Neįgaliems vaikams sukūrė unikalų centrą

Gyvendami visavertį gyvenimą nesusimąstome, kiek daug kliūčių savo kelyje sutinka ir kiek pagalbos gyventi savarankiškai prireikia negalią turintiems žmonėms. "Stengiamės kuo labiau įsijausti į jų kasdienybę, antraip gali padaryti daug neištaisomų klaidų", – teigė Kauno rajono Socialinių paslaugų centro direktorė Lina Marozaitė, atverianti naujo Dienos socialinio globos centro duris.

Jautė poreikį

ES lėšomis įkurtas centras organizuos paslaugas negalią turintiems ir sutrikusio intelekto vaikams. 20 vaikų bus teikiamos naujos kompleksinės paslaugos, kurių iki šiol rajone nebuvo: psichologinė pagalba, veiks savitarpio pagalbos grupė šeimų nariams, vasaros stovyklos.

"Nors vienu metu centre galės lankytis 20 vaikų, sieksime, kad per metus čia apsilankytų 40 skirtingų vaikų. Kauno rajone yra apie 400 vaikų su negalia, bet dauguma be problemų lanko švietimo ugdymo įstaigas, specializuotas mokyklas ir specialias grupes darželiuose, tad tokių paslaugų poreikio nemato. Vis dėlto tie vaikai, kurie yra slaugomi namuose ir švietimo sistemoje nedalyvauja, dienos centre galės praleisti visą dieną", – pasakojo L.Marozaitė, pridurdama, kad švietimas vaikui yra būtinas, o centras tokių paslaugų suteikti negali, todėl nebūtų tikslinga jiems atsisakyti lankomų ugdymo įstaigų.

Tokiems vaikams bus pasiūlyta centre praleisti dalį dienos ir dalyvauti tam tikruose užsiėmimuose, kurie neorganizuojami jų lankomose įstaigose.

Nors pagal projektą buvo numatyta, kad centrą lankys mokyklinio amžiaus vaikai, L.Marozaitė neatmeta, kad bus priimami ir kiti vaikai, nes tik pradėjus veiklą paaiškės, koks bus tikrasis poreikis, prie kurio įstaiga turės prisitaikyti. Planuojama amžiaus grupę išplėsti nuo 6 iki 21 metų, nes sutrikusio intelekto jaunuoliai atsilieka savo raida.

Teiks kompleksinę pagalbą

Centre neįgaliems ir sutrikusio intelekto vaikams bus organizuojamos dienos globos paslaugos, kurių esmė – suteikti kompleksinę įvairių specialistų (socialinio darbuotojo, slaugytojo, kineziterapeuto, terapeuto) pagalbą vaikui dieną.

Vaikai galės dalyvauti įvairiose užimtumo grupėse ir terapijose: projekto lėšomis įsigytas muzikos ir dailės užsiėmimams skirtas inventorius, priemonės ergoterapijai ir kineziterapijai. Užsiėmimai vyks grupėse, tačiau vaikų su negalia poreikiai yra gerokai individualesni nei įprastai, tad bus ir individualių užsiėmimų.

Taip pat bus organizuojamos šeimos savitarpio pagalbos grupės, kuriose mamos galės dalytis patirtimi, atokvėpio valandėlės, per kurias tėvams būtina ištrūkti ir susitvarkyti reikalus, nes natūralu, kad visą parą prižiūrint specialių poreikių turintį vaiką tai neįmanoma.

Planuojama rengti ir vasaros stovyklas. "Pagal Lietuvos įstatymus vaikas su negalia, jeigu tik įmanoma, privalo būti integruotas į švietimo sistemą. Per mokslo metus tėvams problemų nekyla, bet prasidėjus vasaros atostogoms sulaukdavome daug skambučių. Tėvai klausdavo, kur jie gali vasarą vesti vaiką ir ar mes neteikiame tokių paslaugų. Pajutome akivaizdų stovyklų neįgaliems vaikams stygių", – teigė L.Marozaitė.

Nėra slenksčių

2007 m., kai į dabartinį Socialinių paslaugų centrą įsikėlė pirmieji darbuotojai, pastatas priminė griuvėsius. Senai gamyklai buvo minimaliai suremontuota, sudėti langai ir dalyje jo dirbo administracija. Tuo metu centras teikė konsultavimo ir tarpininkavimo tarp rajono seniūnijų paslaugas, koordinavo pagalbą į namus. Ji buvo teikiama kiekvienoje seniūnijoje dažniausiai senyvo amžiaus žmonėms, kurie patys nebegalėjo savarankiškai gyventi. Paslaugos neįgaliems vaikams nebuvo teikiamos, buvo perkamos iš kitų savivaldybių.

Prieš trejus metus, pradėjus įgyvendinti Dienos socialinės globos centro steigimo projektą, pastatas Ežero g. pasikeitė visiškai. Beveik 3 mln. litų investicijų pareikalavusios permainos prasidėjo nuo pirmo aukšto rekonstrukcijos ir antro aukšto statybos.

Rugsėjo 12 d. atidarytas naujasis centras gali puikuotis ne tik rekonstruotu pastatu, bet ir naujai įrengtomis erdvėmis, modernia įranga, pritaikyta įsiklausant į vaikų su negalia specialiuosius poreikius. Pradedant vien tuo, kad visame pastate nerasite nė vieno slenksčio – tam, kad nebūtų sunku neįgaliesiems judėti.

"Kadangi esame miesto savivaldybės teritorijoje, sulaukiame daug skambučių iš miestiečių. Deja, galime teikti paslaugas tik rajono gyventojams. Panašių dienos centrų yra ir mieste, bet akivaizdu, kad mūsų dienos priežiūros skyrius atrodo unikaliai ir panašios įstaigos Lietuvoje turbūt nėra", – anot L.Marozaitės, jau sulaukiama nemažai besidominčių tėvų skambučių. Šiuo metu baigiami paskutiniai pasiruošimo darbai ir planuojama, kad netrukus jau galės būti surinkta pirma vaikų grupė.

Unikalus valgomasis

Nors dar dalis baldų ir įrangos centro nepasiekė, dauguma patalpų jau visiškai įrengtos. Pasididžiavimas – valgomasis, kuriuo nustebinti liko net į atidarymą atvažiavę svečiai iš Vokietijos. Jo esmė – pagal poreikį savo pozicijas keičiantys baldai.

Virtuvės stalviršis, integruota dujinė orkaitė, kriauklė, valgomasis stalas pagal poreikius savaime paaukštėja arba pažemėja, kad jais naudotis galima būtų ir sėdinčiam vežimėlyje, ir negalinčiam pasilenkti. Aukštį keičiančios spintelės taip pat prisitaiko prie ūgio, kad vaikas pats bent iš apatinės lentynos galėtų pasiekti daiktus ir taip jaustųsi savarankiškas.

"Faktas, kad namuose vaikai tokios virtuvės tikrai neturės, nes tai per brangu. Bet dabar jie galės bent jau kartą per savaitę kartu su savo šeima ateiti čia ir išsikepti pyragą", – džiaugėsi L.Marozaitė.

Įrengta moderni technika

Dalis užsiėmimų patalpų įsikūrė antrame aukšte, į kurį kelia modernus liftas. Iškilus būtinybei buvo pagalvota ir apie kitokį būdą pasiekti šias patalpas. "Jau buvome pasimokę – dingsta elektra ir dauguma komunikacijų neveikia. Dėl to laiptinėje yra vikšriniai kopikliai, kurie padeda judėti laiptais", – pasakojo centro direktorė.

Antrame aukšte vaikams vyks užsiėmimai kineziterapijos kabinete, kuris taip pat įrengtas atsižvelgiant į subtiliausius jų poreikius. Kadangi specialistai, ypač dirbantys su autizmo negalią turinčiais vaikais, patarė kuo labiau stengtis sutelkti vaiko dėmesį ir jo neblaškyti, buvo nutarta patalpą izoliuoti.

Tėvai juk taip pat nori stebėti specialisto darbą. Tad buvo prieita prie originalaus sprendimo: stiklinės patalpos sienos padengtos tokia plėvele, kuri viduje veikia kaip veidrodis, o iš išorės lieka permatomu stiklu. Tad vaikai viduje mato tik save, o tėvai, esantys už durų, gali stebėti savo vaiką.

Tame pačiame aukšte įrengta moderni treniruoklių salė, relaksacijos kambarys su vibruojančiais foteliais, vandens lova ir specialiu apšvietimu, užsiėmimų ir susirinkimų kambarys su raminančiu akvariumu, kuriame plaukioja gyvos žuvytės, žaidimų kambarys, ergoterapijos kabinetas, taip pat poilsio kambarys su lovomis. Kadangi negalią turintys vaikai greičiau pavargsta, jiems būtina kartais pailsėti.

Įrengta ir kompiuterių salė. "Labai svarbu lavinti kasdienius įgūdžius. Šiais laikais sunku įsivaizduoti savo gyvenimą be kompiuterio, bet įsigijome ir siuvimo mašinų, kad vaikai išmoktų elementarių įgūdžių, lavintųsi, kad galima būtų juos sudominti ir motyvuoti", – pasak L.Marozaitės, buvo nupirkta ir speciali įranga kompleksinę negalią turintiems vaikams: dideli klavišai, programinė įranga akliesiems ir silpnaregiams. Taip vaikai nesijaus išskirtiniai ir galės lavintis kartu su kitais.

Svajoja apie sūpynes

Be minėtų užsiėmimų, bus lavinami ir vaikų meniniai gebėjimai muzikos bei dailės kabinetuose. Veikloms lauke taip skirta nemažai dėmesio. Kieme įrengta didelė žaidimų aikštelė, kurioje galės žaisti ne tik centrą lankantys vaikai, bet ir jų laukiančios mamos su mažesniais broliais ir seserimis. Centrui priklauso ir aptverta daugiafunkcė aikštelė įvairioms lauko veikloms bei žaidimams.

"Projekte nebuvome numatę, bet svajojame galbūt iš privačių lėšų nupirkti specialias sūpynes, kuriose vaikas suptis gali sėdėdamas vežimėlyje. Turbūt niekad nepagalvojome, kad neįgalus vaikas praranda tokį vaikystės džiaugsmą", – pasak L.Marozaitės, nors lėšų skirta nemažai, tačiau nuspręsti, ko tikrai reikia negalią turintiems vaikams, yra be galo sunku. Norint išvengti neištaisomų klaidų, pavyzdžiui, padaryti slenksčius, reikia įsijausti į jų kasdienybę.

Kauno rajono savivaldybė įsipareigojo penkeriems metams Dienos socialinių paslaugų centro paslaugas teikti nemokamai. Vis dėlto jo direktorė skuba nuraminti, kad praėjus šiam terminui finansinė našta tikrai neužguls tėvų pečių: "Socialinės apsaugos sistemoje galioja tam tikri saugikliai, kurie neleidžia, kad tos paslaugos būtų brangios, ir užtikrina, kad jos pasiektų pačias pažeidžiamiausias grupes."

Komentaras

2007–2011 m. Kauno rajono socialinių paslaugų centro direktorė, Seimo narė

Raminta Popovienė

Jau nuo 2007 m. Kauno rajone pradėjome plėsti ir įgyvendinti socialinių paslaugų prieinamumą žmonėms, kuriems reikia tam tikros pagalbos, darbai buvo vykdomi palaipsniui. 2008 m. Garliavoje buvo įkurtas Krizių centras moterims, patyrusioms smurtą, ar šeimoms, kurioms reikalinga psichologinė pagalba. 2009 m. buvo atidaryta sporto salė suaugusiems žmonėms su negalia, kad jie galėtų stiprinti savo sveikatą ir gautų sociokultūrines paslaugas. 2011–2012 m. Domeikavoje įsikūrė Šeimos gerovės centras, teikiantis pagalbą šeimoms. Taigi tie darbai, skirti visoms socialinėms grupėms, vyko nuosekliai. Tuo metu tokio dienos centro vaikams su negalia ir apskritai tokių nestacionarių paslaugų rajone nebuvo.

Pastatas, kuriame yra įsikūręs Socialinių paslaugų centras, taip pat nebuvo iki galo sutvarkytas. Dėl to Kauno rajono savivaldybė nusprendė pasinaudojant ES finansavimu įsteigti centrą vaikams, turintiems fizinių negalių, ir sutrikusio intelekto vaikams. Manau, savivaldybės sprendimas buvo pačiu laiku ir labai reikalingas, nes anksčiau buvo teikiamos tiktai dienos socialinės globos paslaugos namuose ir dėl to tėvai negalėjo ne tik eiti į darbą, bet ir neturėdavo atokvėpio valandėlių. Kauno rajone yra maždaug 400 šeimų, auginančių vaikus su negalia. Tėvai juos prižiūrėdavo namuose arba naudodavosi paslaugomis, kurias pirkdavome kituose dienos centruose Kauno mieste bei kituose rajonuose. Dėl to buvo nuspręsta nepirkti paslaugų, turėti jas savo rajone.

Kiek teko kalbėti su šeimomis, visi labai laukė tokio centro. Gal vieni vaikai jį lankys kiekvieną dieną, kiti – tik kelias dienas per savaitę, bet tai leis tėvams bent trumpam atsikvėpti, gal patiems apsilankyti pas gydytojus. Iš tiesų, manau, tai labai reikalinga, juolab kad centre įdiegta nauja įranga, nupirkta transporto priemonė – autobusiukas, kuriuo vaikai bus čia atvežami.