N. Venckienės šalininkas: klanas laimėjo mūšį, bet ne karą

Vienas ištikimiausių Drąsiaus Kedžio ir Neringos Venckienės šalininkų jonaviškis Andrius Lobovas teigia, kad nors mažametė mergaitė jau grąžinta motinai, o teismas nusprendė, jog verslininkas Andrius Ūsas jos netvirkino, tačiau tuo Garliavos istorija dar nesibaigė. „Klanas laimėjo didelį mūšį, bet nelaimėjo karo“, – pareiškė A. Lobovas.

Įnirtingai D. Kedžio dukrelę gynęs ir dėl jos net piketus prie Kėdainių rajono apylinkės teismo rengęs A. Lobovas šiandien nerimauja dėl savo ateities – su sutuoktine šeštojo vaiko gimimo laukiantis vyras DELFI teigė, kad Panevėžio policija jau baigė ikiteisminį tyrimą ir artimiausiu metu teismui turėtų perduoti baudžiamąją bylą, kurioje jam pareikšti įtarimai dėl trukdymo teismo darbui ir teismo įžeidimo.

„Dabar, kai klanas laimėjo šį didžiulį mūšį, stengiamasi visus, kurie yra šiek tiek aktyvesni ir dar dalyvauja veikloje, paprasčiausiai sunaikinti – mes jiems esame piktžaizdės“, – įsitikinęs aktyvus Garliavos įvykių dalyvis A. Lobovas.

Dėl savo ateities nerimaujantis Kedžių šeimos šalininkas nusprendė viešai prabilti apie jam iškeltą baudžiamąją bylą ir gresiančią bausmę – A. Lobovas įsitikinęs, kad už teismo įžeidimą jam bus skirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią privalu atlikti įkalinimo įstaigoje.

– Kodėl nusprendėte prabilti apie jums iškeltą baudžiamąją bylą?

– Noriu, kad visa Lietuva žinotų, kas vyksta. Man apmaudu, kad gyvenu tokioje šalyje, kurioje negalioja Konstitucija, o visa teisinė sistema yra atiduota į nusikaltėlių rankas. Nesakau, kad visi teisėjai yra nusikaltėliai ar teismų sistemoje yra nusikaltėliai, bet šiuo metu matau akivaizdžius faktus – matau, kaip yra perkamas įstatymas, kaip perkami visi baudžiamieji kodeksai, kaip nusikaltėliai eina į laisvę ir kaip viskas vyksta toliau. Vienintelis dalykas, kuo dabar galime pasidžiaugti, tai tik tai, kad Lietuvoje nėra ką vogti ir visi nusikaltėliai išvykę į užsienį.

– Ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo teisėjo darbui ir teismo įžeidimo buvo pradėtas po jūsų ir dar kelių Garliavos aktyvistų viešai surengtos akcijos, kai prieš Kėdainių rajono apylinkės teismui priimant sprendimą dėl mergaitės perdavimo motinai prie to paties teismo laikėte plakatus ir net įsiveržėte į teismo pirmininko Vitalijaus Kondratjevo kabinetą...

– Taip, bet mes net nesiveržėme – tada nuvykome prie Kėdainių teismo protestuoti, nes teismo sprendimas jau buvo aiškus. Visi jau rėkė, ir pati L. Stankūnaitė sakė, kad „vaikas bus mano, man jį grąžins“, be to, per televiziją buvo rodomos tendencingos laidos, – nesuvokiama, pedofilijos byla dar nebaigta, o vaikas jau grąžinamas toje istorijoje minimai motinai. Ar nereikėjo dar palaukti pusės metų, kol bus išnagrinėta pedofilijos byla?

Mes su grupe, septyniese, nuvažiavome prie Kėdainių teismo, pastovėjome su stendais... Prieš važiuodamas prie teismo pirmiausiai pasižiūrėjau į Konstituciją – ji man visa tai leidžia daryti, o būtent kritikuoti valdžios instancijų darbuotojus už jų nekokybišką darbą ar dar kažką.

Be to, Baudžiamajame kodekse yra straipsnis, kad asmuo, žinantis apie einamoje byloje kokią nors medžiagą, privalo informuoti teisėją, kol jis nepaskelbė nuosprendžio. Kadangi šioje istorijoje nuo pat pradžių esu aktyvus dalyvis, bylą žinau detaliai ir privalėjau V. Kondratjevą informuoti apie tai, kad jeigu nuspręs vaiką grąžinti L. Stankūnaitei, jis padarys didžiausią nusikaltimą.

– Kaip vyko jūsų surengta protesto akcija?

– Aš teisėjui nuvežiau kaip pamokomąją medžiagą Neringos Venckienės knygą „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“. Mes su grupe žmonių pastovėjome nepilną valandą prie teismo rūmų, tyliai, ramiai, viskas tuo ir baigėsi, nes niekam neužkliuvome, bet tai parodė TV3 Žinios. Paskui viskas baigėsi, bet po gegužės įvykių, kai mergaitė buvo perduota motinai, iš karto visiems šios akcijos dalyviams atėjo šaukimai atvykti į policiją, automatiškai buvo keliamos administracinės bylos.

Aš viską prisipažinau – nemeluoju, sakau, kad esu organizatorius, visa tai padariau. Ir, manau, padariau teisingai. Mano požiūriu, tai privalėjau padaryti pagal įstatymą – nes jį pažeisčiau, jeigu žinodamas apie bylą nepraneščiau tos informacijos teisėjui.

Už tai man buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, teismas skyrė tūkstančio litų baudą, nes nesilaikiau 75 metrų distancijos. Nors šioje byloje buvo surašyti visi pažeidimai ir dėl stendų, jų turinio bei dėl to, kad įėjome į teisėjo kabinetą, tačiau teismas neįžvelgė jokio nusikaltimo – nubaudė tik dėl 75 metrų nesilaikymo. Tuo byla ir buvo užversta.

Bet praėjo du mėnesiai ir mane vėl ta pati tyrėja iš Panevėžio dar kartą kviečia ir sako, kad tau byla atnaujinta, nes Kėdainių teismas liko nepatenkintas, mane apskundė dėl stendų turinio, kur buvo parašyta, jog čia dirba klaniniai prokurorai, be to, plakatuose buvo klausiama, ar esi pasiruošęs nužudyti vaiką ir pan. Už tai man dabar iškelta baudžiamoji byla.

Aš šioje byloje jau esu nubaustas, bet dabar vėl ruošiasi mane bausti. Kalbėjau su teisininkais, kalbėjau su pačia Neringa, ji sako, kad tai – akivaizdžiai visiškas sunaikinimas, susidorojimas – žmonės teisininkai nesuvokia, kaip taip galima daryti.

– O kodėl su jumis reikia susidoroti – ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Teisėjų tarybos kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą?

– Motyvas labai aiškus – jiems reikia mane nubausti realia laisvės atėmimo bausme. Jūs įsivaizduojate, tik už tai, kad mes su stendais pastovėjome ir išreiškėme savo nuomonę. Patikėkite, čia dar ne finišas, čia dar ne finalas – mergaitės gyvenimas dar neaiškus, jeigu teisėjas A. Cininas leido sau ant visos Lietuvos pareikšti, kad vaiko atmintis ištrinta...

Visada kovojau ir kovosiu, kad mano vaikų niekas neprievartautų, o dabar man gresia iki dvejų metų kalėjimo.

Dabar byla iškelta už trukdymą teisėjo darbui – įsivaizduojate, trukdžiau teisėjui dirbti, konkrečiai V. Kondratjevui. Aš jam sakiau, kad turiu medžiagą ir tai jam padės priimant sprendimą.

Taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nepagarbos teismui. Ką turėjau ant tų plakatų užrašyti? Ar tai, kad, gerbiamas teisėjau, mes jus mylime? Ar tai reikėjo parašyti, kad neįžeistų?

Konstitucijoje yra aiškiai parašyta, kad valdžios institucijos privalo tarnauti tautai, bet tai, kas vyksta, yra žiauru.

– Jeigu manote, kad jūsų teisės yra pažeidžiamos, galite kreiptis į advokatą – jis teisme turėtų jus apginti...

– Atsisakiau advokato, nes kai pas jį nuėjau, iš karto manęs paklausė, su kuo turiu reikalus... Įsivaizduojate, tada advokatas man atvirai pasakė: tu nepyk, man gaila tavo pinigų, bet tau niekuo nepadėsiu – jeigu čia įsimaišęs V. Kondratjevas, nieko nebus, tu esi pasmerktas.

Tai jeigu advokatai tokius dalykus sako, ko man tada tikėtis teisme?

Manęs tyrėja per apklausą klausė: gal čia kartais buvo Neringos organizuota akcija?

Kaip suprasti tokį klausimą? Gal jie galvojo, kad aš bandysiu kompromituoti Neringą, gal persimesiu į kitą pusę, kaip Marius Kuprevičius, Vitalijus Keršys ar dar kas nors kitas, sakysiu, jog čia mane Neringa agitavo ir gelbėsiu, atsiprašant, savo užpakalį? Bet aš esu pilietis, su žmona laukiamės šešto vaiko, negaliu to padaryti, tai yra mano pilietinė pareiga.

Iš tikrųjų Kėdainių teisme viskas vyko gražiai, ramiai – užėjau pas V. Kondratjevą ir pasakiau: „Laba diena, va taip ir taip, turiu knygą, pagal Baudžiamąjį kodeksą turiu ją jums įteikti, nes joje surašyta visa medžiaga“.

V. Kondratjevas man pasakė, kad jis nežiūri televizoriaus, neskaito laikraščių, nesidomi jokia išorine spauda ir t. t., o sprendimus priima tik pagal savo nuomonę. Aš jam pasakiau, kad tai yra papildoma medžiaga jo einamoje byloje. Juk tai – rezonansinė byla, visą Lietuvą sukėlusi ant ausų.

Aš nebijau to žodžio pasakyti – klanas. Klanas laimėjo, bet dalinai – laimėjo didelį mūšį, bet nelaimėjo karo. Ir klanas, kai laimėjo šį didžiulį mūšį, dabar stengiasi visus, kurie yra šiek tiek aktyvesni ir dar dalyvauja veikloje, paprasčiausiai sunaikinti. Mes esame jiems piktžaizdės.

Man yra apmaudu, kokia yra teisinė bazė, kokia yra visa sistema ir teismai – Dievų klanas, ką nori, tą daro su tavimi.

– Tai gal N. Venckienės vyras advokatas Aidas Venckus teisme galėtų jus apginti, jeigu, kaip sakote, esate nekaltas?

– Šiomis dienomis važiuosiu ir kalbėsiu, jau buvau susitikęs su Neringa, ji man davė teisinių patarimų – pasakė, ką galvoja apie šią bylą. Nežinau, ar verta investuoti pinigus į tai, kas manęs neišgelbės. Yra naikinami tokie žmonės kaip aš – kieno rankose baudžiamasis įstatymas ir Biblija, tas ir vadovauja.

Jeigu būsiu nuteistas, eisiu į Norvegijos ambasadą ir prašysiu politinio prieglobsčio – nenoriu gyventi tokioje valstybėje.

Visa tai, kuo dabar mane kaltina, detaliai buvo surašyta administracinėje byloje. Tai susidorojimas. Ar jie nepagalvoja, kad tūkstančius piliečių įžeidė? Dabar žiūrėdamas filmą negaliu ramiai žiūrėti, nes verkiu, visa tai mane palietė emociškai. Pats turiu vaikų ir matau, kokioje sistemoje gyvenu.

Jeigu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, prižadu, jeigu spėsiu ir nebūsiu dar uždarytas, nuvažiuosiu iki Kėdainių teismo ir vis tiek atsistosiu su savo stendais, padėkodamas už visa tai, kas įvyko.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jo

jo portretas
va cia geriausi venckienes fanai, kaliniai ir nusikalteliai, grazu

As-Lobovui

As-Lobovui portretas
Tikrai tiksliai pasakei,kad esi pikzaizde.Dabar,kai aiskeja visa tiesa apie jusu sukurta pedofilija,jus,,kovotojai"visokiais budais siekete isvengti atsakomybes,bet vistik reikes atsakyti uz padarytus nusikaltimus.

Absurdas triumfuoja

Absurdas triumfuoja portretas
Teisinė valstybė ir yra tas vėžio auglys, kuris beviltiškai numarina bet kokį kontaktą tarp visuomenės lūkesčių ir teismų sprendimų. Juk teisėjai nepriklausomi! O nepriklausomų veikėjų polinkis ieškoti bendrų interesų? Juk tai ir yra klano šaknys! Teisėjas priima bjaurų, protu nesuvokiamą sprendimą. Bet įstatymas aukščiau už sveiką protą. Objektyviai! Protas – lankstus, įstatymas – sustabarėjęs. Ir niekas – nei pasipiktinę žmonės, nei Prezidentė negali net paklausti teisėjo, kodėl šis „nusišneka“. „Teisinė valstybė“. Būtent šiai „šventai karvei“ dėkokime už tai, kad Prezidentė negalėjo įtakoti teismo sprendimo. „Teisinė valstybė“ izoliuoja įstatymą bei jo vykdymą nuo žmoniškumo, žmogiškojo veiksnio. Todėl teisėsauga ir visuomenės lūkesčiai („teisininkų“ traktuojami kaip „interesai“) atsiduria tarsi skirtingose barikados pusėse. „Šalino kliūtį“ ir girtas policininkas Šostakas, kelyje Kaunas-Vilnius nužudęs du gydytojus. Nereikia atpildo? Ne! - sako teisinės valstybės apologetai, jau daugiau nei prieš 20 metų pradėję mums aiškinti bjaurų mitą, esą svarbu ne bausmė, o jos neišvengiamumas. Jurbarko policininkai, išprievartavę merginą, iki pat teismo nuosprendžio dirbo organuose. Nes „teisinės valstybės dogma“ skelbia – iki teismo nekaltas! O kaip nekaltą atleisti iš tarnybos? Gerai, Šostakas girtas buvo, jį pagal kitą straipsnį atleido. O jei tie du prievartavo blaivūs? O jei ir gėrė, tai ne tarnybos metu, ir ne prie vairo... Tada gali būti ramus – iš tarnybos neatleis. Visi su piktumu žiūrime į to komisariato viršininką – na kaip čia? Merginą išprievartavo, visa Lietuva tai žino, o jie toliau tarnauja policijoje? Su panieka žiūrime į komisariato viršininką, gal ir į patį generalinį. Na taip, kaip dabar, po gegužės 17 d. įvykių daugelis žiūri į Prezidentę. O ką tas viršininkas padarys? Jei atleis, juos... teismas grąžins, ir atlygį dar priteis... Ir net pati Prezidentė neturi teisės paaiškinti provincijos teisėjui, jog prievartautojai neturi tarnauti policijoje! Begalės paradoksų ir alogizmų - auka yra, o kaltų nėra. „Iki teismo nekaltas“. Turi visas teises, gali net į Seimą kandidatuoti. Ir jei visa tai apmąstytume, be jokių sąmokslo teorijų suvoktume pedofilijos bylos epizodus bei jų pasekmes kaip neišvengiamybę.
VISI KOMENTARAI 50
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių