Nuspręsta: nepaisant kliūčių, Akademijoje pradinė mokykla bus

Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) nenaudojamą bendrabutį, kuriame jau veikia vaikų darželis, savivaldybei sutiko perleisti tik ribotam laikui. Vis dėlto Akademijos gyvenvietėje 290 vietų pradinė mokykla bus. Taip nusprendė Kauno rajono taryba, sutarus ir valdančiajai daugumai, ir opozicijai.

Išimtis tuštėjančioje Lietuvoje

Provincija tuštėja, mokinių mažėja – tokia Lietuvos realybė. Šalyje masiškai uždaromos mokyklos, vaikų darželiai. Teritorijas, kuriose mokinių daugėja, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Viena tokių išskirtinių zonų yra Kauno rajonas, kuriame nuolat gausėja gyventojų. Pakaunės naujakuriai – daugiausia jaunos šeimos, tad darželių ir mokyklų, ypač pradinių, poreikis auga.

Gyventojų skaičiumi vienoje sparčiausiai gausėjančių šalies savivaldybių spręsti darželių ir mokyklų problemai metamos visos pajėgos. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasakojo, kad rajono mokyklose steigiamos papildomos grupės, įrengiami daugiafunkciai centrai, dalį ikimokyklinio ugdymo grupių perkeliant į atsilaisvinusias mokyklų patalpas. Steigiami privatūs darželiai.

Savivaldybė per septynerius metus įsteigė 72 naujas vaikų darželio grupes ir sukūrė beveik 1 400 naujų vietų darželinukams, tačiau to nepakanka. Pradinių mokyklų – taip pat.

Tai ypač aktualu Akademijoje, Ringauduose, Noreikiškėse, kur gyventojų tankis labai didelis. Ugnės Karvelis gimnazija nebesutalpina mokinių, jų jau daugiau nei 1 000, o kitąmet norėtų mokytis 1 100. Ringaudų pradinė perpildyta: 2013 m. joje mokėsi 175 vaikai, dabar – jau 315.

Švietimo ministrė pritarė

Būdas, kaip spręsti šią opią problemą, buvo rastas. Nors ir laikinai – tik dešimčiai metų. Situacija buvo tokia: Akademijoje, Studentų g. 3, ASU turi daug metų nenaudojamą, apleistą keturių aukštų bendrabutį, o Kauno rajono savivaldybei verkiant reikia pastato darželinukų grupėms ir pradinukų klasėms. Taigi universiteto rektorius Antanas Maziliauskas ir meras Valerijus Makūnas draugiškai sukirto rankomis ir sutarė, kad ASU perduoda bendrabučio pastatą savivaldybei pagal panaudos sutartį, kuri truks iki 2025–2027 m.

2015-aisiais, vos pasirašius sutartį, Kauno rajono savivaldybė ėmė skubiai pertvarkyti pritaikant darželinukams pirmą, po to – antrą buvusio bendrabučio aukštą. Į šias patalpas atsikėlė Noreikiškių lopšelio-darželio "Ąžuolėlis" filialas, iš viso devynios mažųjų grupės. Pradėtas rengti ir pradinės mokyklos projektas.

A.Maziliauskas, dalyvavęs darželio atidaryme, sveikino savivaldybės iniciatyvą, džiaugėsi, ypač tuo, kad, pagal susitarimą su savivaldybe, priimant į darželį pirmenybė teikiama ASU darbuotojų vaikams.

Šį objektą pernai apžiūrėjusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė taip pat negailėjo pagyrų. "Labai džiugu, kai ieškoma bendrų sprendimų, – kalbėjo ji. – Iš to, ką apžiūrėjome, manau, jie naudingi visoms pusėms. Tai, kad savivaldybė imasi iniciatyvos, yra gražus pavyzdys."

Viskas paruošta startui – trečiam ir ketvirtam buvusio bendrabučio aukštams pertvarkyti į mokyklą, kuri priimtų 290 Akademijos, Ringaudų, Noreikiškių pradinukų.

Ar verta investuoti milijonus?

J.Petrauskienė buvo supažindinta ir su tolesniu Kauno rajono vadovų planu – likusiuose dviejuose nenaudojamuose buvusio bendrabučio aukštuose virš darželio "Ąžuolėlis" kurti pradinę mokyklą. Idėja ministrei labai patiko – juk tai, kad Lietuvoje ne uždaroma, o steigiama nauja mokykla šiandien yra kone stebuklas.

"Reikia detalių projektų ir skaičiavimų, juos turėsime apsvarstyti ir, manau, jei suinteresuotoms pusėms pavyko susitarti, Vyriausybei tokį susitarimą liks tik palaiminti", – apibendrino ministrė.

Šiuo metu pradinės mokyklos projektas jau baigtas, viskas paruošta startui – trečiam ir ketvirtam buvusio bendrabučio aukštams pertvarkyti į mokyklą, kuri priimtų 290 Akademijos, Ringaudų, Noreikiškių pradinukų. Suskaičiuota, kad pritaikyti bendrabučio patalpas ugdymo reikmėms savivaldybei kainuos apie 1,2 mln. eurų. Mokykloje suprojektuota dvylika pradinukų klasių, sporto salė, drabužinės, dušas, valgykla, biblioteka, moderni ventiliacijos sistema, apšvietimas, liftas neįgaliesiems.

Kauno rajono vadovams liko tik viena dvejonė: ar racionalu skirti 1,2 mln. eurų rekonstrukcijos darbams pastate, kurį po 7–10 metų, pasibaigus panaudos sutarčiai, teks palikti?

Nutarė pastato neatiduoti

"Darželis kainavo apie milijoną eurų, pradinė mokykla atsieis daugiau kaip milijoną, – skaičiavo V.Makūnas. – Visa tai – savivaldybės lėšos. O septyneri metai – labai trumpas terminas."

"Kita vertus, – svarstė meras, – tos pradinės mokyklos Akademijoje trūksta kaip oro, vaikai nebeturi kur mokytis."

Kauno rajono savivaldybė paprašė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), kad visas valstybei priklausantis pastatas –  buvęs ASU bendrabutis, kurį patikėjimo teise valdo universitetas, būtų perduotas savivaldybės žinion.

"Tame pastate bus mokomi vaikai, kas žino, galbūt jie –  būsimieji universiteto studentai. Manau, valstybės prioritetas turi būti dėmesys ir resursai ugdymo procesui. Čia neturi būti nei "mano", nei "tavo". Esu įsitikinęs, kad vaikai, jų ugdymas nuo pirmos pradinės mokyklėlės pakopos iki universiteto diplomo – mūsų visų bendras reikalas", – kalbėjo V.Makūnas.

Tačiau ASU nepritarė savivaldybės planams perimti pastatą savo žinion. Neseniai Kauno rajono savivaldybei ŠMM persiuntė raštą, pranešantį, kad universitetas buvusio bendrabučio neketina atsisakyti. Pagrindinis motyvas – įvykdžius universiteto reorganizaciją, į ASU bus perkelti Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų ir Informatikos fakultetai. Bendrabutis esą vėl gali būti reikalingas.

Viceministras kviečia tartis

"Turime labai ambicingų planų, – patikino ASU rektorius A.Maziliauskas. – Mes dabar jungiamės su Vytauto Didžiojo universitetu, čia įsikurs dar du fakultetai, padaugės studentų visu tūkstančiu, tai už dešimties metų mes tikimės, kad universitetas plėsis ir todėl atiduoti nuosavybėn (bendrabučio Akademijoje, Studentų g. 3, – red. past.) negalime. Būsime numeris vienas Lietuvoje, mūsų plėtrai tikrai gali būti reikalingos tos patalpos."

Vis dėlto rektorius A.Maziliauskas pabrėžė, kad panaudos sutarties su Kauno rajono savivaldybe universitetas nenutrauks: "Tam dešimties metų laikotarpiui – mes kaip žadėjome, tikrai taip ir laikysimės."

"Pagal galiojančius teisės aktus, sprendimus dėl pastato naudojimo priima universitetas, – aiškino švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas. Vykstant universitetų tinklo optimizacijai, dabartiniame ASU studentų miestelyje atsiras daugiau studentų, taigi universitetas iš naujo įvertina savo poreikius ir galimybes."

Viceministras išreiškė viltį, kad spręsdamas savo plėtros klausimus ASU vis dėlto atsižvelgs į vietos bendruomenės poreikius. "Esame įsitikinę, kad universiteto ir savivaldos dialoge bus rastas geriausias sprendimas", – vylėsi G.Viliūnas.

Bendras tarybos sprendimas

Kaip elgtis Kauno rajono savivaldybei, esant tokiai situacijai, kai universitetas nesutinka perduoti savivaldybei pastato? Šį klausimą meras V.Makūnas pateikė Kauno rajono tarybai. Skirti lėšų patalpoms, kuriomis bus galima naudotis tik laikinai, bet bent septyneriems metams turėti Akademijoje pradinę mokyklą? O gal skėstelėti rankomis: padarėme, ką galėjome, atleiskite, gyventojai, niekuo daugiau negalime padėti, laikinoms patalpoms tokios sumos skirti negalime?

Kauno rajono taryba nusprendė: pradinė mokykla Akademijoje būtina. Tebūnie laikinai ASU bendrabutyje, vėliau gal atsiras kitų variantų.

"Džiaugiuosi, kad taryboje vieningai nusprendėme būtent taip, –  neslėpė emocijų V.Makūnas. – Mes pažadėjome gyventojams, kad jų vaikams Akademijoje bus pradinė mokykla, ir privalome tesėti pažadus. Kol turime panaudos sutartį buvusiam bendrabučiui, planuokime mokyklą 7–10 metų. Per tą laiką, žinoma, ieškosime kitų, ilgalaikių sprendimų."

"Švietimo ir mokslo ministerija ir ASU vadovai nusiteikę geranoriškai, – kalbėjo meras. – Žinoma, norėtųsi didesnės valstybės paramos mūsų augančiam kraštui, Vyriausybė galėtų suteikti sklypą ir nors iš dalies paremti naujos mokyklos statybą. Tai būtų ilgalaikis sprendimas. Esu optimistas ir neabejoju, kad bendromis jėgomis rasime variantų, kaip įsteigti pradinę mokyklą Akademijoje – galbūt dar geresnę, nei kuriame šiandien."

Daug valstybės turto

ASU yra tarp Lietuvos universitetų, kur vienam studentui tenka didžiausi patalpų plotai. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos informavo "Kauno dieną", kad šis universitetas valstybinės žemės turi irgi įspūdingą kiekį: vien tik žemės ūkio naudmenų plotas – 720 ha. Dalį sklypų universitetas naudoja savo reikmėms, tarp kurių – ir automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau nemažai ASU valdomos valstybinės žemės nenaudojama.

Be universiteto valdų, kitos laisvos valstybinės žemės Akademijos ir Ringaudų seniūnijose nėra. Bendrojo lavinimo mokyklos reikmėms pakaktų ir 2–3 ha saugioje, vaikams ugdyti tinkamoje vietoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tadas

Tadas portretas
O Pranckietis ar nors pajudino pirštą, kad jo krašto vaikai turėtų mokyklą?

Julija

Julija portretas
Universitetai yra didžiausi latifundininkai, apžioję turtą, kurio jiems visiškai nereikia. Pasidomėkite, žurnalistai, kiek ir kokio turto turi KTU, ASU, VDU. LSMU. Būtų įspūdingas tyrimas, žmonės juk turi teisę žinoti.

pažiūrėkit

pažiūrėkit portretas
...kiek Kauno centre tuščių pastatų (Donelaičio g., Kęstučio g. Laisvės al.), kurie YRA VALSTYBINIAI, BET ATIDUOTI PANAUDOS TEISE UNIVERSITETAMS (KTU. VDU) stovi. Ar racionalus toks valstybinio (mūsų visų) turto naudojimas, gal Švietimo ministrė galėtų paaiškinti. Kodėl universitetas, pastatęs už milijonus eurų naujų statinių, senų automatiškai negražina valstybei? Jei tai turtas, iš kurio nori išsilaikyti, tuomet lygiai tokia to turto verte turėtų būti sumažintos ir valstybės skiriamos universitetui mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto lėšos...
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių