Iš mūsų praeities: kokia buvo Vilijampolė prieš 360 metų

Vilijampolės įkūrimo data laikomi 1652-ieji. Tais metais Jonušas Radvila kvietė į šią savo valdą užsienio pirklius ir amatininkus, ketindamas čia įkurti miestą. Vis dėlto tyrinėtojai abejoja, ar tais metais Vilijampolė buvusi įkurta, kadangi šalyje siautė karai. A.Miškinio nuomone, Vilijampolė faktiškai buvusi įkurta tik 1663 m., kai buvo išmatuota jai statyti skirta teritorija.

Unikalus radinys

Lankydamiesi Nacionaliniame Baltarusijos istorijos archyve turėjome galimybę pavartyti keletą autentiškų Vilijampolės inventorių. Ankstyviausias jų datuotas 1653 m. liepos 17 d. (Gal ši istorinė data galėtų tapti oficialia Vilijampolės įkūrimo diena? Viena vertus, ši data autentiška. Kita vertus, vasaros laikas palankus viešiems renginiams).

Dokumento tekstas reikalauja kruopščios ir išsamios analizės, tačiau atsižvelgdami į tai, kad šiomis dienomis sukanka lygiai 360 metų nuo šio reikšmingo ir įdomaus dokumento sudarymo, ryžtamės bent paviršutiniškai, bendrais bruožais pristatyti jį visuomenei.

Minėtasis Vilijampolės inventorius – ankstyviausias iš mums žinomų. Surašytas 10-yje lapų lenkų kalba. Šiame inventoriuje Vilijampolė vadinama Viljopole, tačiau nekyla abejonių, kad jame kalbama apie dabartinės Vilijampolės teritoriją, nes inventoriaus preambulėje, t. y. įvadinėje dalyje, rašoma, kad tai yra inventorius nuosavybės, priklausančios jo šviesybei Vilniaus vaivadai (Jonušui Radvilai), esančios Kauno paviete tarp upių Nemuno ir Vilijos.

11 ūkių ir audėjai

Pirmiausia aprašoma palivarko sodyba, pastatai, po to – išvardijami ūkininkai, aprašomi gyvuliai, žemės ir kt. Inventoriuje išvardijama 11 ūkių, iš kurių – dešimtyje gyvena žmonės, o vienuoliktas išmiręs (taip tekste). Įdomu, kad visų ūkininkų pavardės lietuviškos ir užrašytos lietuviškai jų beveik neiškraipant. Laurynas Baltrūnas, Jonas Pivoraitis, Stasius Kurtinaitis – aludaris, Jonas Laukys, Mačiulis Švilpaitis, Tomas Aleksiejūnas, Jasius Balčiūnas, Jonas Debesys (Debesis), Stasius Mikulėnas(?), Mačiulis Laužadis (?).

Iš viso tais metais ūkininkų su jų šeimų nariais nurodoma gyvenus 39 asmenys.

Sudomino ir tai, kad šis ankstyviausias kol kas žinomas Vilijampolės inventorius susideda tarsi iš dviejų dalių. Pirmoji dalis baigiasi valstiečių šeimų išvardijimu. Antrojoje inventoriaus dalyje yra tekstas, kurio antraštė byloja: "Vilijopolio miestiečių vardai". Toliau sąraše išvardijami 23 Vilijampolės miestiečių vardai ir pavardės. Minima ir karčema, ir prie jos – pervaža per Nerį.

Išvardyti miestiečiai pagal užsiėmimus pasiskirstė taip:
kardininkas – 1;
kalvis – 1;
mėsininkas – 1;
žvakių meistrai – 2;
siuvėjai – 2;
audėjai – 6.

Daugiausia nurodyta audėjų – 6. Keletas miestiečių turėjo po keletą specialybių – Kasparas Novikas (Navikas?) įvardytas kaip vaitas ir audėjas; kitas miestietis – kaip vežėjas ir siuvėjas. Keleto miestiečių užsiėmimai nenurodyti.

Tautinė sudėtis neaiški

Sunku spręsti ir apie miestiečių tautybę. Dokumente tautybė nurodyta tik prie vieno gyventojo pavardės – Abramo Moizerovičiaus (nurodyta, kad jis žydas). Neaišku, ar tuo metu tai buvo vienintelis žydų tautybės Vilijampolės gyventojas, nes minima, kad karčemą laikė ir pervažą per Nerį nuomojo žydas (per metus už tai mokėjo 400 auksinų), tačiau jo pavardė nenurodyta, tad sunku tvirtai pasakyti, ar turimas galvoje tas pats A.Moizerovičius, ar kitas žydų tautybės asmuo.
1653 m. Vilijampolės inventorius yra reikšmingas visų pirma tuo, kad jame minimi Vilijampolės miestiečiai ir vaitas (kaip žinome – vaito pareigybė yra būdinga miestui). Tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad tuo metu Vilijampolė jau buvo miestas, todėl manome, kad siūlymas Vilijampolės gimtadienį minėti liepos 17-ąją yra gana motyvuotas.


Šiame straipsnyje: SantakaVilijampolėistorija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Vaclovas

Vaclovas portretas
Siaip tai as kaip senas"slabodzianskas"nezinau,kodel cia komentaruose nukrypta taip toli.As kiek zinau,tai Vilimpole skaitosi lenkisku rajonu.tai labai ilgai vyravo ir po karo...Zydu rajonu tai buvo anksciau...

"istorikui"

"istorikui" portretas
Gal visai tamsta pabludo,ar cia nuo pilnaties? Laikas atsibusti...

O man geda del tokio "istoriko"

O man geda del tokio "istoriko" portretas
VYTAUTO DIDŽIOJO PRIVILEGIJA "1388 m. Vytautas Didysis suteikė Bresto žydams privilegiją, po to išplėstą kitoms bendruomenėms. Žydai paskelbti laisvais žmonėmis, pavaldžiais, kaip ir bajorai, Didžiajam Kunigaikščiui" O kas liecia Vilijampoles: "Žydai Kauno mieste pradėjo kurtis XVII amžiaus antroje pusėje, tačiau netrukus jų gyvenimą Kaune ėmė riboti valdovų potvarkiai: 1682 m. Lenkijos ir Lietuvos valdovas Jonas Sobieskis uždraudė Kaune apsigyventi žydų kilmės asmenims, todėl dauguma jų apsigyveno kitoje Neries pusėje, šalia Kauno buvusioje Vilijampolėje."
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių