Neaišku, ar komisija galės pamatyti įslaptintą įrašą iš Garliavos

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas sako kol kas negalintis atsakyti, ar dėl teisėjos Neringos Venckienės sprendžianti komisija galėtų susipažinti su vaiko perdavimo motinai Laimutei Stankūnaitei vaizdo įrašu.

Ketvirtadienį per komisijos posėdį kai kurie jos nariai sakė norintys susipažinti su gegužės 17 dieną Garliavoje užfiksuotu vaizdo įrašu perduodant vaiką, kad galėtų spręsti dėl teisėjai N.Venckienei metamų įtarimų pagrįstumo, tačiau dėl to sprendžiama nebuvo, nes nebaigta išklausyti pačios Kauno apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjos N.Venckienės paaiškinimų.

„Prašymo dėl vaizdo ir garso įrašų dar nėra, kai bus toks prašymas, bus svarstoma, kokia galimybė. Kaip jūs žinote, vaizdo ir garso rašai, kiti duomenys yra ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie paprastai nėra skelbiami. Kaip bus padaryta šiuo konkrečiu atveju, šiuo metu atsakyti negaliu“, – klausiamas, kokia galimybė komisijos nariams gauti minėtą įrašą, sakė Ž.Radišauskas.

Ketvirtadienį Generalinės prokuratūros atstovą išklausiusi komisija pradėjo, tačiau nebaigė N.Venckienės apklausos, posėdį planuoja pratęsti ateinantį antradienį po vakarinio plenarinio posėdžio.

Generalinio prokuroro prašyme dėl teisėjos imuniteto panaikinimo nurodytos penkios veikos, dėl kurių padarymo prašoma duoti tokį sutikimą: nepagarbos teismui, teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo valstybės tarnautojui, trukdymo antstolio veiklai ir piktnaudžiavimo vaiko teisėmis.

Vėliau žurnalistų klausiamas, kokia didžiausia bausmė galėtų grėsti teisėjai, Ž.Radišauskas sakė, jog minėtos veikos varijuoja nuo baudžiamojo nusižengimo iki apysunkio nusikaltimo, o didžiausia galima bausmė siekia šešerius metus nelaisvės.

Ketvirtadienį Seimo laikinajai komisijai informaciją dėl galimų įtarimų N.Venckienei pristatęs prokuroras Ž.Radišauskas sakė, kad teisėjos smūgis policininkui yra fiksuotas filmuotoje medžiagoje.

„Yra bent du vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuotas smūgių sudavimo faktas“, – tvirtino  pareigūnas.

N.Venckienė sako negalėjusi įvykdyti teismo sprendimo dėl vaiko perdavimo motinai be prievartos, o pačią L.Stankūnaitę sako nerodžius noro bendrauti su vaiku ir jau po teismo sprendimo dėl perdavimo.

„Civilinio proceso kodekse yra aiškiai pasakyta – prievarta mažamečio atžvilgiu yra negalima. Niekas absoliučiai, ir aš taip pat, neturiu teisės naudoti prievartos vaiko atžvilgiu. Kitaip nei naudojant prievartą aš neturėjau galimybių mergaitę perduoti L.Stankūnaitei. Taip, prievartos vaikui aš tikrai nenaudojau, tai to sprendimo įvykdyti tikrai negalėjau“, – tvirtino teisėja.

„L.Stankūnaitė sausio mėnesį visiškai nepageidavo susitikti su mergaite, vasario 19 dieną dvi valandas, kovo 23 tik per pirmąjį nesėkmingą perdavimą L.Stankūnaitė matė mergaitę, balandžio mėnesį nei karto neatvyko, o gegužės 17 dieną (per perdavimą – red. past.) Stankūnaitė pirmą kartą pamatė mergaitę, tai Stakūnaitės elgesys rodė, kad ji su mergaite nei siekė bendrauti, nei nori ją matyti, nei bendravo “Skype„. Jokio bendravimo, o po to atėjo ir prievartą tą mergaitę ištempė“, – kalbėjo N.Venckienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

varna

varna portretas
Duodu prišikt kepure, kad nematys nei įrašo, nei pačios Zoo išgimdytojos teisme, tik nuotoliniu būdu, nes--oi oi oi kaip gali nušnekėti ne į temą

gebelsas

gebelsas portretas
sutinku

muilo

muilo portretas
opera,klouno pasirodymas,tik tiek ir belieka pasakyti apie prokuratūros darbą,aš manau.
VISI KOMENTARAI 51
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių