- Kamilė Ščavinskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtą savaitę streikuojantys mokytojai, rodos, sustoti neketina. Į jų gretas jungiasi vis daugiau palaikančiųjų, dėl to nulėkė ir ministrės galva. Tačiau Kauno mokytojai mato ir kitą medalio pusę bei beda pirštu į ne visai tinkamą kai kurių garsiai šaukiančių pedagogų elgesį.
Keliose Kauno mokyklose dirbantis rusų kalbos mokytojas Sergejus Kozlovas "Kauno dienai" sutiko papasakoti, kodėl, jo nuomone, miesto švietimo įstaigose ir toliau sėkmingai vedamos pamokos.
"Gal man dar neapkarto visa ši sistema, tačiau šitame vykstančiame chaose kažkodėl pamirštami vaikai – tie, kurie tiesiogine prasme lieka nuskriausti, nes pamokos nevyksta, o paskui jiems teks sparčiu tempu vykdyti programų užduotis", – vis į laikrodį dirsteldamas ir primindamas, kad reikia ruoštis rytojaus pamokoms, sakė pedagogas.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje streikuoja apie 100 mokyklų ir 3 tūkst. mokytojų. Tačiau šiame kontekste Kauno švietimo įstaigos laikosi gana taktiškai. Kol kas prie streikuojančiųjų prisijungusios tik Kauno rajono mokyklos. Ar mieste pedagogai problemų nemato? O gal streiko virusas dar tik ateina?
Prestižo neprideda
– Kokios nuotaikos ir nuomonės dėl pastarųjų įvykių mokyklose, kuriose jūs dirbate?
– Pusmečio pabaiga, turime daug darbų, todėl nėra kada apie tai daug kalbėti (šypsosi). Tačiau, neslėpsiu, ir patys mokiniai girdi apie vykstantį chaosą, klausia, ar ir mes prisijungsime prie streiko. Galiu patikinti, kad bent jau tose mokyklose, kuriose dirbu aš, apie tai nėra nė kalbos. Po etatinio apmokėjimo reformos, mano ir, kiek žinau, daugelio mokytojų atlyginimas kilo, na, bent jau nesumažėjo tai tikrai, todėl nėra priežasčių mesti svarbius darbus.
Tikrai šioje situacijoje labiausiai gaila tų mokinukų, kurie nori mokytis. Tai yra didžiausias streiko minusas.
– Kaip jūs vertinate šią situaciją ir ministerijos šturmą?
– Manau, kad tai ne tik šios reformos pasekmė. Žiūrint iš šono, atrodo, kad mokytojų kantrybės taurė pildėsi ne vienus metus, o tai buvo paskutinis lašas.
Galima kalbėti, kad galbūt situacija šalyje dėl mokytojo profesijos ir nėra pati geriausia, taip pat, gali būti, kad po reformos kitose mokyklose situacija pablogėjo.
Vertinti tai, ką šiuo metu daro mokytojai, ypač sunku. Nes tie žmonės susirinko iš skirtingų miestų, mokyklų. Tačiau yra dalykų, kurie pedagogo profesijai prestižo neprideda. Tiesioginės transliacijos viešojoje erdvėje atskleidžia net mažiausius niuansus. Kolegos turėtų tinkamai tai įvertinti.
Labiausiai kenčia vaikai
– Jei kuri nors iš jūsų mokyklų prisijungtų prie streiko, ar pats pasiduotumėte protesto bangai?
– Man nėra dėl ko. Vertinu šią profesiją su visais jos trūkumais. Galbūt nuskambės banaliai, bet man tikrai rūpi, kad vaikai tinkamu tempu mokytųsi mano vedamą dalyką. Turiu ir auklėtinius, kurie, be viso mokymosi proceso, su manimi kalba ir kitais, gyvenimiškais klausimais. Labiausiai nenorėčiau nuvilti jų ir kaip žmogus, ir kaip mokytojas.
Tikrai šioje situacijoje labiausiai gaila tų mokinukų, kurie nori mokytis. Tai yra didžiausias streiko minusas. Laimei, pasigirdo kalbų, kad mokyklas žadama jungti. Viliuosi, kad tuos mokytojus, kurie neveda pamokų, kažkas pavaduoja ar bent jau ketinama tai daryti.
– Mokytojai su profsąjunga priešakyje turi sąrašą reikalavimų. Ar pavyks pasiekti, kad juos įgyvendinti?
– Siekti konsensuso visada sveikintina. Tačiau daugeliu atžvilgiu matau daug nesusikalbėjimo. Gal dėl to ir ministrė buvo atstatydinta? Viliuosi, kad pedagogų nuomonė bus išgirsta, tačiau dėl noro didinti atlyginimą 20 proc. abejoju. Kyla klausimas, iš kur paimti pinigų? Tai, kiek pamenu, minėjo ir premjeras. Tačiau reikia siekti susitarimo, nes jei mokytojus iš ministerijos teks vyti jėga, sulauksime tikro sprogimo. To labai nenorėčiau.
Tiesioginės transliacijos viešojoje erdvėje atskleidžia net mažiausius niuansus. Kolegos turėtų tinkamai tai įvertinti.
Kaune viskas gerai?
– Kodėl prie streikuojančių mokyklų neprisijungia Kauno švietimo įstaigos?
– Esminis dalykas, mano akimis, tas, kad miesto mokyklose ši reforma didelės žalos nepadarė. Atvirkščiai, kai kurių mokytojų atlyginimas kilo net sumažinus darbo krūvį. Tačiau nereikėtų pamiršti ir tinkamo pasiruošimo pokyčiams. Manau, kad pirmiausia savivaldybė, o paskui pačių mokyklų vadovybė turėjo tinkamai paruošti mokytojus, paaiškinti ir reformą pritaikyti teisingai.
Galiu pateikti ir pavyzdį. Jei vienoje mokykloje yra septyni matematikos mokytojai, po etatinio apmokėjimo reformos jų gali tiek nereikėti. Tačiau jei mokykla sugebės tinkamai paskirstyti darbo krūvį, visi liks patenkinti. Nenoriu kalbėti už visas Kauno mokyklas, tačiau daugeliu atžvilgių reikia problemų ieškoti čia.
Nenoriu būti blogio pranašu, bet Kaunas gali nebent pasiduoti solidarumo bangai, kaip tą, manau, padarė pakaunės švietimo įstaigos. Tačiau tikiuosi taip nenutiks.
– Tai ši naujoji reforma, jūsų manymu, neturi trūkumų?
– Ji yra koreguotina, tačiau ar tai išspręs šį chaosą? Ar mokytojai tada bus patenkinti? Į šiuos klausimus dabar galima rasti atsakymus tik per dialogą, kurį, tikiuosi, pavyks tinkamai vesti naujai paskirtam Švietimo ir mokslo ministrui.
– Užsiminėte apie naują ministrą. Kaip manote, ar jį pakeitus situaciją pagerės?
– Naujas žmogus turės spręsti senas bėdas ir esamą sąmyšį. Tačiau, mano nuomone, pagrindinis tikslas bus susikalbėti su mokytojais ir išgirsti, ko jie nori. Taip pat suprantama kalba paaiškinti, ką padaryti įmanoma, o ko teks palaukti arba neįgyvendinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parodė atnaujintą Kauno rotušę: liko tik baigiamieji darbai5
Kauno miesto muziejus pravėrė virtualias duris į atnaujintą Rotušės pastatą. Po kapitalinio remonto matyti blizgančios erdvės. Skelbiama, kada Rotušė vėl bus atvira lankytojams. ...
-
Naujieji Lietuvos zoologijos sodo gyventojai – broliai zebrai1
Vos prieš mėnesį laiko iš Čekijos į Kauną atvežti du broliai zebrai. Praėjus karantino laikotarpiui dryžuočiai pagaliau pasirodė lankytojams. Tiesa, gyvūnai – baikštoki, dar tik pratinasi prie aplinkos. ...
-
Surengė piketą prieš karjerą Pakarklės miške: beldėsi į tarybos narių sąžinę7
Pakaunės gyventojai nepraranda vilties, kad Pakarklės miške nebus leista kasti žvyro karjero ir bus išsaugotas didelis miško plotas. Vietiniai gyventojai surengė piketą po rajono savivaldybės langais ir pabandė tokiu būdu prisibels...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...
-
Į Kauną atkeliavo ženklas, primenantis apie artėjančius rinkimus26
Kauno viešojoje erdvėje atsirado didelis grotažyme pažymėtas ženklas „Aš Balsuosiu“. Šis akcentas skirtas ne tik priminti, kad šiemet gyventojai turės dalyvauti net trejuose rinkimuose, bet taip pat juose ir atlikt...
-
Vilijampolės turgavietėje iškilo velykinė morkų eglė10
Vilijampolės turgavietės prekeivius stebinęs agurkų ir moliūgų žaliaskarėmis, ne vieną išskirtinį rekordą sumušęs floristas Modestas Vasiliauskas pristatė velykinę morkų eglę. ...
-
Klaiki sukaktis: per dieną Kaune buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių68
Prieš aštuonis dešimtmečius įvykdytas vienas žiauriausių Kauno geto nusikaltimų. 1944 metais vadinamosios Vaikų akcijos metu per dieną iš geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių. ...