Naujausiuose reitinguose – išskirtinis trijų Kauno mokyklų įvertinimas | KaunoDiena.lt

Naujausiuose reitinguose – išskirtinis trijų Kauno mokyklų įvertinimas

  • Teksto dydis:

Mokyklų darbe svarbus ne vien ugdymo procesas, bet ir aukšto lygio vadyba, asmenybės augimas bei kiti nuo šiuolaikinės švietimo sistemos neatsiejami aspektai. Ekspertų teigimu, Lietuvoje yra nemažas stiprių vadybinių gebėjimų stygius, nors tai galėtų būti didžiulis postūmis įstaigoms suklestėti. Kaip rodo naujausi žurnalo „Reitingai“ duomenys, Kaune yra kelios mokyklos, kurios savo pasiekimais gali būti pavyzdžiu ne tik mieste, bet ir visoje šalyje.

„Nuo mokyklos vadovo priklauso labai daug. Geras gali prikelti bet kokią mokyklą, svarbu, kad turėtų gebėjimą uždegti kolegų ir aplinkinių akis bei širdis, ir kad visas kolektyvas turėtų panašų matymą ir siekius. Apskritai, norint siekti sėkmės, visos komandos vizija turi būti vienoda, o darbai tikslingi“, – Kauno Panemunės pradinės mokyklos direktorę dr. Virginiją Rupainienę cituoja analitinis švietimo ir aukštojo mokslo žurnalas „Reitingai“.

Naujausiame leidinio numeryje pateikta Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) atlikto tyrimo analizė. Nebe pirmus metus tarp lyderiaujančių švietimo ir ugdymo įstaigų visos Lietuvos mastu čia minima būtent Panemunės pradinė mokykla. Ji patenka vos tarp 4 šalies mokyklų, kuriose aukščiausiu 4 lygiu įvertinta ne vien vadyba, bet sykiu ir ugdymo procesas bei asmenybės augimas.

Svarbus dialogas su tėvais

NMVA išskyrė ir dar kelias miesto įstaigas. Viena jų – Kauno Petrašiūnų progimnazija. Anot ekspertų, ji pasižymi puikiais vadybos ir ugdymo rezultatais. Tuo metu „Saulės“ gimnazija greta aukščiausiu lygiu įvertinto vadybinio darbo tokių pat rodiklių pasiekė ir asmenybės augimo srityje. Tokių mokyklų mūsų šalyje tėra 15.

Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė teigia, kad viena tokio aukšto įvertinimo priežasčių – nuolatinis dialogas su bendruomene. Pasak jos, gimnazija domisi mokinių, tėvų bei mokytojų poreikiais, juos gerai žino ir stengiasi į tai atsižvelgti: „Mes nuolat apklausiame ir mokinių tėvus, reaguojame į jų pastabas bei pasiūlymus, pagal juos planuojamės metų darbus. Jie yra tas indikatorius, kuris parodo, kaip mums sekasi dirbti.“

Visų mūsų tikslas vienas – kad vaikai kuo geriau jaustųsi, lavintųsi, skleistų savo gebėjimus ir augtų kaip asmenybės.

Įžvelgia grėsmių

Iš viso per 2009-2016 metus NMVA atliko apie 500, tai yra maždaug 40 proc. visų Lietuvos mokyklų vertinimą. Kiekvienoje jų buvo atsižvelgta į 70 skirtingų rodiklių. Vos 21 įstaiga už pavyzdinę vadybą pelnė aukščiausią įvertinimą. Tai reiškia, kad veikla vykdoma veiksmingai, išskirtinai, kryptingai ir tuo pačiu savitai bei kūrybiškai. Greta pateikiama išvada, jog tokią praktiką verta plačiau skleisti už mokyklos ribų.

„Reitingų“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas savo įžvalgose pastebi, kad šalies mokyklose stinga stiprių vadovų ir ilgainiui tas trūkumas tik didės, kaip šiuo metu daug kur stokojama gerų mokytojų. Maža to, autorius išryškino kitą įsigalėjusią Lietuvos švietimo sistemos ydą: „Absoliuti dauguma šalies mokyklų nenori mokytis viena iš kitos. Jos yra labai uždaros, vyrauja individualizmas.“

Čia G. Sarafinas vadovaujasi ne vien oficialiais statistikos rodikliais, bet ir asmenine patirtimi, mat „Reitingų“ žurnalistai patys yra aplankę jau per 200 Lietuvos mokyklų.

Išskyrė Škotijos pavyzdį

Tuo metu Kauno Panemunės pradinės mokyklos vadovė pripažino pati ieškojusi pažangaus darbo pavyzdžių svetur, lankydamasi skirtingų valstybių mokyklose. Didžiausią įspūdį pašnekovei paliko Škotijos mokyklos. Daug ką ji pritaikė diegdama analogijas savo darbe – nuo šiuolaikiškų mokyklos erdvių iki darbo su žmogiškaisiais ištekliais. Čia ji vardija ne vien savo pašaukimu išsiskiriančius mokytojus, bet ir atsidavusius auklėtinių tėvus.

„Visų mūsų tikslas vienas – kad vaikai kuo geriau jaustųsi, lavintųsi, skleistų savo gebėjimus ir augtų kaip asmenybės. Visos šios dedamosios ir kuria stiprią mokyklą“, – žurnalų „Reitingai“ publikacijoje apie gerų vadovų potencialą prikelti mokyklas kalbėjo dr. V. Rupainienė, dabar savo patirtimi iš 27 metus trunkančios darbinės karjeros noriai besidalijanti su kitais.

Išskyrė gerus pavyzdžius

G. Sarafinas pastebi, kad „šiuo metu Lietuvos mokyklose didžiausias mados klyksmas – individualios mokinio pažangos stebėjimas“. Vis dėlto autorius čia pat pripažįsta, jog bemaž visos šalies mokyklos skelbiasi tai darančios, tačiau absoliučioje daugumoje tai tėra butaforija.

Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vadovas Virginijus Mažeika sako, kad palankūs ekspertų vertinimai parodo, jog miestas švietimo srityje dirba teisinga linkme: „Atsižvelgdami į kelioms Kauno mokykloms skirtus aukščiausius vertinimus, turime labai aiškius pavyzdžius ir konkrečią kryptį, kuria dirbame toliau, kad išlaikytume tą pagreitį kuriant šiuolaikiškas, patrauklias ir visapusiškai efektyvias mokyklas. Tikiu, kad ilgainiui tarp šalies pažangiausiųjų atsiras ir daugiau Kauno mokyklų.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mokytoja

Mokytoja portretas
Kaip galima lyginti išorinio mokyklų vertinimo rezultatus, kai metodika, rodikliai keista ne vieną kartą? Juokinga. O lyginti pagal standartizuotus - išvis pasityčiojimas iš mokytojų ir mokyklų vadovų.

Anonimas

Anonimas portretas
labai smagu girtis gerais rezultatais, kai i mokykla atsirenkami vaikai, o nepatogus isprasomi

Anonimas

Anonimas portretas
Panemunės pradinėje labai "įdomiai" diagnostiniai taisomi...
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių