N.Venckienė prašo prezidentės ją atleisti iš teisėjos pareigų

Neringa Venckienė Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei trečiadienį įteikė prašymą ją atleisti iš Kauno apygardos teismo teisėjos pareigų.

Viešai išplatintame prašyme N.Venckienė teigia, kad antradienį Seimui panaikinus jos teisinę neliečiamybę, ji nebegali būti teisėja.

„Esant tokioms aplinkybėms, būdama sąžininga teisėja, negaliu nagrinėti bylų. Prašau nedelsiant atleisti mane iš Kauno apygardos teismo teisėjos pareigų nuo 2012 metų liepos 2 dienos“, – savo prašyme nurodo N.Venckienė.

Negailėjo karčių žodžių teisėsaugai

N.Venckienės teigimu, šiuo metu Lietuva išgyvena didžiulę krizę, kuri yra ne tik ekonominė, bet ir moralinė.

„Lietuvą sudrebinusi pedofilijos istorija buvo tarsi lakmuso popierėlis, atidengęs nesuvokiamai gilias mūsų politinio ir teisinio gyvenimo duobes. Daugelis žinojome, kad tokių duobių esama, bet kad jos tokio gylio, nė neįsivaizdavome. Akivaizdu, kad esmingiausios visuomeninio gyvenimo destrukcijos priežastys glūdi neveiksnioje teisėsaugoje, visoje Lietuvos teisinėje sistemoje, kuri netarnauja žmogui, negina žmogaus“, – prezidentei adresuotame rašte sako teisėja.

N.Venckienės nuomone, teismai ir prokuratūra Lietuvoje tapo uždaromis nuo visuomenės struktūromis, veikiančiomis ne pagal Lietuvos įstatymus, bet savas nuostatas.

„Šios institucijos tapo visiškai uždaros motyvuotai ir pagrįstai kritikai bei sąmoningai nesiekiančios savo darbinės veiklos gerinimo, saugančios ir dengiančios nuo viešumo didžiules teisinio darbo klaidas, o neretai – net ir nusikalstamą pareigūnų veiką. Visa tai – veikla, žlugdanti Lietuvos teisėtvarkos autoritetą šalyje ir pasaulyje, lemianti visuomenės nepasitikėjimą sava teisėsauga, o kartu – ir visa valstybe. Kai nėra dorai ir sąžiningai veikiančios teisėsaugos, tada pedofilų prievartauti vaikai atsiduria pas savo žagintojus, žmogžudžiai už žmogaus subadymą peiliu sėdi kalėjime dvejus metus, o valstybės turtą išpardavę ar pasiglemžę „politikai" toliau šypsosi savo kėdėse, garantuoti turtinga ir sėkminga bei sočia rytdiena“, – be užuolankų pareiškė N.Venckienė.

Teisėja svarsto, kad jei ne teisėsaugos klaidos, gal jos brolis Drąsius Kedys šiandien dar būtų gyvas, o jai nebūtų reikėję ketverius metus ieškoti teisybės.

„Mano kolegos, teisinės sistemos atstovai, taip pat davę priesaiką Lietuvos valstybei, iškilmingai pasižadėję po Vyčio kryžiumi, rūpinosi ne paties šlykščiausio iš visų – pedofilijos – nusikaltimo atskleidimu Lietuvoje bei pedofilų tinklo išaiškinimu, bet kuo didesnių sunkumų ir kliūčių man sukūrimu – nuolatiniais tikrinimais darbe, atsisakymu su manimi dirbti svarstant bylas, pedofilijos bylų blaškymu po įvairius Lietuvos miestus. Kas suskaičiuos, kiek valandų teko praleisti kelionėse, vieną dieną riedant į Vilnių, kitą – į Panevėžį, Šiaulius ar Klaipėdą? Esu giliai įsitikinusi, kad tai buvo daroma sąmoningai, siekiant nualinti mane psichologiškai ir fiziška“, – teigė N.Venckienė.

