Pakaunėje pakilo Neries vanduo, bet panikos nėra

Ugniagesių gelbėtojų pagalbos prireikė Kauno ir Jonavos rajono gyventojams – antradienio vakarą pastebėtas vandens kilimas Jonavos rajone. Vanduo apsėmė 20 sklypų sodų bendrijoje „Žilvitis“ ir 30 sklypų sodo bendrijoje „Dailininkas“.

Vandens gylis siekia nuo 10 iki 20 centimetrų. Neries upėje ties sodais susidarė ledų sangrūda.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, nors trečiadienį vanduo po truputį slūgsta, ugniagesiai gelbėtojai budi šiose sodų bendrijose, taip pat jie budi Radikių ir Naujasodžių kaimuose, Kauno rajone. Be to, ugniagesiai gelbėtojai kartu su civilinės saugos specialistais atliko galimos potvynio zonos žvalgybą, taip pat buvo perspėti joje esantys gyventojai apie galimą pavojų. Ties šiais kaimais Neries upėje vandens lygis nepakitęs ir ledai dar nepajudėję.

Radikių kaimo gyventojas Vaclovas Sūnilaitis sakė, kad kaimas kol kas ramus.

„Bet ateityje vis tiek neišsiversime be pylimo“, – neabejojo V.Sūnilaitis. O kol kas šio kaimo gyventojams teks pasikliauti perspėjimo sistema, kuri Kauno rajono savivaldybei (KRS) atsiėjo 500 litų.

KRS Aplinkos skyriaus vyr. specialistė civilinei ir darbų saugai Regina Cibulskienė tikino, kad Kauno rajono gyventojams potvynis kol kas negresia, o Kaunas išvis gali būti ramus. „Komisija vakar ir šiandien važinėjo, žiūrėjo. Turim pasitvirtinę Neries potvynio veiksmų planą, visur budi specialistai, seniūnai irgi vis pravažiuoja, stebi situaciją. Nežinau, kodėl kilo tokia panika dėl kelių užsemtų sklypų Jonavos rajone, ten net namų nesemia“, – tvirtino R.Cibulskienė.

Jeigu vis dėlto vanduo upėje imtų kilti, ar bus bandoma imtis priemonių, kad būtų išvengta potvynio? „O kaip mums tą padaryti? Po anų metų potvynio Vyriausybei rašėm raštus, išdėstėm visą situaciją, kad kyla daug problemų dėl ledų sangrūdų. Gavom atsakymą, kad rengiamas potvynių valdymo rizikos planas, o jis bus baigtas tik 2015 metais”, – aiškino specialistė.

„Situacija stebima, kol kas realaus pavojaus nekyla. Turimais duomenimis, vandens lygis pakilęs Kauno rajone ties Nerimi. Rajono sodų bendrijų savininkai, įsikūrę netoli upės, turėtų išgabenti daiktus bei reikmenis iš rūsių ir pirmų aukštų. Kauno hidrologų teigimu, kol kas jokio ypatingo situacijos pablogėjimo nefiksuota", – sakė Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjas Gediminas Jankus.

Pasak jo, miesto savivaldybė kovo 8 dieną organizavo planinius teorinius apmokymus, ruošiantis numanomam potvyniui Neries upėje. Visos specialiosios gelbėjimo tarnybos pasirengusios, iškilus pavojui, gelbėjimo darbams, nuolat budima ir iškilus realiam pavojui, nedelsiant bus informuoti gyventojai ir imtasi numatytų priemonių.

Valstybinės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kariuomenė, policija, pasienio tarnyba, ministerijos ir savivaldybės teigia esančios pasiruošusios padėti gyventojams, jeigu kiltų pavasarinio potvynis.

Pasak sinoptikų, pagal vandens atsargas sniege potvynis turėtų būtį mažesnis už vidutinį. Kadangi ledas storas, vandens lygį gali padidinti ledų sangrūdos, ypač Nemuno žemupyje ir Neryje žemiau Jonavos. Jie prognozuoja potvynio pradžią šios savaitės pabaigoje.

Šiuo metu Šilutės rajone yra apsemta keturiolika rajoninių kelių, kurių bendras ilgis – 23,19 kilometro. Šiais keliais gyventojams eismas draudžiamas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, įvertinęs pastarųjų metų įvykius, yra pasirengę padėti Kauno, Jonavos, Panevėžio, Prienų ir kitų savivaldybių gyventojams, per kurių teritorijas teka didžiosios šalies upės ir yra pavojus kilti potvyniui. Jei prireiks, bus siunčiama departamento ekstremaliųjų situacijų operacijų centro Mobilioji pajėgų koordinavimo grupė, kuri valdys civilinės saugos sistemos pajėgas ir koordinuos jų veiksmus potvynio zonoje.