Muziejininkai: Kaune gimsta dar vienas monstras

Kauno savivaldybė skelbiasi ieškanti būdų, kaip optimizuoti muziejų veiklą, pritraukti į juos daugiau turistų. Muziejininkai valdžios užmačiose regi tik pastangas gimdyti dar vieną jungtinį monstrą –  M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos, P.Stulgos lietuvių tautinės muzikos, Kauno miesto muziejų darinį.

Per mažai pajamų

Savivaldybės specialistai, analizuodami trijų Kauno miesto muziejų veiklos rezultatus, juos palygino su panašų nuolatinių ekspozicijų plotą valdančių Klaipėdos miesto savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos, Alytaus kraštotyros, Jurbarko krašto ir Raseinių krašto istorijos muziejų rezultatais.

Viešai pateikta analizė atskleidė, kad į ketvirtadaliu mažiau darbuotojų turintį Mažosios Lietuvos istorijos muziejų ir į daugiau nei dukart mažiau darbuotojų turintį Alytaus kraštotyros muziejų per metus užsuka gerokai daugiau lankytojų nei į Kauno miesto muziejus.

Be to, trys iš keturių minėtų kitų miestų savivaldybių muziejų analogiškas Kauno įstaigas stipriai lenkia pagal per metus gaunamas pajamas už kitas suteiktas paslaugas.

„Akivaizdu, kad ten dirba per mažai specialistų. Muziejai negali būti vien daiktų saugyklomis. Jie turi pritraukti kur kas daugiau lankytojų. Čia turėtų vykti daugiau patrauklių, įdomių edukacinių ir kultūrinių programų. Joms organizuoti reikia būtent šios srities specialistų“, – analizę komentavo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Ratkelis.

Analizės autoriai neatmetė galimybės, jog lankytojų skaičius galėtų išaugti muziejams glaudžiau bendradarbiaujant su Kauno turizmo informacijos centru.

Išsemtos taupymo galimybės

Paklausti apie kuriamus jų veiklos optimizavimo planus, šių muziejų vadovai prabilo girdėję, kad tikrieji savivaldybės planai – sujungti visus tris muziejus į vieną.

M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus direktorė Zita Grincevičienė neslėpė, kad jos kolektyvui svarbią informaciją sužinojo iš žurnalistų. Paklausta apie savivaldybės priekaištus, esą į jos vadovaujamą įstaigą užsuka per mažai lankytojų, direktorė mostelėjo kambarėlio, paversto kamerinių koncertų sale, link.

„Muziejuje yra memorialiniai kambariai, edukacinės klasės, o koncertams yra tik ši salytė“, – sakė ji. Salės, kurioje numatyti kokybiški koncertai, nes po remonto patobulinta akustika, darbai sustojo. Užbaigti remontui savivaldybė šįmet neskyrė nė lito. Negavęs pinigų iš savo miesto, muziejus negali prašyti lėšų iš renovaciją taip pat finansavusio Kultūros paveldo departamento.

„Atsisakėme sargų, jų darbą patikėję apsaugos tarnybai, muziejaus direktoriaus pavaduotojas ūkiniams reikalams yra ir santechnikas, ir elektrikas, ir visų galų meistras, taip pat tvarkantis viešųjų pirkimų darbus, jis prižiūri ir muziejaus filialą – Juozo Gruodžio muziejų“, –  kaip dar būtų galima susispausti, nelabai išmano Z.Grincevičienė.

Nori būti išgirsti

Daugiau aiškumo ir gilesnės analizės norėtų ir P.Stulgos muziejaus direktorius Aurelijus Stunžėnas. Jis neslėpė girdėjęs apie Kauno muziejams gresiantį sujungimą, tačiau sakė netikįs, kad tokia esminė pertvarka būtų daroma neatsiklausus ir muziejininkų nuomonės.

„Kiekvienas protingas žmogus renkasi iš kelių idėjų, pavyzdžiui, aš minėtu klausimu turiu bent kelias, tikiuosi, kad jos bus išklausytos. Vertinant rodiklius, kurie buvo pateikti muziejų palyginimo lentelėje, tai galime aiškiai pamatyti, kad P.Stulgos muziejus yra tarp lyderių“, – pastebėjo pašnekovas.

Jo vadovaujama įstaiga turi ir atskirą programą turistams, todėl, anot A.Stunžėno, kalbant ir apie optimizavimą pritraukiant turistus, P.Stulgos muziejus turi ką pasiūlyti.

Pašnekovas pabrėžė nesąs prieš jungimus, tačiau pabrėžė, kad jie turi būti itin apgalvoti ir pagrįsti:„Išties logiška sujungti P.Stulgos muziejų su ansambliu “Ainiai„, nes ansamblis ne tik tos pačios specifikos, bet ir repetuoja mūsų muziejuje.“ Tokiai minčiai pritaria ir „Ainių“ vadovas Jonas Urbonas. „Ainius“ norima sujungti su džiazo kolektyvu ir pučiamųjų ansambliu, – skėstelėjo rankomis P.Stundžėnas. – Vienas Kauno menininkų, stebėdamas įsismarkuojančią ir gana sunkiai pagrindžiamą jungimo kampaniją, replikavo: „Prijunkite Kauno švietimo skyrių prie Kauno gatvių apšvietimo, juk tarp jų yra kažkas bendra.“

Atimti iš Dailės akademijos?

Kauno miesto muziejaus direktorė Rita Garbaravičienė suabejojo savivaldybės išplatintais duomenimis. „Gal jie pateikė užpraeitų metų skaičius“, – stebėjosi pašnekovė P.Stulgos muziejaus lyderyste.

Anot R.Garbaravičienės, pirmaujančioje pozicijoje esą turįs būti jos vadovaujamas muziejus.

Neslėpdama, kad žinios apie muziejų optimizavimą ir galimą sujungimą jai nėra naujiena, Kauno miesto muziejaus direktorė R.Garbaravičienė sutiko su savivaldybės pranešime minima problema – muziejininkų etatų stygiumi.

R.Garbaravičienė turėjo minčių ir dėl pastato, kuriame galėtų įsikurti naujoji jungtinio darinio administracija: „Pavyzdžiui, kad ir šiuo metu apleista buvusi Psichiatrijos ligoninė (jose šiuo metu įsikūręs Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas – red. past.)“.