M.K.Čiurlionio dailės muziejaus remonto pabaigos dar nematyti

Pagrindinio tarpukario Lietuvos muziejaus erdvės po lopinėlį gražėja, bet likę vidaus ir išorės remonto darbai gali užsitęsti dar kelerius metus, nes lėšų skiriama tik po kuklią porciją.

Pagrindinio tarpukario Lietuvos muziejaus erdvės po lopinėlį gražėja, bet likę vidaus ir išorės remonto darbai gali užsitęsti dar kelerius metus, nes lėšų skiriama tik po kuklią porciją.

Daug nuveikta viduje

Maždaug prieš dvejus metus buvo pradėti remontuoti Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus pagrindiniai rūmai, statyti 1936 m. V.Putvinskio gatvėje. Statybos vis dar tęsiasi, o apie jų pabaigą kol kas vengiama kalbėti.

Prieš 77 metus tai buvo pagrindinis Lietuvos muziejus, pastatytas tuometėje laikinojoje sostinėje. Iš padžių jis buvo pavadintas Vytauto Didžiojo kultūros muziejumi, į kurį buvo suvežti kelių įstaigų eksponatai. Pastatas ligi šiol tarsi Siamo dvynys: vienoje jo pusėje karo muziejus, kitoje – dailės.

Karo muziejus veikia nuolat, vidinės jo erdvės remontuojamos palaipsniui, po kelias patalpas. Dailės muziejaus pusėje pagrindinio įėjimo durys jau kuris laikas nevarstomos, tai išduoda apie visuotinį remontą. Vis dėlto pasukus į kiemelį, galima patekti į kiek seniau rekonstruotą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą eksponuojantį priestatą, kuris yra veikiantis.

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas investicinėms programoms ir plėtrai Kęstutis Linkus teigė, kad už remontuojamo senojo pastato sienų jau nemažai nuveikta, viduje restauruota apie 60 proc. patalpų.

Interjeras kis minimaliai

Patekus vidun pasidaro aišku, kad remontuojami tarpukariu statyto muziejaus rūmai radikaliai nepasikeis. Priešingai, jie išliks tokie patys, tik atnaujinti, patogesni ir saugesni. Tik labai akyla akis galės pastebėti, kas yra autentiška, paveldėta iš tarpukario, o kas – visai neseniai pagamintos kopijos.

Pastatas yra kultūros paveldo vertybė, jį stengiamasi pristatyti visuomenei kuo panašesnį į tą, koks jis buvo pastatytas. Net keičiant medinius langus naujais, rankenėlės įmontuotos smetoninės. Žinoma, ne visos jos išliko funkcionalios, kokybiškos, todėl teko gaminti analogiškas kopijas. Lygiai taip pat duryse yra ir senų, ir naujų rankenų, kaip ir kitų interjero elementų.

Vis dėlto masyvūs radiatoriai – tikros senienos. Jie viso labo išplauti, gerai nuvalyti, permontuoti ir, pasak K.Linkaus, toliau galės puikiai funkcionuoti. Tiesa, muziejuje buvusių radiatorių nepakako, jie buvo surinkti iš kitų tarpukario pastatų, kur senieji radiatoriai pakeisti naujais.

Atnaujintas originalus parketas, teraco grindys, laiptai, palangės žavi ilgaamžiškumu. Kitų didžiųjų darbų lankytojai beveik nepamatys, nes jie paslėpti: buvo keičiama visa sena inžinerija.

"Pavyzdžiui, šildymo vamzdynams buvo daugiau kaip 70 metų. Jie jau buvo surūdiję. Darbininkai nuėmė parketą, senus vamzdžius ir pakeitė juos naujais. Vėliau buvo grąžintas senasis parketas. Sienose pakeisti visi šildymo sistemos stovai, naujai įrengta elektros instaliacija, priešgaisrinė apsauga, vaizdo stebėjimo sistema ir kita. Po kapitalinio remonto interjeras pasikeis minimaliai", – pasakojo K.Linkus.

Neišvengta ir daugiau šiuolaikinių patobulinimų. Senajame pastate bus įrengtas modernus liftas neįgaliesiems, kuriems iki šiol kelią po parodų sales pastodavo laiptai. Įlipimas į liftą bus iš koridoriaus, o pats liftas judės pastato išorėje, vidiniame kiemelyje.

Be to, visame pastate, ekspozicijų salėse ir saugyklose bus sumontuota moderni oro kondicionavimo sistema.

Tempą diktuoja pinigai

Iš pradžių projekto finansavimas nebuvo dozuojamas mažomis porcijomis, tad buvo padaryta nemažai. Darbus planuota baigti 2012 m.

"Cinkuoto titano lydinio skarda uždengtas stogas, baigtas statyti naujasis šiuolaikinis priestatas, kuriame įsikurs biblioteka. Darbai vyko 2007–2008 m., po to buvo pertrauka – visai nebuvo skiriama lėšų", – priminė K.Linkus.

Tiesa, stogas dailės ir karo muziejams uždengtas bendrai, sienų fasadai taip pat bus tvarkomi kartu. Visus kitus remonto ir rekonstrukcijos darbus muziejai vykdo atskirai, parengti skirtingi projektai, finansavimo šaltiniai – atskiri.

Fasadai jau pradėti tvarkyti viename vidinių kiemelių – tikimasi čia darbus užbaigti iki žiemos. Likusius išorės tvarkymo darbus ketinama tęsti kitais metais. Fasadai šiltinami nebus.

"Tai nebuvo numatyta projekte. Bus tvarkomas nubyrėjęs tinkas, naikinami sienų įtrūkimai. Šiltinti fasado neleido paveldo institucijos, nes gerokai pakistų pastato architektūra", – dėstė muziejaus direktoriaus pavaduotojas investicinėms programoms ir plėtrai.

Jo teigimu, pastato sienos gana storos, todėl prognozuojama, kad didelių šilumos nuostolių nebus. Juolab kad keičiant stogą, apšiltinta pastogė, sudėti langai su stiklo paketais.

Skelbs konkursą baldams

K.Linkus prognozuoja, kad darbai gali užsitęsti iki 2015 m. "Pagrindinė priežastis, kodėl remontas vyksta ilgai, ne ta, kad statybininkai nespėja. Kaltas limituotas finansavimas. Atėjus sunkmečiui, nutarta skirti ne daugiau kaip 3 mln. litų per metus", – atsiduso muziejaus atstovas.

Kai kurių muziejaus saugyklų bei ekspozicijų patalpos jau visiškai sutvarkytos ir galėtų būti naudojamos, bet kurį laiką jose tik bus laikomi eksponatai. Mat dar tik ketinama skelbti konkursą ekspozicijų įrangai ir baldams sukurti. Kol jų nėra, naudoti patalpas pagal tiesioginę paskirtį nėra galimybės.

Gerai išsilaikę tarpukariu gaminti baldai jau įpusėti restauruoti. Nemažai baldų yra nekilnojami, pavyzdžiui, lanko formos stalai auditorijoje, drabužinėje. Jie restauruojami tiesiog ten, kur stovi.

Viliamasi, kad, pagaminus baldus ir ekspozicinę įrangą, dalis suremontuotų muziejaus erdvių galbūt atvers duris lankytojams nelaukiant viso remonto pabaigos.

2006 m. parengtas projektas, pasak K.Linkaus, finansuojamas vien Lietuvos valstybės lėšomis. Jei būtų bandoma pritraukti ES fondų lėšų, pašnekovo teigimu, reikėtų rengti naują projektą. "Projektą jau gerokai įpusėjome", – patikslino jis. Viso projekto vertė – beveik 28 mln. litų, jau panaudota – apie 18 mln. litų.

"2012 m. pabaigoje gavome raštą iš Kultūros ministerijos, kad vietoje 3 mln. litų gausime tik 2 mln. litų. Taigi turėjome iš naujo perskirstyti lėšas. Nepanaudota liko tik apie 200 tūkst. litų, o iki metų galo dar beveik pusmetis. Tokios sumos užteks vos mėnesiui", – apskaičiavo K.Linkus.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad muziejus yra netekęs daug saugyklų ir ekspozicinių salių, kai Bažnyčiai buvo grąžintas Vitražo galerijos pastatas (Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia) bei Pažaislio vienuolynas. Todėl muziejui ypač trūksta gerų saugyklų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

archyvas

archyvas portretas
Ekspozicija taip pat reiktų atnaujinti, nes tokiam stambiam pastatui nykiai per maža.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių