Nemuno saloje baseino nereikia?

Kauno politikai vakar valandą diskutavo, ar reikalingas atviras plaukimo baseinas Nemuno saloje. Dauguma tarybos narių mano, kad tokiai idėjai įgyvendinti dar neatėjo laikas.

Projektai dūla stalčiuose

Į jungtinį miesto tarybos komitetų posėdį susirinkę politikai turėjo svarstyti klausimą, ar reikalingas Kaunui baseinas Nemuno saloje, bet dauguma miesto tarybos narių piktinosi veltui sugaišę laiką, nes neišgirdo atsakymų į rūpimus klausimus.

"Daug techninių ir investicinių projektų dūla stalčiuose. Reikia vykdyti tuos projektus, kuriems jau parengti dokumentai ir išleisti pinigai, parinktos vietos", – pareiškė savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albertas Palaima.

Dar 2009-aisiais buvo surengtas urbanistinis idėjų konkursas, siekiant išsiaiškinti, kaip turi atrodyti Nemuno sala šalia naujosios arenos. Architekto Šarūno Kiaunės vadovaujama grupė architektų tuomet pasiūlė, kad tai turi būti sportui ir rekreacijai skirta erdvė be aukštybinių pastatų, o jų projektas "Sala, jungianti krantus" pripažintas geriausiu.

"Jeigu keliame klausimą dėl baseino Nemuno saloje, reikės keisti detalųjį planą, nes baseinui reikės statinių, katilinės, kitų infrastuktūros dalykų", – perspėjo Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.

Kai kuriems politikams užkliuvo, kad mieste yra svarbesnių objektų, tačiau apie jų plėtojimą kalbėti vengiama.

Nuomonės išsiskyrė

Ne vienam posėdyje dalyvavusiam politikui kilo klausimas, už kokius pinigus baseinas būtų statomas, kokios jo išlaikymo sąnaudos. Posėdžiui vadovavęs Švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Valys Venslovas pripažino, kad šie klausimai kol kas nebuvo svarstyti. "Diskutuojame, kokios yra galimybės turėti atvirą baseiną Nemuno saloje", – bandė aiškinti V.Venslovas.

"Kunigaikštis Gediminas susapnavo kaukiantį vilką ir pradėjo statyti Vilnių. Kai kam kažkas pasirodė ir jis sugalvojo, kad reikia įrengti Nemuno saloje baseiną. Klausimas visai neparuoštas, neturime jokių apčiuopiamų pasiūlymų ir gaištame laiką", – piktinosi Ona Balžekienė.

Pasak vicemero Stanislovo Buškevičiaus, būta daug minčių, kaip išnaudoti salos erdvę šalia arenos, o baseino įrengimas – viena iš idėjų.

"Lietuvoje daugiausia žmonių nuskęsta ne tik dėl to, kad eina maudytis išgėrę, bet ir dėl to, kad vaikai nemoka plaukti. Baseinas reikalingas – nesvarbu, ar atviras, ar uždaras. Yra toks pasiūlymas, o pasiūlymus reikia svarstyti", – aiškino S.Buškevičius.

Reikia Aleksote

Miesto tarybos narė Edita Gudišauskienė taip pat suabejojo atviro baseino Nemuno saloje reikalingumu. Jos manymu, šiltuoju metų laiku kauniečiai mieliau rinksis tvarkomus ar planuojamus tvarkyti paplūdimius gamtoje, o ne dirbtinį baseiną.

Ji priminė ir apie kitus mieste esančius baseinus, kuriems atnaujinti reikia lėšų. "Turime nebaigtą baseiną "Vilija", kuriam trūksta 2 mln. litų. Šilainių baseino rekonstrukcijos sąmata – 7,5 mln. litų, o šalia Nemuno salos Miško g. yra Centro sporto mokyklos baseinas. Patvirtinome sporto bazių plėtros planą, kuriame – lengvosios atletikos maniežas, kovos menų ir rankinio daugiafunkcis centras. Ar turėsime tiek finansų?" – retoriškai klausė politikė.

Pasak E.Gudišauskienės, labiausiai naujo baseino reikėtų Aleksote, tad, jos nuomone, apie tai ir reikėtų kalbėti.

Vertina atsargiai

Posėdyje dalyvavęs ir Nemuno salos sutvarkymo projektą kūręs architektas Š.Kiaunė nebuvo linkęs stoti nei baseino idėjai pritariančiųjų, nei ją kritikuojančiųjų pusėn. Jo manymu, baseino funkcija nesikerta su pasiūlymu salą pritaikyti sportui ir rekreacijai.

"Klausimas, koks jis bus – uždaras ar atviras? Jeigu atviras ir su minimalia infrastruktūra – tada galima, bet jeigu toks kompleksas kaip "Girstutis", tai jau prieštarautų pačiai idėjai neužstatyti likusios Nemuno salos dalies", – įžvelgė architektas.

"Jeigu architektai nemato ten baseino, tai nėra ką net galvoti. Įvadai, užstatymo plotai – niekas neišspręsta. Idėja gal ir gera, bet reikia pirmiausia duoti profesionalams išanalizuoti, tik paskui galėsime diskutuoti", – savo nuomonę išdėstė buvęs Kauno plaukimo centro direktorius Mindaugas Špokas.

Jo nuomone, geriausiai į klausimus, kiek reikėtų investuoti ir kada tos investicijos atsipirktų, atsakytų verslininkai.

Komentaras
Povilas Mačiulis, "Vieningo Kauno" frakcijos seniūnas

Baseino Nemuno saloje idėją "Vieningas Kaunas" pristatė šių metų balandį. Siūlome, kad šiltuoju metų laiku miestiečiai plaukiotų po atviru dangumi, o šaltuoju – baseiną uždengti lengvųjų konstrukcijų antstatu. Idėja tikrai įgyvendinama – dar sunkesnėmis sąlygomis upės viduryje panašus baseinas veikia Vokietijos sostinėje Berlyne. Svarstant šį klausimą jau seniai reikėjo pakviesti ir Kauno architektus bei urbanistus, ypač atsižvelgti į Eugenijaus Miliūno, profesoriaus Rimvydo Palio ir Š.Kiaunės nuomones, juk būtent šie architektai sukūrė abiejų Nemuno salos dalių koncepcijas ir galėtų savivaldybei pasiūlyti geriausią šios idėjos realizavimo būdą. Džiaugiuosi, kad miesto tarybos nariai pagaliau pradėjo svarstyti šią idėją, bet gaila, kad savivaldybės administracija taip snūduriuoja – juk galėjome būti pažengę gerokai toliau.

Vėl ieškos koncesininko

Artimiausiame miesto tarybos posėdyje politikams reikės apsispręsti, ar toliau ieškoti koncesininko "Girstučio" kultūros ir sporto rūmų pramoginei daliai.

Pasak savivaldybės Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjo pavaduotojo Antano Mockaus, pretenduodama į 5 mln. litų ES paramą "Girstučio" baseinui rekonstruoti, savivaldybė įsipareigojo rasti privatų operatorių pramoginei daliai.

Tos paieškos prasidėjo dar 2009-aisias, tačiau trys skelbti konkursai baigėsi be rezultatų, nors savivaldybė kiekvieną kartą lengvino sąlygas verslininkams, siūlė teisę parduoti centro pavadinimą.

"Birštono mineraliniai vandenys" buvo laikomi realiausiu pretendentu imtis koncesininko įsipareigojimų, bet penkis mėnesius vykusios derybos su savivaldybe nedavė apčiuopiamų rezultatų.

Pasak A.Mockaus, jeigu savivaldybei nepavyks rasti privataus operatoriaus, gali tekti grąžinti ES skirtą paramą. Jeigu koncesininką pavyktų rasti, savivaldybę gali užgulti didesnė finansinė našta. Šiuo metu savivaldybės įsteigtam Kauno plaukimo centrui per metus skiriama 0,5 mln. litų.

A.Mockus prognozuoja, kad privačiam koncesininkui savivaldybė kasmet turės sumokėti dar apie 1 mln. litų.