Ji tvirtina nepadariusi jokio nusikaltimo, o kaip žmogus ir teisėja gynusi vaiko teisę į laimingą gyvenimą.

„Joks įstatymas nenumato galimybės vaikui uždėti ant galvos galimai chemikalų pripurkštą raudoną skudurą ar surietus kojas išnešti klykiantį, prieš tai 240-čiai policininkų išdaužius šalia stovėjusius žmones. Visame civilizuotame pasaulyje vaiko norai yra svarbiausi, kaip tai įteisinta ir Vaiko teisių apsaugos konvencijoje“, – įsitikinusi daugiau nei 10 metų teisėja dirbusi moteris.

Prašymo prezidentei pabaigoje N.Venckienė pabrėžia, kad negali būti sistemos dalis, kurioje, jos teigimu, veši korupcija, o teisingumas deklaruojamas, bet neįgyvendinamas.

N.Meilutis: išėjus N.Venckienei, darbas teisme nesutriks

Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, paprašytas charakterizuoti jo pavaldinę N.Venckienę, sakė, kad galėtų apibūdinti jos veiklą tik per pastaruosius metus.

„Apygardos teisme dirbu tik apie metus, nuo praėjusių metų rugpjūčio, tad galiu šnekėti tik apie šį laikotarpį. Ji dirba civilinių bylų skyriuje. Jai, kaip ir visiems teisėjams bylos skirstomos pagal sistemą, tai yra, ji bylų gaudavo ne daugiau ir ne mažiau negu kiti teisėjai. Buvo atvejų, kai bylose jos priimti sprendimai ir nutartys buvo panaikintos, tačiau neišskirčiau, kad daugiau ar mažiau nei kitų teisėjų", – sakė teismo pirmininkas.

Per beveik metus, pasak N.Meilučio, Kauno apygardos teisme buvo paskirti šeši nauji teisėjai, du iš jų – atsiradus naujiems etatams.

„Nepasakyčiau, kad darbuotojų kaita yra labai didelė“, – svarstė teismo pirmininkas. Šiuo metu šiame teisme laisvų teisėjų darbo vietų nėra, iš viso jame dirba 41 teisėjas.

N.Meilutis prisiminė, kad paskutinio konkurso metu į vieną teisėjo vietą pretendavo 23 kandidatai.

N.Venckienei išėjus iš darbo, anot teismo pirmininko, teisme kils šiokių tokių nepatogumų.

“Liks jos bylos, kurios bus dalijamos kitiems teisėjams.Negaliu pasakyti, kokios dabar yra bylos skirtos N.Venckienei, neužsiimu burtais ir nežiūrėjau iš anksto, kol jos prašymas atleisti dar nepatenkintas. Bet kokiu atveju, jos išėjimas nesutrikdys nei teismo veiklos, nei žymiai užsitęs bylų nagrinėjimas”, – įsitikinęs N.Meilutis.

Jei atsitiks taip, kad N.Venckienė išeis iš darbo, Kauno apygardos teismo pirmininkas sakė norintis, kad jos vietoje kuo greičiau pradėtų darbuotis kitas teisėjas.

Prezidentė jau yra ateidusi 19 teisėjų

Prezidentės spaudos tarnyba informavo, kad šalies vadovė, gavusi teisėjo prašymą atleisti iš pareigų, pirmiausia kreipsis patarimo į Teisėjų tarybą ir tik tada priims sprendimą.

Pasak Prezidentės spaudos tarnybos, paprastai teisėjų prašymai atleisti iš pareigų yra tenkinami. Tačiau yra buvęs vienas atvejis, kai nesant aiškaus teisinio pagrindo prašymas atleisti iš pareigų savo noru buvo netenkinamas.

Per prezidentės kadenciją, anot prezidentūros, savo noru iš pareigų atleista 19 teisėjų.