Lietuviško kapitalizmo pradininkas už grotų sės porai metų

Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį kapitalizmo idėjų pradininkui Lietuvoje Arvydui Stašaičiui ir kartu prieš teismą stojusiam Stasiui Pilveliui.

Kauno apygardos teismui ir proceso dalyviams teko sugrįžti į 2001 – 2006-uosius metus, kai buvo įkurta Lietuvos invalidų sporto draugija. Teismas nagrinėjo šios draugijos lėšų iššvaistymo voratinklį.

A. Stašaitis kaltinamas tuo, kad būdamas Lietuvos invalidų sporto draugijos viceprezidentu ir prezidentu parengė gudrų nusikalstamos veikos planą – draugijos lėšomis, gautomis iš paramos, įgyti nuostolingai veikiančių ir draugijos narių ar su jais susijusių asmenų valdomų įmonių akcijas už didesnę nei tikroji jų vertė kainą.

Oficialiai buvo teigiama, kad įsigytose įmonėse bus įdarbinti neįgalieji, įmonių statusas bus perorientuotas į socialinių paslaugų įmones.

A.Stašaičiui ir S. Pilveliui pareikštuose kaltinimuose buvo nurodyta, kad visi akcijų pirkimo sandoriai nebuvo naudingi Lietuvos invalidų sporto draugijai.

Teisme naudotasi turto vertintojų pateikta akcijų vertės skaičiavimo medžiaga, kuri buvo daryta praėjus keleriems metams po jų įsigijimo.

Teismas paskelbė A. Stašaitį kaltu. Jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

S. Pilveliui teismas skyrė švelnesnę bausmę – vienerius metus nelaisvės, bausmę atidedant pusantrų metų. Teismo vertinimu, S. Pilvelis tik vykdė A. Stašaičio nurodymus.

A. Stašaičio elgesį teismas įvertino kaip arogantišką: jis rodė nepasitenkinimą, laidė replikas prokurorei.

„Aš gyniausi. Negi turiu sėdėti suglaudęs ausis“, – retoriškai atsakė A. Stašaitis. Dvejiems metams nelaisvės nuteistas verslininkas neslėpė apsisprendimo teismo nuosprendį skųsti aukštesnės instancijos teismui.

Teismas patenkino ir prokurorų nurodytą civilinį ieškinį beveik 365 tūkst. eurų, kuriuos nuteistieji turės sumokėti solidariai.

Tačiau A.Stašaitis ironizavo: “Šioje byloje nėra civilinio ieškovo. Kam tuos pinigus turėsime sumokėti. Patys sau? Nes neva nukentėjo Lietuvos invalidų sporto draugija“.

A.Stašaitis neslėpė apmaudo, kad teismo nuosprendis buvo ne bylos medžiagos teisminio nagrinėjimo analizė, o perrašytas kaltinamasis aktas.