Muzikavimas parengia vaikus gyvenimui

Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius kartu su žmona smuikininke Anolita augina keturis vaikus. Jie visi vienaip ar kitaip susiję su muzikos ir meno pasauliu, tačiau tėvai vieningai teigia, kad muzikavimas vaikystėje nėra hobis – tai sunkus darbas.

Svarbūs ir fiziniai duomenys

Abiem ši santuoka antroji. Dirigentas turi 21-ų dukrą Mariją iš pirmosios santuokos, o smuikininkė Anolita – 23-ejų Matą. "Kartu užgyvenome dar dvi bendras šaunuoles dukras", – šypsodamasis priduria J.Janulevičius.

Drąsi ir žodžio kišenėje neieškanti jauniausioji aštuonerių duktė Joana mokosi antroje Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos klasėje ir, kaip ir tėtis, groja fortepijonu.

Tos pačios mokyklos slenkstį mina ir greitai 13-ojo gimtadienio sulauksianti kukli ir santūri Ieva, kurios pagrindinis instrumentas – smuikas.

"Prieš leisdami dukras muzikos keliu atsižvelgėme, kad Joanos ranka yra plati, todėl jai labai tinka fortepijonas. Ievos ranka – plonutė, kaulėta kaip mamos, todėl jai kur kas labiau tinka smuikas. Norint kokybiškai muzikuoti labai svarbūs ir fiziniai duomenys", – teigia J.Janulevičius.

Šeimos jauniausioji turi ir su muzika nesusijusį pomėgį – patinka piešti. O štai Ieva labai rimtai ir daug groja smuiku. Darbo dienomis po pamokų, namų darbų ir mažiausiai kelias valandas kasdien trunkančio grojimo paauglei lieka vos pusvalandis laisvo laiko. Rimto darbo rimtas ir rezultatas: būdama tik šešerių, Ieva jau grojo su orkestru.

Nuo muzikos iki gyvūnų

Smuiku griežė ir vyriausioji, Marija, tačiau po vienuolika metų trukusios draugystės su šiuo instrumentu pasuko link medicinos – studijuoja veterinariją.

"Visada labai mylėjau gyvūnus. Nuo mažens svajojau jodinėti. Tėvai leido, lankiau jojimo pamokas, tačiau jie visada bijojo, kad nenukrisčiau nuo arklio ar kitaip nesusižeisčiau. Juk muzikantui susižaloti, pavyzdžiui, ranką yra tikra nelaimė", – prisimena Marija.

Gyvūnai, regis, yra rimtai užvaldę merginos širdį: Marija domisi kinologija ir dresuoja šunis – dirba išskirtinai su belgų malinua veislės šunimis. Marija pasakoja, kad jai universitete teko praktikuotis dirbant ir su stambiaisiais gyvūnais. "Buvau sanitarė, dirbau su arkliais, karvėmis ir kitais gyvūnais. Tai tikrai puiki patirtis", – džiaugsmo dėl to, ką daro, neslepia Marija.

Ar smuikas jos gyvenime vis dar užima svarbią vietą? Taip, skuba patikinti mergina: kai tik yra laisvo laiko, visada prisimena draugystę su šiuo instrumentu.

Gyvenimiškos paieškos

Vyriausias sūnus Matas trejus metus grojo fortepijonu, tačiau baigęs mokyklą patraukė į politikos mokslų sūkurį. Galiausiai supratęs, kad iš gyvenimo tikisi kažko kito, patraukė meno link: šiuo metu Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, studijuoja meno vadybą.

Tiesa, nusivylimo kartėlį pajuto ir čia. "Maniau, kad šioje srityje galima ką nors pakeisti, tačiau, pažvelgus iš arčiau, nuomonė kardinaliai pasikeitė", – atvirauja veiklus vaikinas. Pasak jo, bene didžiausia problema, kad Lietuvoje akademinio meno vadybos tradicija dar tik formuojasi, o kuratoriai yra ganėtinai konservatyvių pažiūrų ir nenoriai priima naujas idėjas, galinčias atnešti naudingų permainų.

Neslėpdamas šypsenos jaunuolis tęsia, kad, nepaisant visų studijų, šiuo metu dirba visai kitoje sferoje – nekilnojamojo turto srityje, nors yra padaręs ir svarbių darbų meno pasaulyje, pavyzdžiui, suorganizavęs Teatro kvapų parodą. Joje buvo perteikti unikalūs, vien tik teatrui būdingi kvapai, tokie kaip garažo, persirengimo kambario ar orkestranto kėdės.