Pakaunės gyventojams kuriami nauji parkai ir kitos žaliosios zonos

Kauno rajone šiuo metu vyksta kelių parkų kūryba. Giraitėje pasodinta liepų alėja, Karmėlavoje atsirado ąžuoliniai suolai, ženklinantys būsimo parko vietą, garliaviškiai džiaugiasi iš karto dviem kuriamais parkais.

Liepų alėja Giraitėje

Kačerginės ar Kulautuvos gyventojai, kurie gyvena tarsi parke, ar raudondvariškiai, turintys jau seniai traukos vieta tapusį Raudondvario dvaro parką, turbūt sunkiai įsivaizduoja, ką reiškia miesteliui neturėti vietos, kurioje bendruomenė galėtų leisti laisvalaikį, švęsti šventes, pasidžiaugti žaluma. Tačiau būtent su tokia problema susiduria Giraitės gyventojai. "Mes taip norėtume turėti savo parką, vietą, kur galima kartu pabūti, pasivaikščioti, švęsti bendruomenės šventes, kur medžių paunksnėje žaistų mūsų vaikai", – per pavasarinę akciją "Darom" sakė sparčiai augančios Giraitės (Užliedžių seniūnija) naujakuriai, kartu su Kauno rajono savivaldybės, seniūnijos talkininkais sodindami liepų alėją – žengdami pirmą simbolinį žingsnį parko vizijos link. Garliavoje, vienoje gausiausių Kauno rajono gyvenviečių, daug metų visos miestelio šventės vyko arba aikštelėje prie seniūnijos, arba prie degalinės. Savo parko neturėjo ir Karmėlava. Ant pievos prie gimnazijos – tokia būdavo bendruomenės susibūrimų vieta, kurioje, sumontavus sceną, iki šiol vyko šventės, koncertai, miestelio iškilmės. Prieš tris savaites visuomenei pristatyti parko pradžią simbolizuojantys šeši ąžuoliniai suolai, sukurti drožėjų plenero metu. Jie iškilo privačių rėmėjų ir vietos bendrovių lėšomis.

"Netrukus prasidės parko įrengimo pirmojo etapo darbų viešieji pirkimai, jei viskas vyks sklandžiai, už dviejų mėnesių prasidės parko įrengimo darbai. Parką planuojama sukurti keturiais etapais. Pirmajame etape bus sutvarkytos komunikacijos, įrengti elektros įvadai, suformuoti takai, atskiros vaikų, jaunimo ir senjorų zonos, pasodinta šiek tiek želdinių. Aš jau matau gėlynus, takus, žaidimų zonas. Čia planuojame įrengti sceną, kurioje vyks ne tik gimnazijos, bet ir visos bendruomenės renginiai, miestelio šventės", – entuziastingai pasakojo Karmėlavos seniūnė Violeta Armolaitienė.

Vėlesniuose etapuose bus įrengtas apšvietimas, sutvarkyta aplinka, užveisti gėlynai. "Kaip greitai atsiras parkas, priklausys nuo finansavimo. Kol kas lėšų turime tik pirmajam etapui įgyvendinti", – sakė seniūnė.

Šalia Ramučių Centrinės gatvės taip pat planuojamas parkas. Pasak V.Armolaitienės, šiuo metu beveik visos kliūtys, dėl kurių Ramučių parko rengybos darbus vis tekdavo atidėti, yra panaikintos: Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė po parko teritorija netrukus turėtų nutiesti lietaus kanalizacijos tinklus. Tuomet bus galima pradėti parko įrengimo darbus. "Dabar mes su projektuotojais turime patikslinti projektą, nes jis buvo parengtas gal prieš penkerius metus. Per tą laiką atsirado pakeitimų. Tačiau esminiai dalykai išliks: bus išvalytas tvenkinys, suformuoti takai, įrengtas apšvietimas, poilsio zonos", – pasakojo Karmėlavos seniūnė.

Ji užsiminė, kad Ramučiuose sutvarkius pradinės mokyklos, kultūros centro pastatus ir teritoriją aplink juos, pasikeis visas gyvenvietės centras – bus sutvarkytos abi Centrinės gatvės pusės.

Du parkai Garliavoje

Garliavoje, iki šiol taip pat neturėjusioje vietos burtis bendruomenei, šiuo metu kuriami net du parkai: Kaimynystės ir Šimtmečio. Šiame parke prie tvenkinio, kuriame jau pamėgo plaukioti gulbių pora, lyginama žemė, vežami akmenys, lapus skleidžia ąžuolų sodinukai. Kitame, būsimajame Kaimynystės parke, trinkelėmis grindžiami šaligatviai, tiesiami takai palei upelį, vežamos žemės, sodinami augalai, statoma stacionari lauko scena. Jau stovi suolai ir šviestuvai. "Iki šiol gyvenome be parkų. Jų mums labai trūko", – pripažino Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė, kone kasdien užsukanti pažiūrėti, kaip vyksta darbai. Kaimynystės parką numatyta baigti iki rugsėjo 22-osios. Parko atidarymo iškilmės vyks per Garliavos miesto dieną, kuri šiemet bus švenčiama rugsėjį.

"Dar pasibarame su statybininkais, spendžiame kylančius klausimus, o kaip be šito, – nusijuokė seniūnė. – Bet parkas tikrai bus, pirmas darbų etapas jau finišuoja."

Palei Maišio upelį išsitęsęs Kaimynystės parkas jau dabar, dar vykstant statybos darbams, masina garliaviškius. Pasak seniūnės, savaitgaliais čia nebūna neužsėstų suolelių, dviratukus mina vaikai, mamos stumia kūdikių vežimėlius.

Kol kas upelio srovė pristabdyta, bet ateityje, visa galia paleidus vandenį, parko teritoriją išryškins patvinęs tekančio vandens pusžiedis.

Atminčiai, pažinimui, pramogoms

"Kraustydamiesi į naujus namus, žmonės pirmiausia galvoja apie patogumą: ar bus patogus susisiekimas, ar netoli į darbą, kur darželis, mokykla. O paskui apsidairo, kad betoninėse džiunglėse be gamtos lopinėlio, be žalios zonos atokvėpiui yra nejauku, gyvybiškai trūksta kažko labai svarbaus. Be medžio, gėlės, žolės žmonės tampa niūrūs, prislėgti, suserga depresija", – kalbėjo Kaimynystės parko architektė Violeta Beigienė.

Be medžio, gėlės, žolės žmonės tampa niūrūs, prislėgti, suserga depresija.

Garliavos Kaimynystės parko moto: atminčiai, pažinimui ir pramogoms. "Išgirskite, kaip auga žolė, pražysta gėlė, šakojasi medis", – apie tai, ką, be grįstų takelių, koncertinės ar aktyvaus poilsio erdvės žmonėms dovanos būsimasis parkas, užsiminė architektė.

"Mes su dendrologe Danguole Legiene daug mąstėme apie šio parko koncepciją, – prisiminė parko ištakas V.Beigienė. – Vaikščiojome po tą vietą Garliavos centre ir mums kilo mintis, kad čia turi būti Kaimynystės parkas. Tai yra vieta, kur ne tik susiburia viename mieste gyvenantys žmonės, drauge žaidžia jų vaikai, vyksta bendros šventės, bet ir prisimenami tie buvę kaimynai, kurie garsino miestą, kūrė jo savastį, istoriją."

V.Beigienė surinko keturiolika žymių Garliavos žmonių – mokslininkų, rašytojų, kompozitorių, skulptorių ir kt. – pavardžių. Architektės vizijoje – kiekvienam jų skirta skulptūra, įsikomponuojanti į Kaimynystės parko erdvę. "Nežinau, ar pavyks tai įgyvendinti, bet man būtų labai gražu", – nusišypsojo V.Beigienė.

Kaimynystės parke žydės daugybė alyvų. "Tai nebus paprastos prie kaimo sodybų augančios alyvos, – aiškino architektė. – Mes su D.Legiene atsirinkome jas iš dešimčių rūšių. Jos bus skiepytos, spalvotos, pražysiančios ne vienu metu, o paeiliui, zonomis."

Parko centre žydės baltos alyvos, nes, pasak architektės, balta spalva asocijuojasi su švente, o Kaimynystės parko centras tam ir bus skirtas: čia jau kyla stacionari scena. Zonoje, kurioje žais vaikai, skleisis margi žiedai, ramaus pasivaikščiojimo zonoje pasitiks žaluma ir pastelinės spalvos.

Žaliuos šimtas ąžuolų

Garliavos Šimtmečio parko darbai taip pat stumiasi į priekį. Jame valstybės atkūrimo jubiliejaus garbei žaliuos 100 ąžuolų. 51 sodinukas jau lapoja, 49 ąžuoliukai dar bus pasodinti, kai nusistovės tinkamiausias dirvos drėgnumas. Kauno rajono vadovai nutarė, kad 2,9 ha sklypas, plytėjęs tarp gyvenamųjų garliaviškių namų, būtų ne parduotas privatiems asmenims, bet paimtas visuomenės reikmėms.

Jame jau iškastas didžiulis tvenkinys, privežta žemės, sėjama žolė, lapus jau išskleidė čia anksčiau pasodinti ąžuoliukai. Šimtmečio parkas bus dar viena traukos vieta didžiausiame pakaunės miestelyje Garliavoje – vieša erdvė, kurioje netruks ne tik patriotinių akcentų, zonų žaisti mažiesiems garliaviškiams. Atsiras ir paplūdimio tinklinio aikštelė ant nedidelio tvenkinuko kranto.

"Šis projektas tęstinis, finansuojamas Kauno rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, – pasakojo N.Tarvydienė. – Darbai vykdomi etapais, čia dar daug ką reikia nuveikti. Smagu, kad iriamės į priekį. Vienas parko akcentų bus iš ąžuolo išdrožti Lietuvos himno posmai. Du posmai jau išdrožti, liko dar du. "Tautiška giesmė" įprasmins šio Garliavos parko idėją."

Raudondvaryje ištrykš fontanas

Šiek tiek permainų dar šiemet turėtų atsirasti ir turistų pamėgtame Raudondvario dvaro parke – tikimasi, kad jau šį rudenį čia trykš fontanas. "Kol kas jo projektas dar nesuderintas su paveldosaugos specialistais, bet planuojame, kad jis atsiras priešais oranžeriją. Ten norėtųsi įrengti nedidelę poilsio oazę, į kurią viliotų ne tik fontanas – ir nedideli suoliukai, staliukai, prie kurių žmonės galėtų prisėsti", – pasakojo viešosios įstaigos Raudondvario dvaras direktorė Snieguolė Navickienė.

Daugiau vizualinių permainų dvaro parke turėtų atsirasti kitais metais. Šiemet kviečiami konsultantai iš Olandijos, pagal kurių rekomendacijas kitais metais tikimasi pertvarkyti parką. "Parkas turėtų būti gyvesnis – tikimės, konsultantai mums patars, kaip tai padaryti", – vylėsi pašnekovė.

Prieš keletą metų parengtam Raudondvario dvaro parko sutvarkymo projektui įgyvendinti vis dar ieškoma lėšų. "Dabar kaip tik prasidėję šaukimai ES finansinei paramai gauti. Esame kartu su baltarusiais pateikę paraišką šiam projektui finansuoti, bandysime pateikti ir kartu su lenkais. Tikimės taip pritraukti lėšų. Kol įmanoma, norisi pasinaudoti europine parama", – sakė S.Navickienė.

Komentaras

Antanas Nesteckis

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius

Tai, kad šiuo metu pakaunėje kuriama keletas parkų, nėra atsitiktinis sutapimas. Mes nuolat atliekame žemės, kurią galėtume paimti visuomenės poreikiams inventorizacijas – ieškome erdvių, kurias galėtume pritaikyti bendruomenėms. Pakaunėje sparčiai formuojasi nauji gyvenamieji kvartalai. Kur yra likusios valstybinės žemės, stengiamės ją paimti visuomenės poreikiams. Svarbu tokią žemę įveiklinti – kurti ten parkus, vaikų laisvalaikio ar sveikatingumo zonas.

Deja, nedaug kur seniūnijose yra likusios ne privačios žemės. Kai kuriose seniūnijose norint įrengti žaidimų aikšteles, treniruoklius susidūrėme su problema, kad nebeturime, kur juos pastatyti. Pradėjome daryti inventorizaciją, kas pas mus seniūnijose yra, kur galime įrengti poilsio zonas gyventojams. Teritorijos aplink Kauną labai sparčiai urbanizuojamos, ypač pakaunės seniūnijose. Galvojame, ką galime padaryti, kad išsaugotume galimybę žmonėms patenkinti visuomenės poreikius.

Labai svarbu formuojant naujus gyvenamuosius kvartalus palikti žaliąsias zonas, iš anksto numatyti, kur galėtų atsirasti vaikų žaidimų aikštelė, treniruokliai ar kad ir nedidelė aikštė. Neseniai apie tai kalbėta Raudondvaryje vykusioje konferencijoje, į kurią buvome pakvietę investuotojus, nekilnojamojo turto projektų vystytojus, architektus, urbanistus, bendruomenių atstovus. Prašome investuotojų, kad būsimuosiuose gyvenamuosiuose kvartaluose būtų suformuotos plačios gatvės, kad būtų paliktos ne tik teritorijos apželdinti, bet ir visuomeniniams pastatams: vaikų darželiui, mokyklai ar parduotuvei. Bendruomenių netenkina tai, kaip nauji dideli gyvenamieji kvartalai buvo formuojami iki šiol. Gyventojams reikia žaliųjų zonų, jų poreikiams pritaikytos aplinkos. Tai rodo ir gyventojų apklausos. Išėję iš savo kiemo jie nori matyti ne vien tik asfaltą ir trinkeles.

Mes matome ne tik Garliavą ar kitas artimiausias gyvenvietes – stengiamės aprėpti visas seniūnijas. Kiekvienais metais tęsiame treniruoklių įrengimo, sporto aikštelių atnaujinimo, gyvenviečių apželdinimo programas. Vilkijoje bandysime sutvarkyti teritoriją šalia prieplaukos – šiai žaliajai zonai suteikti parko formas. Ten suprojektuota ir vaikų žaidimų aikštelė, ir scena, ir kiti dalykai.

Čekiškės miestelyje sprendžiame, kurioje vietoje galėtume įrengti turgavietę. Ten, kaip ir daugelyje seniūnijų, susiduriame su žemės problema – neturime, kur visa tai įrengti. Pakaunėje žemės rinkos kaina yra keliskart didesnė, nei nustatyta valstybės. O pirkti žemę savivaldybė gali tik valstybės nustatyta kaina.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Noreikiškės

Noreikiškės portretas
O Noreikiškes baigia visai užstatyti, tik negirdėti, kad kur žaliąją zoną darytų. Tvenkiai irgi privatūs, vieno jų šeimininkas, beje, lakstantis kaip beprotis su galingomis mašinomis po gyvenvietę, kur greitis 40 km/h, nerinkdamas žodžių vaiko atėjusius pasivaikščioti gyventojus, nors nėra nei lentelės apie privačią zoną, nei tvoros. Ir dviračių tako, kuris sujungtų Noreikiškes su Kaunu (yra tik nusileidimas iš Akademijos į Kačerginės taką), nėra... Sako, draustinis - bet namus statyti galima, o dviračiais važinėti - ne...

antanas

antanas portretas
pinigu plovimas

Garliavietis

Garliavietis portretas
Gerai, kad palieka vietos parkams, o ne atiduoda daugiabučiams.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių