Mokinio krepšelį keičia klasės krepšelis: neaiškumų – apstu

Naujuosius mokslo metus žadama pasitikti jau ne su mokinio, o su klasės krepšeliu. Politikai naują finansavimo programą giria, tačiau pedagogai mano, kad ji priimama pernelyg skubotai.

Tarpinis variantas

Sparčiai mažėjant mokinių skaičiui, imta kritikuoti mokinio krepšelį, esą jis nėra tinkamiausias finansavimo būdas. Vietoje šio siūlomas kitas – klasės – krepšelis.

Eksperimentinė metodika dar 2016-ųjų pradžioje buvo pritaikyta penkiose šalies savivaldybėse – bandomąjį klasės krepšelio projektą išbandė Alytaus, Jonavos, Telšių, Raseinių ir Šalčininkų mokyklos. Tiesa, praėjusių metų pabaigoje ši metodika sulaukė specialistų kritikos – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai tikino, kad Lietuvai universalus klasės krepšelio metodas netinka.

Nepaisant rekomendacijų, praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė ir toliau teikia Seimui svarstyti pataisas, pagal kurias dalis ugdymo lėšų būtų skaičiuojamos ne pagal kiekvieną mokinį, kaip iki šiol, o pagal klasių skaičių ir jų dydį. Politikai įsitikinę, kad tai padės išsaugoti adekvatų mokyklų finansavimą, sustiprins ugdymo kokybę, neliks konkuravimo tarp ugdymo įstaigų dėl kiekvieno mokinio.

"Reikėtų kalbėti ne apie klasės, bet apie bazinių ugdymo lėšų krepšelį, kuris būtų skirtas ugdymo plano išlaidoms padengti, – Švietimo ir mokslo ministrės patarėjo Armino Varanausko teigimu, terminai "mokinio krepšelis" ir "klasės krepšelis" tėra rinkodaros bendrojo ugdymo finansavimo pavadinimai. Vienas jų esą vis dar egzistuoja, kitas pristato bandomąjį projektą. Naujasis – bazinių ugdymo lėšų – krepšelio modelis sujungs vieno ir kito gerąsias savybes.

Būtų racionaliausia šią programą atidėti metams, tačiau, kaip suprantu, to negalima padaryti, nes nebus panaudotos ES lėšos.

Trys krepšelio dydžiai

Kokiu principu veiks naujoji finansavimo programa?

Atsižvelgiant į santykinės klasės dydį, kiekvienam srautui, anot Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovo, nustatyti trys klasės krepšelio dydžiai pirmose–dešimtose klasėse: mažiausias – esant 9–11 mokinių, vidutinis – esant 12–20 mokinių ir didžiausias – esant 21 ir daugiau mokinių viename sraute. Metodikoje yra numatytas minimalus mokinių skaičius: 1–10 klasėse – devyni mokiniai, 11–12 klasėse – penkiolika mokinių. Klasėje esant mažiau nei aštuoniems moksleiviams, bus skiriama tik dalis krepšelio.

"Tarkime, jei klasėje 23 vaikai, tokie dalykai, kaip užsienio kalba, privalomai mokomi dviejose grupėse. Tačiau jei vaikų septyniolika, jie užsienio kalbos gali mokytis ir vienoje grupėje, tai reiškia, kad didesnio poreikio ugdymo valandoms nereikės", – pavyzdžiais kalbėjo ŠMM atstovas.

Minėtu atveju finansavimas bus skaičiuojamas pagal realų valandų poreikį ugdymo planui įgyvendinti skirtingose mokyklose ir pagal mokinių skaičių klasėse. Anot ministrės patarėjo, mokytojai ar mokyklų vadovai, ministerijos ar savivaldybės tarnautojai tikrai neužsiims sudėtingais skaičiavimais – tai bus padaryta automatiškai, naudojant turimas informacines bazes.

Kils pedagogų algos

Lėšos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti bus skaičiuojamos 10 proc. nuo lėšų ugdymo procesui vykdyti.

Dabar valdymo lėšos mokyklose svyruoja nuo 8 iki 20 proc. visos mokinio krepšelio sumos. Į šią sumą įeina ugdymo proceso organizavimo ir valdymo, mokyklos bibliotekos, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ir socialinės pedagoginės pagalbos darbuotojų darbo užmokestis. Lėšos švietimo pagalbai ir bibliotekai yra atskirtos nuo valdymo lėšų ir skaičiuojamos kiekvienam mokiniui atskirai.

"Tarkim, mokyklai reikia švietimo pagalbos. Iš praktikos matome, kad pastarajai ugdymo įstaiga išnaudoja kur kas daugiau pinigų, nei jai skiriama. Iš kur tie pinigai? Atsakymas paprastas – iš ugdymo planui skirtų lėšų. Todėl ŠMM aiškiai siūlo švietimo pagalbos pinigus atskirti nuo pinigų, kurie skirti pamokų vesti, konsultacijoms ir kitai pedagoginei veiklai", – naujosios programos pranašumus vardijo A.Varanavičius.

Įvedus klasės krepšelį, mokiniai esą turės daugiau galimybių rinktis, o mokytojai – užsidirbti. Planuojama, kad su naujuoju modeliu pedagogų atlyginimai kils iki 20 proc. – apie 200 eurų.

"Papildomai bus apmokestinamos valandos, kurias mokytojas dirba su vaikais ar jų tėvais nebūtinai pamokų metu", – dabar už tai, pasak A.Varanavičiaus, pedagogams nėra mokama.

Nesupranta skubotumo

Naujasis modelis, politikų teigimu, bus naudingas ne tik savivaldybėms, bet ir ugdymo įstaigų vadovams. Pastarieji esą laisviau galės tvarkyti turimą biudžetą.

Nepaisant naudos, kurią įžvelgia ŠMM atstovai, šalies mokyklų vadovai sunerimo. Tiesa, ne tiek dėl pačios metodikos, kiek dėl skubos – naują mokyklų finansavimo modelį siūloma įvesti nuo šių metų rugsėjo. Vadinasi, kad mokyklos per vasarą turėtų pereiti prie naujosios tvarkos.

"Kažkada mokinio krepšelis buvo puiki inovacija susiskaičiuoti pinigus, tam tikra prasme subalansuoti švietimo įstaigų tinklą, kad dideli pastatai nebūtų laikomi su mažu mokinių skaičiumi", – Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Inžinerijos licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas įsitikinęs, kad pokyčių reikėjo, tačiau ne tokių skubotų. – Pakeisti finansavimo tvarką per vasarą, kai pedagogai atostogaus? Juk žmonės turi žinoti apie savo būsimą darbą, sąlygų pasikeitimus. Mokyklų vadovai turės daug darbo įsigilinti. Būtų racionaliausia šią programą atidėti metams, tačiau, kaip suprantu, to negalima padaryti, nes nebus panaudotos ES lėšos. Klausimas, ar, kai pastarosios buvo planuojamos, buvo tariamasi su visomis suinteresuotomis grupėmis?"

Bijo likti nuskriausti

Klausimų, anot D.Žvirdausko, kelia lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarka. Mokyklų vadovai baiminasi, kad dėl to gali nukentėti didesnės ugdymo įstaigos.

"Pas mus yra 39 klasės. 5–12 klasėse mokinių vidurkis yra 28–29 mokiniai, o lėšų bus skiriama tik 25 mokiniams, tai įsivaizduokite, kiek neteks didžiosios gimnazijos, akademiniuose reitinguose kuriančios pridedamąją akademinę vertę. Preliminariais mūsų skaičiavimais – mėnesio ar bent dviejų trečdalių vieno mėnesio metinio biudžeto, – Akademinės bendruomenės būgštavimus išsakė KTU Inžinerijos licėjaus direktorius. – Kaip tada subalansuoti biudžetą? Pasigirdo rekomendacijų didinti klasių skaičių. Palaukite, kiekvienai klasei, pagal ugdymo planą privalo būti skirta tiek pamokų ir valandų. Vadinasi, gaudamas klasę turėsiu ir daugiau išlaidų."

Pedagogai prašo, kad į kiekvieną mokyklą būtų žvelgiama individualiai, o sėkmingai dirbančiųjų sąskaita nebūtų pamaitintos kitos ugdymo įstaigos.

"Žinoma, kiekvienas toks politinis sprendimas visiems geras nebus. Kažkam bus geriau, kažkam – blogiau", – viltimi, kad politikai žengs teisingus žingsnius, pokalbį baigė LMVA prezidentas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rita

Rita portretas
Jau paaiskejo, kad musu mazai mokyklai atskirame pagalbos specialistu krepselyje nepakanka lesu net zemiausia kvalifikacija ir 0.5 etato turintiems specialistams. Jei vaiku mazai tai ir pagalba jiems nereikalinga. Vaikai ypatingi, turintys kompleksiniu negaliu, dauguma is sudetingu seimu, globos namu. Kazkas nenormalaus vyksta...

Lora

Lora portretas
Mokyklų tinklą irgi reikia keisti, nes yra mokyklų su 150 mokinių, o jos vidurinės, dar geriau, gimnazijos, arba pagrindinės.

Jūratė

Jūratė portretas
Kaip smagu bus dirbti mažose klasėse, o ką daryti, kai klasėje 25-30 mokinių? Kaip gali būti toks pat krepšelis?
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių