Minint Šv. Mikalojaus bažnyčios sukaktį – vienuolių rankdarbių mugė

Šv. Mikalojaus bažnytėlė sekmadienį minės atšventinimo 20-metį. Kauniečiai kviečiami dalyvauti Šv. Mišiose ir švęsti Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai atlaidus.

Dabartiniame Senamiestyje, Žaliakalnio pietvakarinės kalvos šlaite pastatyta gotikinė bažnyčia 1990 metais buvo grąžinta tikintiesiems. Pradžioje ji buvo remontuojama, o 1992 metų kovo 22-ąją kardinolas Vincentas Sladkevičius ją atšventino.  Nuo tada šventovė atvira tikintiesiems.

Minint šią sukaktį, sekmadienį 10 valandą bus aukojamos Šv. Mišios, vyks Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai atlaidai. Kaip rašoma Kauno seserų benediktinių interneto svetainėje, po Eucharistijos jubiliejaus proga laukia trumpa programėlė, vyks seserų benediktinių rankdarbių mugė.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose benediktinių šv. Mikalojaus bažnyčia minima 1493 metais, kai buvo prašoma suteikti atlaidus. 1495 metasi Šv. Tėvas Aleksandras VI juos suteikia: Šv. Mikalojaus, Šv. Margaritos, Šv. Baltramiejaus ir Šv. Magdelenos dienomis, išvardytomis jo bulėje. Tuo metu pirmuoju klebonu buvo Baltramiejus, kuris ir apsigyveno šalia bažnyčios.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karalius Žygimantas III 1621 metų rugsėjo 27 d. Šv. Mikalojaus bažnyčią užrašo ir padovanoja vienuolių benediktinių kongregacijai. Taigi 1624 m. Kauno maršalkos A. Skorulskio iniciatyva bažnyčia atitenka Kaune jo suburtoms seserims benediktinėms, atvykusioms iš Nesvyžiaus.

XVIII a. sumūryta šventoriaus tvora. Didžiausia rekonstrukcija įvyko XIX a. trečiajame dešimtmetyje: pietinį fasadą uždengė dviaukštė galerija, vakarinio gale prijungtas priestatas, kurio apačioje įrengtas prieangis, o antrame aukšte – vargonų choras.

XX a. trečiajame dešimtmetyje Šv. Mikalojaus bažnyčia kapitališkai atnaujinta iš lauko ir iš vidaus. Tačiau svarbiausia šventovės rekonstrukcija vyko 1938 metais.  Suremontuota bažnyčios išorė, sudėtas parketas, atidengtas užmūrytas rytinės apsidės langas, langai papuošti vitražais, įrengtas naujas altorius bei šildymas.

1948 m. spalio 2 d. bažnyčia buvo uždaryta. Sovietinė valdžia seseris privertė išsikraustyti per 24 val. Nuo 1963 iki 1990 metų bažnyčioje buvo įsikūrusi Kauno viešosios bibliotekos knygų saugykla. 1971 m. remonto metu buvo užmūryti langai, nuimtas varpas. Dalis altorių ir paveikslų buvo perduoti laikinam saugojimui M.K.Čiurlionio dailės muziejui. Nuniokota ir bažnyčios aplinka.

1989 m. iš bažnyčios išvežtos knygos, po to prasidėjo remonto darbai.