie jo prikabinus plūgą. Taip ne tik daug greičiau – ir medelio šaknys mažiau pažeidžiamos.

Veža parodyti medelyną

"Yra klientų, norinčių pamatyti, kur mes tuos medžius auginame. Atsivežame, parodome. Viskas šalia – medelynas netoli prekybos aikštelės, – D.Pažėra svarsto, kad pirkėjai to prašo greičiausiai tikrindami, ar parduodantieji medelius patys juos ir užaugina. – Pastaraisiais metais itin padaugėjo perpardavinėtojų, kurie prisiperka medelių Lenkijoje, parduoda ir meluoja, kad patys juos čia, Lietuvoje, užaugino. Todėl apdairesni pirkėjai tikrina."

D.Pažėra pastebi, kad sodininkai mėgėjai daro dvi klaidas: rudenį nori medelius sodinti per anksti, o pavasarį – per vėlai, kai jie jau sprogsta. "Pavasarį medelius žmonės perka labai vėlai, kai ant medžio lapeliai jau išsprogę – tada tikrai matyti, ar medelis gyvas, per žiemą nenušalęs. Bet toks medelis jau sunkiai prigis, – pasakojo medelyno vadovas. – Pasodintas vėlai, jis iki vidurio vasaros bandys prigyti, skurs. O iš rudens pasodintas medis anksti pavasarį prigyja ir visą energiją skiria augimui, vaisių brandinimui."

Rudenį Pažėrai visus sodinukus nukasa ir sandėliuoja angare – kad nenušaltų. Ten jie apkasami pjuvenomis ir stipriai palaistomi. Čia palaikoma tam tikra drėgmė, ne aukštesnė kaip 5 C šiluma, kad medeliai nepradėtų sprogti.

Naudojasi instituto vardu

Prie autostrados "Kaunas-Klaipėda" ties Babtais įsikūrusios dviejų medelynų prekyvietės. "Babtų medelyno" ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro sodininkystės ir daržininkystės instituto (LAMMC SDI) prekyvietes skiria kilometras. "Deja, instituto vardu naudojasi nemažai medelių perpardavinėtojų, yra ir medelių augintojų, visiškai nesusijusių su mūsų institutu, tačiau prisistatančių kaip iš instituto. Būna, tie prekeiviai net mano telefoną pirkėjams duoda. Paskui sulaukiu skambučių, priekaištų, kad medeliai neprigyja ar visai ne tos veislės. O, pasirodo, instituto žmonės toje prekyvietėje, kur žmogus medelį pirko, net neprekiavo", – pasakoja LAMMC SDI medelyno vedėjas Česlovas Paulauskas.

Instituto prekybos paviljone galima įsigyti ne tik mokslininkų užaugintų augalų, vaisių, daržovių – ir iš jų pagamintos produkcijos: sulčių, uogienių, liofilizuotų uogų. Vis dėlto daugiausia žmonių čia užsuka įsigyti sodinukų. "Plečiame sodą – reikia ankstyvos slyvos. Turguj sodinukų neperkame – nelabai pasitikime. Ten būna, kad perki viena, o išauga visai kas kita. O čia – ką perki, tą ir gauni. Be to, čia nebrangu", – pasakojo įsigyti slyvos į instituto prekybos aikštelę užsukusi kaunietė Dana Baltutienė.

"Žmonės paprastai atvažiuoja žinodami, kokio medelio jiems reikia: obels, kriaušės ar slyvos. O renkantis veislę dažnai reikia patarti. Svarbu, kad sodininkai mėgėjai nenusipirktų rauplėms neatsparių veislių. Tada obuoliai bus negražūs arba reikės dažnai purkšti tam tikrais cheminiais preparatais. O tai – kainuoja, be to, purkšti reikia mokėti, kad nepakenktum obuoliams, savo sveikatai ir aplinkai", – aiškino Č.Paulauskas ir užsiminė, kad institute prekiaujama ir rauplėms imuniomis obelų veislėmis. Šių veislių obelys visiškai neserga rauplėmis, tačiau jų vaisiai skoniu nusileidžia tradicinėms, rauplėms neatsparių veislių obuoliams.

Svarbu teisingai pasodinti

Jis priminė, kad sėklavaisius – obelis, kriaušes, serbentus, agrastus, avietes, lazdynus – geriau sodinti rudenį. Kaulavaisius – trešnes, vyšnias, slyvas, abrikosus, persikus – pavasarį. "Kaulavaisius nusipirkus rudenį, reikėtų prikasti, užpilti mulčio: durpių, pjuvenų, ant viršaus dar eglišakių užmesti – tai apsaugos nuo šalčio. Šalia reikėtų padėti nuodų pelėnams ir kitiems smulkiems graužikams, kad neapgraužtų medelių", – patarė pašnekovas.

Pasak medelyno vedėjo, kad augalas gerai augtų, pirmiausia svarbu jį teisingai pasodinti. "Sodinant kaulavaisius, jų akiavimo vieta turi atsidurti žemėje. Jei ji liks virš žemės, augalas leis daug nekultūrinių atžalų, medelis prasčiau augs. O sodinant sėklavaisius – atvirkščiai: reikia, kad akiavimo vieta liktų virš žemės", – skirtumus aiškino Č.Paulauskas.

Jis užsiminė, kad pirkdami kultūrinius augalus, pirkėjai turėtų reikalauti augalo paso, kuriame įrašyta sodinuko veislė, auginimo metai, kokiame medelyne jis užaugintas, augintojo numeris fitosanitariniame registre. "Tai kontroliuoja Valstybinė augalų tarnyba. Bėda ta, kad tą pasą visi augintojai darosi patys. Augalų tarnyba, pavyzdžiui, leidžia atsispausdinti 20 pasų, o medelių augintojai jų atsispausdinta tiek, kiek nori", – užsiminė agronomas.

Prie namelio – sodelis

Akademijos seniūnijoje, gamtininko Tado Ivanausko sodybos pašonėje, vaismedžius ir vaiskrūmius auginantis Algirdas Amšiejus įsitikinęs, kad lietuvis ir sodas – neatskiriami dalykai. "Lietuvoje gaji tradicija, ateinanti iš amžių glūdumos: prie kiekvieno namelio – sodelis. Kitaip neįmanoma lietuvių namų, sodybos įsivaizduoti. Ir liaudies dainose dainuojama: per naktelę obelėlę sodinau. Net jei žmogus turi vos arą žemės prie kotedžo, klausia: kaip čia man tris obelis pasodinus?" – šypsosi A.Amšiejus. Pasak jo, maži sodeliai ne tiek maitina šeimininkus, kiek atlieka edukacinę funkciją: "Atvažiuoja jaunos šeimos – nusiperka tris medžius: vyšnią, slyvą ir obelį. Aišku, kad jie iš tų medžių vaisiais ir uogomis visai žiemai neapsirūpins – tik paragaus. Svarbiausia – vaikai matys, kaip atsiranda tas obuolys, kriaušė ar uoga. Ir supras, kad jie ne parduotuvėse auga."

Pasak sodininko ir bitininko, kai kurie pirkėjų norai yra gana keisti. "Žmogus parduotuvėje nusiperka didžiulį saldų "Golden delicious" veislės obuolį, atvažiuoja ir sako: duokite medelį, kad vestų tokius obuolius. Tokiems sakau: jums reikėtų pervažiuoti į Pietų Prancūziją, čia ne tokios vasaros, ne tokia saulė, kad tos pačios veislės vaismedis subrandintų tokius obuolius", – pasakoja A.Amšiejus.

Jis pastebi, kad pirkėjai rudenį ieško ne tik obelų, kriaušių – ir šilauogių, juodųjų serbentų krūmelių. "Labai populiarūs vėl tapo juodieji serbentai. Jų uogos – sveikos, be to, Lietuvoje tai yra, ko gero, mažiausiai priežiūros reikalaujantys vaiskrūmiai, – įsitikinęs sodininkas ir bitininkas. – Ir šilauogės vėl išpopuliarėjo. O juk tai – tie patys kultūriniai vaivorai, arba girtuoklės. Prieš gerus dešimt metų, jei per vasarą parduodavai 200 krūmelių, atrodė labai daug, o dabar 2 tūkst. krūmelių neužtenka." Pašnekovas pabrėžė, kad šie augalai yra atsparūs, beveik niekuo neserga, įnoringi tik dėl dirvos: juos sodinti reikia į rūgščią dirvą – durpes.

Medelynas ar tik prekyvietė?

Pasak A.Amšiejaus, žmonės turėtų atkreipti dėmesį, kur medeliais prekiauja patys augintojai, medelynų atstovai, o kur – tik perpardavinėtojai. "Mane stipriai nervindavo, kai visokie perpardavėjai pradėjo prisistatyti kaip medelynų atstovai. Nuvažiavau pas vienus tokius, sakau: kur jūsų skiepijimų laukas, kur imate motininius augalus, akutes – jie žiūri į mane tarsi iš mėnulio nukritę. Jie tais medeliais prekiauja iš mašinos, apie auginimą nieko nesupranta. Ten tik pardavimo aikštelė, joks medelynas", – takoskyrą pabrėžė pašnekovas.

Sodininkas patarė nesusižavėti perpardavinėtojų siūlomais itin geros išvaizdos medeliais. "Perpardavinėtojai su įvežtine produkcija yra didžiausias peilis Lietuvos sodininkams. Tie įvežti medeliai atrodo gražiai: dideli, gražūs, stambiais lapais. Tačiau jie dažnai iššąla – jie juk kitomis sąlygomis užauginti. O Lietuvoje užauginti medeliai atrodo prasčiau, bet žiemoja gerai", – skirtumus aiškino A.Amšiejus.