Napoleoną įkūnijantis rusų profesorius: privalėjau atvažiuoti į Kauną

Šeštadienį per istorinio Deltuvos mūšio inscenizaciją prancūzų armijai vadovaus išskirtinė asmenybė. Renginio organizatoriai, sužinoję, kad Napoleono I vaidmenį atlikti sutiko Sorbonos universiteto profesorius Olegas Sokolovas, apsidžiaugė: jo dalyvavimas reiškia, kad pusė renginio sėkmės garantuota.

Susidomėjo dar būdamas vaikas

„Taip, tai tiesa. O ką čia slėpti?" – nesikuklino dėl tokio įvertinimo karybos specialistas. Šeštadieniui jis tikino su kolegomis rengiantis įspūdingą reginį.

„Rytoj mūsų bus apie 900. Surengsim nedidelį mūšį. Pasistengsim, kad reginys būtų įsimintinas ir gražus. Be abejonės, mes laimėsim“, – pasitikėjimu spinduliavo pašnekovas.

56 metų O.Sokolovas Napoleoną I ir su juos susijusius įvykius narsto apie keturis dešimtmečius, o susidomėjo dar anksčiau.

„Kai buvau mažas berniukas, perskaičiau knygą „Trys muškietininkai“. Dėl jos iš karto įsimylėjau Prancūziją. Kai man buvo 12 metų, susipažinau su vienu žmogumi, kuris turėjo didžiulę kolekciją, susijusią su Napoleono istorija. Nuo to laiko domiuosi šia asmenybe ir viskuo, kas su juo susiję“, – pasakojo napoleonistikos žvaigždė.

Studijuodamas fiziką, jis jau žinojo, kad niekuomet nedirbs su šiuo mokslu susijusio darbo. Širdis linko prie Napoleono I ir to laikmečio, todėl turėdamas fiziko diplomą O.Sokolovas pradėjo studijuoti istoriją.

Siekdamas antrojo diplomo jis aplink save subūrė būrį bendraminčių, kurie laisvalaikį leido karo rekonstrukcijoms. „Mūsų klube buvo rusai, lietuviai, ukrainiečiai, kitų tautybių žmonės. Iš buvusios Sovietų Sąjungos buvome pirmieji, kurie tuo užsiėmė“, – pasakojo profesorius.

Uniformą vilki per visas šventes

O.Sokolovas nustebo paklaustas, kodėl sutiko Kaune vesti į mūšį Napoleono I armiją.

„Privalėjau šį savaitgalį būti Kaune. Neįsivaizduoju, kad būčiau galėjęs tai į ką nors išmainyti. Juk čia lygiai prieš 200 metų Napoleonas persikėlė per Nemuną. Tai didžiulis įvykis. Tie, kurie užsiima karo rekonstrukcijomis, tiesiog privalo būti tokiose žymiose vietose. Be šios datos mes negalime apsieiti, nes čia prasidėjo karas. Deja, imperijai ir visai Europai jis pasibaigė nekaip”, – teigė istorikas.

Dar viena priežasčių, kodėl jis negalėjo ignoruoti Kaune vykstančios šventės, yra jo šeimos šaknys. „Mano močiutė turi lenkų, lietuvių ir baltarusių kraujo. Beje, senelis tarnavo Napoleono armijoje“, – prisiminė O.Sokolovas.

Karybos žinovas dažnai apsivelka Napoleono I armijos generolo uniformą. „Šią uniformą esu apsirengęs tūkstantį kartų. Dar nėra tap buvę, kad Naujuosius metus ar kurią nors kitą didelę šventę būčiau sutikęs be šio munduro ir ginklo, jau nekalbu apie įvairius mūšius. Čia yra mano įprasta apranga“, – pademonstravo mėlyną uniformos audinį festivalio pažiba.

Panašus į Napoleoną charakteriu ir išvaizda

O.Sokolovas ne tik mintinai žino garsiojo karvedžio kalbas, bet ir teigia esantis panašus į jį savo charakteriu.

„Napoleono istoriją tyrinėju kelis dešimtmečius, o kai kuo nors ilgai domiesi, gali įgyti panašių savybių“, – kalbėjo istorikas, tvirtinantis, kad perėmė Napoleono I energiją, charizmą, mokėjimą vadovauti, užkariauti simpatijas. Panašus jis į Prancūzijos imperatorių ir dėl savo nedidelio ūgio.

Nusistebėjus, kodėl negyvena Santakoje įsikūrusioje karinėje stovykloje, kartu su kitais festivalio dalyviais, karybos specialistas patikino, kad toks elgesys yra autentiškas.

„O kaip kitaip? Juk Napoleonas niekuomet negyveno su kariais lauke. Jis ir jo generolai visuomet apsigyvendavo mieste. Palapinėje ir jiems yra tekę gyventi, bet tik tuo atveju, jeigu aplink visiškai nieko nebūdavo. O kai armija eidavo per miestą, visa vadovybė apsistodavo jame“, – tikino O.Sokolovas.

Kaip jis reaguoja į kalbas, kad Kaunui nereikia švęsti Napoleono žygio, nes jis nusiaubęs miestą? „Napoleono mes nesudievinam, bet norim priminti istoriją. Jis lietuviams ir lenkams turėtų būti herojumi, nes stengėsi atkurti buvusią Lietuvos-Lenkijos valstybę. Įvykių iš istorijos, kaip žodžių iš dainos, neišmesi. Buvo ir gero, ir blogo. Tačiau žinome, kad Napoleonas sukūrė valstybę, kurioje vyravo socialinis teisingumas“, – aiškino istorijos žinovas.

Pasak jo, Napoleonas I yra didi asmenybė, nes paliko savo vardo kodeksą su lygybės idėja. „Šio kodekso pagrindu yra sukurti kitų šalių įstatymai. Jis norėjo suvienyti Europą. Kažkas nepasisekė, įvyko didžiulė tragedija. Tačiau tai nepaneigia šio įvykio svarbos“, – įsitikinęs profesorius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nu jo

nu jo portretas
tai pradekim ir evoliucija is bezdzioniu veidint, bus kur kas daugiau islaidu ir reginio "naudingo" ;)

vytas

vytas portretas
kas saibas u z si farsao tic. ir kiti padelnikai;;siunciu tiems organizatotoriems,o ypac tic direktoriui. atiduokit sklolas 2700

VAIDINKIM ESAMAPOKITI.

VAIDINKIM ESAMAPOKITI. portretas
PARODYKIM KAIP KEICIASI SOVIETZMOGIS I EUROPIETI. PRADZIOJE TAMPA KOMUNISTU BET DAR GYVENA MEDZIOSE,BANDO NUSILEISTI IR EITI ATSISPIRDAMAS ANT UZPAKALIIU GALUNIU, DAR VISKA VAGIANTIS (kombinuojantis).PRAEINA KELI DESIMTMECIAI, GURESNI ISBEGIOJA I VAKARUS,TEN GREITAI ISISAVINA KAD VALYTI REIKE MAISTA UZDIRBTI (ne pavogti).JAU VALGIUI NAUDOJA IRANKIUS, DAUGELIS PADEDA SUGRYZTI I LIETUVA BET YRA NEMEGSTAMI VIETINIU ABORIGENU NES PASIRODO ATVYKE YRA GUDRESNI...PAGALIAU PADVESE VIENAS SENAS KOMUNISTAS-VAGIS,JAM NUPJAUNAMA GALVA IR PRIKLIJUOJAMA ANT POSTAMENTO...
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių