Niūri prognozė: pirmokų Kauno mokyklose mažės dar bent trejus metus

Kaune jau tapo įprasta kasmet sulaukti vis mažesnio būrio pirmokų. Optimistiškesnės nuotaikos tik rajone, kur pradinukų kol kas nemažėja ir netgi po truputį gausėja.

Kaune jau tapo įprasta kasmet sulaukti vis mažesnio būrio pirmokų. Optimistiškesnės nuotaikos tik rajone, kur pradinukų kol kas nemažėja ir netgi po truputį gausėja.

Tendencijos nekinta

Rugsėjį Kauno mieste laukiama 2 651 pirmoko – šis skaičius gerokai mažesnis nei 2012 m. duomenys. Pernai pirmą kartą miesto mokyklų slenksčius peržengė 2 815 vaikų.

Pasak Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo Antano Bagdono, kasmet pirmokų skaičius mažėja jau daugiau kaip dešimtmetį. Per šį laikotarpį Kauno mokinių gretos sumažėjo 18 tūkst. vaikų.

"Seniai baigėsi laikai, kai sulaukdavome daugiau kaip 3 tūkst. pirmokų. Negana to, prarandame ir vyresniųjų klasių moksleivius: pavyzdžiui, šiemet į miesto mokyklas neateis 488 septintų klasių moksleiviai, 337 aštuntokai", – sakė valdininkas. Spėjama, kad pastarieji vaikai išvyko į užsienį kartu su tėvais.

Tenka jungti mokyklas

Per pastaruosius dešimt metų Kaune sujungtos devynios mokyklos. "Tai neišvengiamas procesas, – įsitikinęs A.Bagdonas. – Jei ištuštėjusios įstaigos liktų gyvuoti, nukentėtų surenkančios pakankamą skaičių moksleivių mokyklos."

Neatmetama galimybė tęsti mokyklų tinklo pertvarką. "Mūsų skaičiavimais, pirmokų gali mažėti dar trejus metus, po to tikimės, kad padėtis stabilizuosis", – vylėsi A.Bagdonas.

Pasak savivaldybės atstovo, jau nelikę mokyklų, kur pamokos vyktų dviem pamainomis, kaip būdavo anksčiau. A.Bagdonas pastebėjo, kad Kaune gana skirtingas gyventojų tankumas. "Anksčiau Eiguliuose buvo pristatyta daug mokyklų, bet dabar jas tenka jungti, o Šilainiuose tokios problemos kol kas nėra", – kalbėjo valdininkas.

Jis akcentavo, kad pakraščio mokyklų nuspręsta neuždaryti. Palemono, Julijanavos, Vaišvydavos, Rokų mokyklas reformos aplenkė. "Joms suteiktas miesto pakraščio statusas", – sakė A.Bagdonas.

Iš viso Kaune mokosi 38,5 tūkst. moksleivių.

Rajone optimizmo daugiau

Kauno rajone situacija ne tokia dramatiška. Čia jau kelerius metus pirmokų ne tik ne mažėja, bet netgi šiek tiek daugėja. 2011 m. sulaukta 706 pirmaklasių, 2012 m. – 780, šiemet laukiama 799.

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja ugdymo reikalams Nijolė Benikienė mano, kad pirmokų mažėjimo išvengiama, nes jaunos šeimos persikrausto gyventi į priemiesčius.

"Pastebime, kad pirmokų labiausiai daugėja tuose miesteliuose ir gyvenvietėse, kur vyksta statybos. Taigi ten keliasi naujakuriai, kurie leidžia savo atžalas į vietos mokyklas", – sakė vedėjo pavaduotoja.

Labiausiai pirmokų pagausėjimo sulaukia arčiausiai Kauno esančios gyvenvietės: Mastaičiai, Ringaudai, Karmėlava, Raudondvaris. Atokesni miesteliai tuo pasigirti negali. Beje, Garliavoje, kur statybų plėtra nebuvo tokia kaip kitose priemiesčio gyvenvietėse, šiais metais mokysis penkiais pirmokais mažiau nei pernai.

Permainų išvengia

N.Benikienė minėjo, kad bendro moksleivių mažėjimo neišvengia ir rajonas. "Vyresnėse klasėse kasmet prarandama apie 200 moksleivių, nes jie su tėvais išvyksta gyventi kitur", – sakė ji.
Vis dėlto mokyklos netuštėja taip sparčiai, kad reikėtų skubotų reformų. "Laikomasi Kauno rajono tarybos numatytos strategijos išsaugoti atokesnes mokyklas, kad vaikams būtų užtikrintas patogus ugdymo procesas. Net ir ten, kur mokyklos jungiamos, paliekami bent skyriai", – teigė N.Benikienė.

Pavyzdžiui, pernai prie Piliuonos vidurinės mokyklos prijungus Viršužiglio pagrindinę, pastarojoje liko pradinės klasės, ikimokyklinės paruošiamosios grupės. "Iki 2015 m. nenumatyta mokyklos tinklo pertvarkymų, nors situacija stebima ir patikslinama kasmet", – teigė N.Benikienė.

Kauno rajono mokyklas lanko 9,5 tūkst. vaikų.

Komentaras

Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas

Pedagogų situacija visoje šalyje jau daug metų vis labiau prastėja. Moksleivių mažėja, todėl atitinkamai mažėja darbo krūviai, kartu – ir atlyginimai.

Deja, valstybės vadovai nieko nedaro ir palieka visus rūpesčius mokyklų vadovams. Jiems tenka patiems ieškoti išeičių, kaip išsaugoti mokytojų pajamas. Dažniausiai dėl to tenka atleisti specialistus. Savivaldybės taip pat turi labai mažai galių komplektuojant klases.

Tiek praėjusios kadencijos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, tiek šias pareigas perėmęs Dainius Pavalkis tik konstatavo moksleivių mažėjimo problemą, bet nieko nedarė. Mūsų profesinė sąjunga teikia siūlymus, bet, norint juos įgyvendinti, reikia politinės valios, kurios trūko ir tebetrūksta. Pavyzdžiui, mes manome, kad reikia mažinti moksleivių skaičių klasėse. Jis nepakeistas nuo sovietmečio.

Reikėtų pedagogus anksčiau laiko išleisti į pensiją, kad jie galėtų pasitraukti iš darbo arba dirbti sumažintu krūviu. Seniai laikas atkreipti dėmesį į suaugusiųjų švietimą, nes šioje srityje Lietuva yra autsaiderė Europoje. Tuštėjančias mokyklas galėtų pakeisti suaugusieji, o juos mokyti – dalis pedagogų, kuriems lieka vis mažiau darbo su vaikais.


Šiame straipsnyje: Kauno mokyklospirmokaimokykla

NAUJAUSI KOMENTARAI

Farsui

Farsui portretas
Nes tas "gimdymo bumas" dar tik darželius lanko, po poros metų kaip dabar užmušti draželiai,taip bus ir su mokykloms, ir ypač prestižinėmis. Gimstamumas didelis, ir tokiose šeimose kur geros algos,t.y. turi valdiškus darbus po kelis vaikus pamečiui, tai ir mokyklos "papilnės".

Farsas

Farsas portretas
o tai gerai - ko rėkiat kad darželių trūksta? Taikur paskui tie vaikai iš tų darželių - varo tiesiai į mėnulį?

Mystic

Mystic portretas
Taip, zmones renkasi gyvenima uzmiestyje, kur pigiau kainuoja nekilnojamas turtas, sildymas, todel ir vaiku ten daugeja, taciau mes gyvename pagal ribas kauno mieste, Romainiuose, taciau pas mus nera, darzelio, o esama mokykla nori uzdaryti, jau beveik 10 metu kalbama apie naujos mokyklos statybas, gyventojai raso prasymus, bet miestas kaip visada savo: nera pinigu. Mokyklinuku ir darzelinuku musu rajone labai daug, daug jaunu seimu cia gyvena, bet neturrime nieko, nei viesos erdves, nei infrastrukturos (gatves be saligatviu, arba zvirkeliai, ir jokio apsvietimo), nei mokyklos, darzelio... Viesas transportas taip pat veza per aplinkui, o dar ir dali esamo VT nori nuimti. Kaip matome, lyginant su kitais miestais, Kaunas niekam neturi pinigu. Pastate WC prie pilies, ir baisus konteineris, ir tvarkos truksta ir dar mokamas. O pvz. suvalkijos sostineje - Marijampoleje, WC grazus, gerai integruotas i aplinka ir nemokamas :)
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių